Giedrius STOŠKUSNors sveikatos ir nenusipirksi
Laisvos rinkos sąlygomis pagrindinis beveik visų įmonių tikslas - gauti kuo daugiau pelno. Ypatingai pelno vaikymasis sustiprėja tose ūkio šakose, kur tarp įmonių vyksta įnirtinga konkurencinė kova. Konkuruodamos įmonės siekia kuo pigiau gaminti produkciją ir atlikti kitokius darbus, todėl dažnai neskiria pakankamai lėšų ir dėmesio darbuotojų saugai. Iš kitos pusės, esant dideliam nedarbui, žmonės dažnai džiaugiasi susiradę bet kokį darbelį ir nelabai žiūri, ar jiems tame darbe bus sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, ar ne.
Deja, tokio neatsakingo požiūrio į saugą darbe pasekmės dažnai būna pražūtingos abiem darbo santykių šalims: darbdaviai susižalojus arba žuvus darbuotojui privalo mokėti nemažas kompensacijas ir tokiu būdu turi papildomų išlaidų, o darbuotojai praranda savo brangiausią turtą - sveikatą ar net gyvybę.
Statistiniai duomenys nedžiugina
Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Lietuvoje didėja. Negalutiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, iki šių metų vasario 9 dienos buvo nustatyta, kad per 1998 m. įvyko 124 mirtini nelaimingi atsitikimai, iš kurių galutinai ištirti yra 108. Iš jų 96 mirtini nelaimingi atsitikimai yra susiję su darbu, ir mirusiųjų šeimos nariai gali pretenduoti į iš darbdavio lėšų mokamą kompensaciją bei vienkartinę pašalpą. Kitos darbo vietose įvykusios mirtys nėra susiję su darbu: dėl įvairių ligų, kuriomis sirgo darbuotojai, savižudybių, alkoholinių gėrimų ar narkotikų vartojimo darbo vietoje ir panašiai. 1997 metais su darbu susijusių mirtinų nelaimingų atsitikimų buvo 80. Taigi 1998 metais jų buvo net 16 daugiau. Be to, 1998 m. įvyko 182 su darbu susiję sunkūs nelaimingi atsitikimai, 1997 m. jų buvo 151 - t.y. 31 atveju mažiau. Sunkūs nelaimingi atsitikimai yra tokie, kurių metu darbuotojai patiria gyvybei pavojingus arba didelius kūno sužalojimus ar sveikatos sutrikimus, taip pat kurie, nesuteikus medicinos pagalbos, baigiasi mirtimi. Žinoma, dažniausia šių sunkių nelaimingų atsitikimų pasekmė yra darbingumo praradimas ir invalidumas.
Lengvų, su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų 1998 m. įvyko net 3180.
Kaip nustatomi nelaimingi atsitikimai darbe
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo tvarką reglamentuoja Žmonių saugos darbe įstatymo VIII skyrius nuo 71 iki 74 str., taip pat 1994 m. rugpjūčio 8 d. LR vyriausybės nutarimu Nr.715 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai bei LR vyriausybės 1994 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.582 patvirtinta Profesinių ligų nustatymo tvarka. Nukentėjęs nuo nelaimingo atsitikimo arba ūmios profesinės ligos darbuotojas, jeigu tik pajėgia, turi apie tai nedelsdamas pranešti darbdaviui arba tiesioginiam darbo vadovui ir įmonės saugos darbe tarnybai, jei tik tokia yra. Be to, apie šį įvykį privalo pranešti ir kiti jį matę asmenys. Lengvą nelaimingą atsitikimą tiria dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio įgalioto asmens ir įmonės saugos darbe komiteto atstovo, skirto profesinės sąjungos, arba darbuotojų įgalioto asmens (jeigu nėra profesinės sąjungos). Jei įmonėje nėra saugos darbe komiteto, tai savo atstovus į komisiją renka patys įmonės darbuotojai. Komisija privalo nelaimingą atsitikimą ištirti ir surašyti nustatytos formos nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas.
Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo atveju darbdavys ne vėliau kaip per valandą nuo sužinojimo apie įvykį privalo apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, miesto (rajono) prokuratūrai ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų. Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus tiria trišalė komisija. Šią komisiją sudaro valstybinis darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), įmonės profesinės sąjungos atstovas arba darbuotojų įgaliotinis (jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos) ir darbdavio įgaliotas asmuo. Ši komisija privalo nelaimingą atsitikimą ištirti per 15 kalendorinių dienų.
Jeigu nukentėjęs darbuotojas nesutinka su nelaimingo atsitikimo tyrimo akto turiniu arba tokį aktą apskritai atsisakoma surašyti ar pasirašyti - jis arba jo interesams atstovaujantis asmuo gali kreiptis į įmonės saugos darbe komitetą, kuris konfliktą privalo išnagrinėti per 7 d. nuo pareiškimo gavimo dienos. Jei įmonėje tokio komiteto nėra, kreiptis galima iš karto į darbo inspekciją. Saugos darbe komiteto sprendimą tiek nukentėjęs darbuotojas, tiek ir darbdavys gali apskųsti darbo inspekcijai, o šios sprendimą - teismui. Be to, sunkaus arba mirtino nelaimingo atsitikimo atveju nukentėjęs darbuotojas, jo interesams atstovaujantis asmuo ir darbdavys, nesutikdami su komisijos išvadomis, gali kreiptis į LR vyriausiąjį darbo inspektorių ir prašyti paskirti pakartotinį arba papildomą tyrimą.
Jei nukentėjęs darbuotojas prarado ar kur pametė nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą, jis jo gali reikalauti iš įmonės, kurioje dirbo nelaimingo atsitikimo metu, kadangi įmonės lengvų nelaimingų atsitikimų tyrimo aktus privalo saugoti 45 m., o sunkių ir mirtinų - net 75 m. Be to, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų tyrimo aktai 15 m. saugomi Valstybinėje darbo inspekcijoje, o vėliau perduodami valstybiniam saugojimui.
Panaši yra ir profesinių ligų nustatymo tvarka. Jas dabar dažniausiai nustato darbo medicinos gydytojai, o galutinai patvirtina teritoriniai higienos centrai. Išsamiau aptarti profesinių ligų nustatymo tvarkos neverta, nes ruošiamasi ją greitai pakeisti.
Kada atlyginama žala darbe sužalotam, profesine liga susirgusiam darbuotojui ir žuvusio darbuotojo šeimos nariams
Sveikatos pakenkimu darbuotojams sukeltos žalos atlyginimo klausimus reguliuoja 1997 m. rugsėjo pirmą dieną įsigaliojęs LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas ir kai kurie LR civilinio kodekso straipsniai. Pagal šį įstatymą teisę į žalos atlyginimą turi visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei pas ūkininkus dirbantys darbuotojai (darbuotojui žuvus - jo šeimos nariai), kai darbuotojo sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo sužalota šiomis aplinkybėmis:
1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikė darbdavio pavedimu ar jo interesais;
2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirbo įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais;
3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirbo įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka ir nebuvo sudaryta;
4) kai darbuotojas dirbo pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą;
5) kai asmuo vyko iš namų į darbą arba iš darbo į namus įmonės, ūkininko išsinuomotu bei visuomeniniu transportu arba vyksta darbo laiku šiuo transportu darbdavio interesais.
Nukentėjusiam darbuotojui žala neatlyginama, jeigu:
1) nelaimingo atsitikimo priežastis yra su technologiniu procesu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų;
2) ji atsirado nukentėjusiajam darant tyčinį baudžiamąjį nusikaltimą;
3) ji atsirado nukentėjusiajam dirbant darbą savavališkai be darbdavio, ūkininko leidimo (sutikimo) arba atliekant darbą ne darbdavio, ūkininko naudai;
4) nukentėjusysis sąmoningai siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Be to, žalos atlyginimas mažinamas tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Tokiu atveju žalos atlyginimas mažinamas proporcingai paties nukentėjusiojo kaltės laipsniui. Pvz., jei nelaimingą atsitikimą darbe tyrusi komisija nustato, kad dėl šio atsitikimo 30 proc. kaltas pats darbuotojas, jis gaus ne visą, o tik 70 proc. netektojo darbingumo kompensaciją.
Atlygintinos žalos rūšys
Aptariamojo įstatymo 6 str. nustato, kokios rūšies žala atlyginama sužalotiems darbe ir profesine liga susirgusiems darbuotojams. Jiems yra mokama pagal įstatyme numatytą formulę paskaičiuota netekto darbingumo kompensacija bei atlyginamos vadinamosios papildomos išlaidos, turėtos dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga: pagerintas maitinimas, protezavimas, slauga, gydymo išlaidos ir pan. Netekto darbingumo kompensacija ir papildomos išlaidos yra atlyginamos nepriklausomai nuo nukentėjusiojo gaunamų kitų pajamų. Tai yra viena iš pagrindinių šio įstatymo įneštų naujovių, kadangi anksčiau iš darbuotojui paskaičiuotos netekto darbingumo kompensacijos darbdavys turėdavo išskaičiuoti darbuotojui dėl darbingumo netekimo skirtos pensijos dydžio pinigų sumą.
Kaip reikia kreiptis dėl žalos atlyginimo
Dėl žalos atlyginimo darbuotojas su raštišku pareiškimu turi kreiptis į darbdavį, pas kurį dirbo nelaimingo atsitikimo metu.
Pagrindiniu sužalojimo (mirties) dėl nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga bei šių įvykių priežasčių įrodymu yra nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tyrimo aktai, tačiau tai galima įrodyti ir kitokiais dokumentais: teismo nuosprendžiais (sprendimais), darbo aplinkos kenksmingų veiksnių nustatymo ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentais ir pan. Be to, kreipiantis į darbdavį dėl žalos atlyginimo, prie pareiškimo reikia pridėti turimus dokumentus, būtinus žalos atlyginimui apskaičiuoti. Jei nukentėjęs darbuotojas šių dokumentų neturi, juos privalo išsireikalauti darbdavys. Tokia pat tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo gali ir tie darbuotojai, kurie buvo sužaloti ar susirgo profesine liga iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau į darbdavį nesikreipė. Tokiems darbuotojams žalos atlyginimas paskaičiuojamas pagal naująjį įstatymą. Pareiškimas dėl žalos atlyginimo turi būti darbdavio išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po jo išnagrinėjimo apie rezultatus turi būti pranešta darbuotojui. Jei darbdavys atsisako atlyginti žalą arba visiškai nieko nepraneša nukentėjusiajam, jis dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą. Darbdavys privalo paskaičiuoti žalos atlyginimo dydį ir savo lėšomis pinigus išsiųsti, pristatyti arba pervesti į banką nukentėjusiajam. Žalos atlyginimas paskaičiuojamas nuo nelaimingo atsitikimo įvykimo dienos arba nuo darbuotojo susirgimo profesine liga nustatymo (paaiškėjimo) dienos, tačiau jei darbuotojas į darbdavį kreipėsi praėjus trejiems metams nuo nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos nustatymo dienos, žalos atlyginimas mokamas tik nuo kreipimosi dienos.
Netekto darbingumo kompensacijos dydis
Nukentėjusio darbuotojo netektą darbingumą procentais nustato valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija (toliau VMSEK).
Jei darbuotojas neteko iki 20 proc. darbingumo, jam yra išmokama 10 proc. jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio vienkartinė netektojo darbingumo kompensacija. Jei darbuotojas neteko daugiau nei 20, bet mažiau nei 30 proc. darbingumo, - jam skiriama 20 proc. jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio vienkartinė kompensacija. Tais atvejais, kai darbuotojui nustatomas pastovus nedarbingumas, - jam išmokama trigubai didesnė vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija gali būti mokama ir dalimis, bet jos mokėjimas negali užtrukti ilgiau kaip metus. Darbuotojui netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam, kol jis pasveiks, o jei tai pastovus darbingumo netekimas, tai iki gyvos galvos, kas mėnesį turi būti mokama periodinė netektojo darbingumo kompensacija. Ši kompensacija paskaičiuojama pagal įstatyme nustatytą gana sudėtingą formulę, tačiau iš esmės jos dydis priklauso nuo darbuotojo gauto darbo užmokesčio, darbingumo netekimo laipsnio ir kompensacijos mokėjimo mėnesiui Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintų draudžiamųjų pajamų.
Jei vėliau VMSEK nustato, kad nukentėjusio darbuotojo netektas darbingumas padidėjo, t.y. pablogėjo jo sveikatos būklė, jis gali reikalauti iš darbdavio padidinti ir kompensacijos dydį. Darbdaviui nesutikus to padaryti geruoju, darbuotojas to iš darbdavio gali pareikalauti teismine tvarka. Įstatyme yra nustatyta ir priešinga taisyklė. Jei nukentėjusiojo netektas darbingumas sumažėjo, t.y. pagerėjo jo sveikatos būklė, darbdavys gali sumažinti mokamos kompensacijos dydį arba pakeisti ją vienkartine kompensacija (kai, pagerėjus sveikatai, darbingumo netekimas tampa mažesnis kaip 30 proc.). Tačiau, jei netektojo darbingumo kompensacija iš darbdavio buvo išreikalauta teismine tvarka, darbdavys pats kompensacijos dydžio sumažinti negali, o tai gali padaryti tik teismo keliu.
Žalos atlyginimas mirusio darbuotojo artimiesiems
Nemažai žalos atlyginimo ypatumų įstatymas nustato tais atvejais, kai darbuotojas dėl nelaimingo atsitikimo miršta. Tokiais atvejais teisę į kas mėnesį mokamą žalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo šio darbuotojo išlaikomi arba turėjo teisę į išlaikymą. Toks žalos atlyginimas priklauso šiems mirusiojo šeimos nariams: nepilnamečiams iki 18 (jei mokosi iki 24) metų, invalidams, asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus bei mirusiojo sutuoktiniui arba tėvams, nepaisant jų amžiaus ir darbingumo, kurie nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus, įvaikius, vaikaičius, brolius ir seseris, iki jiems sukanka 8 m. amžiaus. Be to, kai mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo, darbdavys privalo mirusiojo šeimai išmokėti ne mažesnę kaip 100 LR ūkio vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartinę pašalpą. Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusiojo šeimos nariui (gruodžio mėnesį ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1152 Lt). Šeimos nariais šiuo atveju laikomi: sutuoktinis(-ė), mirusiojo vaikai, įvaikiai, tėvai ir įtėviai. Ši pašalpa išmokama pagal kiekvieno teisę ją gauti turinčio asmens atskirą raštišką prašymą. Už nepilnamečius ir neveiksnius asmenis prašymus pateikia bei kitus dokumentus įformina jų tėvai arba globėjai. Mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims turi būti atlyginamos ir laidojimo išlaidos. Šios išlaidos atlyginamos tiek, kiek jos viršija iš Sodros bei savivaldybės gautas laidojimo pašalpas, tačiau ne daugiau nei 2 vidutiniai ūkio darbo užmokesčiai.
Kas darytina nebelikus žalą privalančios atlyginti įmonės
Neretai žmonėms kyla problemų, kai žalą privalanti atlyginti įmonė yra reorganizuojama, bankrutuoja arba yra kaip kitaip likviduojama. Tokius atvejus reguliuoja Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 str., Civilinio kodekso 508 str., 1997 d. rugsėjo 15 LR vyriausybės nutarimas Nr.997 "Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo", taip pat kai kurie Įmonių bankroto įstatymo straipsniai. Be to, Lietuva yra prisijungusi prie 1992 m. Tarptautinės darbo organizacijos priimtos konvencijos Nr.173 "Dėl darbuotojų reikalavimų gynimo jų darbdaviui tapus nemokiu".
Kai žalą privalanti mokėti įmonė reorganizuojama, t.y. iš jos steigiama kita arba kitos įmonės, ji sujungiama su kita įmone, žalą privalo atlyginti tos įmonės teisių perėmėjai, t.y. ta įmonė, organizacija, į kurią buvo pertvarkyta žalą privalanti atlyginti įmonė. LR įmonių bankroto įstatymo 41 str. 1 d. nustato, kad darbuotojų reikalavimai, kylantys iš darbo santykių, bei reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe tenkinami pirmąja eile. Jei įmonė likviduojama, ji privalo žalos atlyginimui skirtas lėšas kapitalizuoti ir pervesti draudimo įmonei, kad ši išmokėtų jas nustatytu dydžiu ir tvarka. Jeigu mokėjimų kapitalizavimas yra negalimas, pavyzdžiui, likviduojama įmonė ar organizacija neturi lėšų, tai reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami aukštesnei jos organizacijai arba organizacijai, nurodytai sprendime likviduoti įmonę. Kaip žinia, aukštesnių pagal pavaldumą organizacijų dabar pasitaiko labai retai, o ir įmonės likvidavimo akte dažnai nėra ką įpareigoti atlyginti buvusiems darbuotojams padarytą žalą. Tokiais atvejais šią pareigą prisiima valstybė. Taigi dėl nelaimingų atsitikimų darbe sužaloti, susirgę profesine liga darbuotojai bei dėl nelaimingų atsitikimų žuvusių darbuotojų giminaičiai tokiais atvejais dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Kreipimosi tvarka panaši kaip ir kreipiantis dėl žalos atlyginimo į darbdavį. Prie prašymo atlyginti žalą reikia pridėti VMSEK išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo arba buvusio žalos atlyginimo mokėtojo (t.y. likviduotos įmonės) sprendimą (įsakymą) mokėti žalos atlyginimą. Kai nukentėjusysis negali pateikti visų dokumentų, kurių reikia žalos atlyginimui mokėti, arba pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų galima nuspręsti apie žalos atlyginimo prievolės perėjimą valstybei bei nustatyti žalos atlyginimo sumą, juos, taip pat kitus reikalingus dokumentus privalo išsireikalauti pačios savivaldybės. Savivaldybės privalo per mėnesį nuo gauto kreipimosi priimti motyvuotą sprendimą dėl žalos atlyginimo mokėjimo. Jei savivaldybė atsisako mokėti žalos atlyginimą, toks jos sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
