Augustinas ROTUNDAS"IŠ DAINOS AKIŲ AŠ IŠRIEDĖJAU..."
Taip jau esti: to, kas šalia mūsų, dažniausiai nepastebime arba bent jau priimame kaip savaime suprantamą dalyką.
Folkloro šventė "Skamba skamba kankliai" Vilniuje šiais metais vyko jau 26 kartą. Negali sakyti, kad ji liko nepastebėta: daugybė koncertų, o senamiesčio kiemai ir kiemeliai - pilni muzikantų, dainininkų, klausytojų. Lyg ir nepastebime kitko: jau keleri metai šventėje "Skamba skamba kankliai" dalyvauja ir regėjimo negalę turinčių žmonių folkloriniai ansambliai. Šiais metais įvairiose "Kanklių" programose jų dalyvavo net keturi: Vilniaus "Versmė", Panevėžio "Pajauta", Šiaulių "Sedula" ir Kelmės "Ramočia". Romansų vakare "Trūkite, stygos prakeiktos" dainavo kelmiškiai Justinas Kasparas ir Jonas Samušis.
Liaudies dainomis žavėjosi J. G. Herder, J. V. Goethe, jos buvo kultūrinio atgimimo pranašės 19 a. pab. bei tylios rezistencijos ženklai paskutiniosios okupacijos metais. Laisvės sąlygomis daina prieš nieką nekovoja ir nieko neskelbia - ji arba skamba, arba neskamba. Nors tikroji liaudies dainos reiškimosi vieta - kaimas, ji tebeskamba uždarose didmiesčių erdvėse, koncertų salėse. Liaudies daina puoselėjama ir tarp regėjimo negalę turinčių žmonių. Visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose, kur veikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kultūros centrai, yra susikūrę folkloro ansambliai.
Savo ansambliu jau antras dešimtmetis garsėja kelmiškiai. Štai ir "Skamba skamba kankliai" programoje Kelmės "Ramočia" (vadovas Valdas Rutkūnas) buvo gražiai pristatyta, paskelbta, kad šiemet ji švenčia savo penkiolikos metų sukaktį. "Ramočia" - daugelio švenčių, tarptautinių folkloro festivalių dalyvė. Praėjusiais metais drauge su kitais mūsų folkloro ansambliais ji koncertavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje. "Ramočia" atstovavo Lietuvos neregiams Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame regėjimo negalę turinčių žmonių meninės saviraiškos festivalyje. Kaip ir dera tikriems patriotams - kelmiškiai atlieka žemaitišką repertuarą.
Kitas žemaičių folkloro ansamblis jau beveik 20 metų gyvuoja Šiauliuose. Tai - "Sedula" (vadovė Virginija Gintilaitė). Neperdedant galima sakyti, kad šis kolektyvas - neregės dainininkės Virginijos kūdikis. Atėjusi dirbti į LASS Šiaulių kultūros namus, ji iš pradžių subūrė liaudies dainininkių grupę. Tai ir buvo dabartinės "Sedulos" užuomazga. "Sedulos" repertuaras, kaip sakė pati V. Gintilaitė, - daugiausia Šiaulių krašto dainos. Šiauliečiai jau yra dalyvavę ne viename tarptautiniame folkloro festivalyje, praėjusių metų vasarą dainavo ir šoko Vilniuje vykusioje Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Ansamblis rengiasi naujiems koncertams, tarptautiniams folkloro festivaliams Šiauliuose, Klaipėdoje.
Panevėžiečių "Pajauta" (vadovė Rima Žostautienė) pernai šventė ketvirčio amžiaus jubiliejų. Ansamblio repertuare - daugiausia aukštaitiškos dainos. Išskirtinis bruožas - "Pajauta" rengia etnografiniais motyvais pagrįstas inscenizacijas. "Pajauta", lyginant su kitais mūsų folkloro ansambliais, gal kiek mažiau dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, koncertuoja svetimuose miestuose ir net valstybėse. Užtat jau antrą kartą mielai dalyvauja "Skamba skamba kanklių" programose. Kolektyvo vadovė R. Žostautienė, grįžusi iš Vilniaus po paskutiniojo "Kanklių" festivalio, išreiškė ir savo, ir viso ansamblio nuomonę: "Tai buvo tikra folkloro šventė!".
Vilniečių "Versmė" (vadovai Dalia ir Darius Mockevičiai) gyvasties semiasi iš dzūkiškų šaltinių. Ansamblio siela - dainininkės Birutė Matuizienė ir Staselė Abaravičienė. Iš jų dažniausiai ir mokomasi autentiškų dzūkų dainų. "Versmė" - šių metų neregių meninės saviraiškos festivalio "...Širdies šviesoj" laureatė. Kaip ir kiti mūsų Sąjungos folkloro ansambliai, "Versmė" birželio mėnesį jau rengėsi naujiems koncertams ir naujoms folkloro šventėms.
Justinas Marcinkevičius rašė:Iš dainos akių aš išriedėjau,
ašara prie kelio nukritau,
o, sparnuotas mano sutvėrėjau,
ačiū tau, kad aš tave girdėjau,
kad girdžiu tavim ir kad matau.("Liaudies daina")
Yra nuomonių, kad šį eilėraštį poetas skyrė subtiliajai liaudies dainų atlikėjai Beatričei Grincevičiūtei. Tik, matyt, nedaug tesuklysime manydami, kad lygiai taip pat apie save galėtų pasakyti ne vienas "Ramočios", "Versmės" ar kurio kito folklorinio ansamblio dainininkas.
