GYVENIMO AKTUALIJOS


Alvydas VALENTA

AR BUS KARŪNKAMŠČIŲ TVANAS...


SUSITIKIMO ATGARSIAI
     Kiekvienas, atidžiau skaitęs du paskutiniuosius "Mūsų žodžio" numerius, tikriausiai dar prisimena straipsnius, kuriuose bandyta aptarti Aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonių situaciją, didžiausias, laisviau kvėpuoti trukdančias bėdas, ateities perspektyvas. Anų straipsnių temą pratęsime ir šiame numeryje, tik šįkart sustosime prie šiauliečių. Kaip tikriausiai prisimenate, jų išsigelbėjimas, o kartu ir galvos skausmas buvo ir yra karūnkamščiai. Prieš keletą metų Šiauliuose sumontuota moderni itališka karūnkamščių gamybos linija, nesunkiai galinti šia produkcija aprūpinti ne tik mūsų šalies, bet ir gretimų valstybių aludarius. Galima būtų tik džiaugtis, tačiau netrukus paaiškėjo vienas įdomus dalykas - šiauliečių karūnkamščių Lietuvos aludariams nelabai reikia: jų pakankamai įsivežama iš užsienio. Pastangos tiesiogiai derėtis su alaus gamintojais rezultatų irgi beveik nedavė. Tada šiauliečiai raštu kreipėsi į ministrą pirmininką, o šis kreipimąsi perdavė išnagrinėti Ūkio ministerijai.
     Kovo 25 dieną Vilniuje, Ūkio ministerijoje, įvyko didžiausių mūsų šalies alaus gamintojų ir Aklųjų bei silpnaregių sąjungos atstovų susitikimas. Neregiams jame atstovavo Šiaulių įmonės direktorius Edvardas Žakaris ir LASS centro tarybos darbuotojas, kuruojantis ekonomiką, Stanislovas Plauška. Susitikime dalyvavo beveik visų didžiausių alaus įmonių - Vilniaus "Tauro", Kauno "Ragučio", Utenos "Utenos alaus", Panevėžio "Kalnapilio" - komercijos direktoriai. Iš minėtųjų įmonių šiauliečiai glaudžiai bendradarbiauja tik su Vilniaus "Tauru" ir su nedalyvavusiu susitikime Klaipėdos "Švyturiu". Susitikimui vadovavo Ūkio viceministras Gediminas Miškinis.
     Viceministras, atkreipęs dėmesį, jog susitikimas yra draugiškas, jog priversti privačius gamintojus ką nors daryti ar nedaryti, valstybė negali, kartu pastebėjo, jog būtina ginti savo pačių rinką, žmones, nes taip daroma visame pasaulyje. Ateityje, jeigu Lietuvos aludariai ir toliau šios nuostatos nesilaikys, gali būti imamasi netiesioginių poveikio priemonių: įvedamos produkcijos pirkimo kvotos, įvežamiems per sieną karūnkamščiams didinami muitai. Alaus gamintojai šiauliečių atžvilgiu nebuvo nusiteikę priešiškai. Tiesa, bandyta ieškoti pasiteisinimų: uteniškių ir panevėžiečių lyg ir nepatenkinanti šiauliečių karūnkamščių kokybė, "Ragučio" kontrolinį akcijų paketą turį čekai, todėl jie ir diktuoją sąlygas. Vis dėlto susitikimas nepraėjo veltui. Kaip balandžio pradžioje sakė Šiaulių įmonės direktorius E. Žakaris, "Utenos alus" ir "Kalnapilis" iš karto sutiko eiti į derybas. Kauniečiai irgi žadėjo artimiausiu metu apsvarstyti bendradarbiavimo galimybę "Ragučio" direktorių tarybos posėdyje ir pranešti apie tai šiauliečiams. Pats E. Žakaris jau lankėsi "Utenos aluje", "Kalnapilyje", parsivežė bandomuosius šiose įmonėse naudojamų karūnkamščių pavyzdžius. "Jeigu tenkins kokybė, - sakė jis, - Utenos ir Panevėžio aludariai žadėjo pirkti maždaug pusę visų reikalingų karūnkamščių. Praktiškai jau beveik susitarėme ir dėl kainos."
    
SĄJUNGININKAI AR KONKURENTAI?
     Jau parengus šį straipsnį spaudai, į rankas visai netikėtai pakliuvo balandžio 14 dienos "Verslo žinių" numeris. Dėmesį patraukė vienas straipsnis, kuriame rašoma, kad Panevėžyje pradėjo veikti nauja įmonė "Metalo ženklai", siūlanti litografijos ir lakavimo ant skardos paslaugas. Kitaip sakant, atliekanti tai, be ko neišsiverčia ir šiauliečiai. Mat neužtenka paimti skardos gabalą ir iš jo iškirsti karūnkamštį - ant jo dar turi būti užsakovo pageidaujamas piešinys ar šiaip koks ženklas, užrašas. Dabar šiauliečių gaminaniems karūnkamščiams tokius ženklus ir užrašus daro viena Lenkijos firma. Toliau straipsnyje rašoma, kad naujojoje įmonėje bandomąją pusės milijono karūnkamščių partiją jau užsisakė Panevėžio "Kalnapilio" alaus gamintojai. E. Žakario pasiteiravome, ką jis mano apie kaimynystėje pradėjusią veikti panašaus profilio įmonę, o gal net būsimuosius konkurentus?
     "Pirmiausia norėčiau atsakyti dėl "Kalnapilio" užsisakytų karūnkamščių - čia gražus reklaminis triukas, ir tiek. Tuos karūnkamščius daro ne jie, o mes. "Metalo ženklai" atlieka tiktai litografavimo darbą, tačiau sutartį su "Kalnapiliu" esame sudarę mes. "Kalnapiliui" pateiksime ir panevėžiečių, ir lenkų litografuotus karūnkamščius - kokius pasirinks, tokius ir gaminsime. Nežinia, kaip bus ateityje, tačiau bent dabar panevėžiečių atliekami litografijos darbai yra prastesni nei, sakysime, kad ir tos lenkų firmos, su kuria bendradarbiaujame mes. Tuo nesunkiai gali įsitikinti bet kuris regintis žmogus, sulyginęs abiejų firmų produkciją. Yra dar keletas priežasčių, apsunkinančių bendradarbiavimą su šia įmone: pavyzdžiui, apmokėjimo sąlygos, atliekamų darbų kaina. Ateityje, jeigu pagerės panevėžiečių darbo kokybė, jeigu pavyks susitarti dėl apmokėjimo sąlygų, mes su jais bendradarbiausime."
     Kalbėdamas apie savo įmonės galimybes, direktorius sakė, kad dirbant dviem pamainomis (reikalui esant galima dirbti ir trimis), naująja itališka įranga per metus galima pagaminti maždaug 420 mln. karūnkamščių. Dabar šiauliečiai dar tik artėja prie 200 mln. Praėjusiais metais savo gaminamus karūnkamščius jie tiekė ne tik užsakovams Lietuvoje, bet ir eksportavo į Latviją, Baltarusiją, Kaliningrado sritį. Ryšiai su partneriais nenutrūko ir šiais metais. Blogai tik su baltarusiais - įmonės lyg ir nebankrutuoja, o vis tiek neturi arba bent jau sakosi neturį kuo atsiskaityti.
     Belieka tikėtis, kad mūsų šalies aludariai turės kuo atsiskaityti ir tada Lietuvą užplūs tikras karūnkamščių tvanas. Tik skirtingai nei Biblijoje aprašytasis, šis ženklins ne pabaigą, o pradžią.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]