Saulius PLEPYSSVEČIUOSE V. LANDSBERGIO FONDO PIRMININKĖ
Už lango, vos už kelių šimtų metrų, žlega šarvuočių vikšrai, riaumoja jų varikliai. Tolėliau girdisi automatų papliūpos, pabūklų trenksmas. Įsijungiu radiją ir televizorių. Prie Parlamento meldžiasi ir gieda didžiulė minia. Vytautas Landsbergis bando prisiskambinti didžiajam pertvarkos ideologui, kuriam tik ką paskirta Nobelio taikos premija, o jis kažkur dingęs, kažkur saldžiai miega ir nenori girdėti, kad Vilniuje žudomi žmonės. Išaušta sausio 13-osios rytas. Vilniuje netrūksta nei savų, nei užsienio žurnalistų, ir pasaulio tautos mato, ką per naktį nuveikė didysis taikdarys M.S.Gorbis. Tą naktį, kaip ir visi lietuviai, V. Landsbergis laikėsi didvyriškai. Vieno vyskupo iniciatyva Norvegijoje gimsta idėja: kaip atsvarą M. Gorbačiovo taikos premijai įteikti premiją V. Landsbegiui. Norvegai netruko surinkti 3 milijonus kronų (0,5 mln. dolerių) ir įteikti šiuos pinigus V. Landsbergiui. Dievulėliau, kaip mums rūpi, kaip bus panaudoti netgi pačiu sąžiningiausiu būdu kito įgyti pinigai!.. Nei rūmų, nei V. Landsbergiui priklausančios vilos Šveicarijoje niekas taip ir neaptiko, o kad gimė jo fondas - tikras dalykas.
Žodis "fondas" yra kilęs iš lotynų ir prancūzų kalbų ir reiškia pagrindą, pamatą. Fondai būna tarptautiniai, valstybiniai, juos gali steigti visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys. Apie fondus būtų galima papasakoti įdomių dalykų. Dažniausiai fondų lėšos kaupiamos kilniems tikslams įgyvendinti, demokratijai vystyti, menui, mokslui ir kultūrai remti, labdarai finansuoti ir pan. Pasitaiko, švelniai tariant, ir gana keistų nutikimų. Sakysime, kokia senutė palieka dideles lėšas valkataujančioms katėms remti. Būna ir paradoksų: Nobelis išrado didžiulę griaunamąją ir žudomąją galią turinčią medžiagą - dinamitą. Dabar gi jo sukauptos lėšos naudojamos patiems kilniausiems tikslams.
Vasario 11 dieną Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitykloje įvyko įdomus susitikimas su V. Landsbergio fondo pirmininke Gražina Ručyte-Landsbergiene. Viešnia papasakojo apie tai, kaip kaupiamos ir naudojamos šio fondo lėšos, atsakė į pačius įvairiausius susirinkusiųjų klausimus.
G. Ručytė-Landsbergienė papasakojo: "Čekis pusės milijono dolerių sumai Vytautui buvo įteiktas kovo 11 dieną. V. Landsbergis tada pasakė, kad šios lėšos bus naudojamos neįgalių vaikų problemoms spręsti. Pinigai buvo padėti į Norvegijos banką ir iki šiol šis pagrindinis kapitalas dar nepaliestas, nors Fondas įvairiems labdaringiems reikalams jau yra išleidęs apie 450 tūkst. dolerių. Lėšas fondui kaupiame įvairiais būdais: labai mus parėmė Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės, net popiežiaus įgaliotinis Pietų Korėjoje. Keliaudami po įvairias šalis, pinigus fondui abu su Vytautu uždirbame paskaitomis, koncertais. Kasmet neįgaliems vaikams skiriame maždaug po 50 tūkst. dolerių. Pirmiausia Fondas skyrė lėšų vaikams, turintiems judėjimo sutrikimų, segantiems cerebraliniu paralyžiumi. Esame padėję sanatorijai "Saulutė", Kauno ortopedinei įmonei, Vilniaus vaiko raidos centrui. Tai didelė rimta programa. Organizavome šiame centre ankstyvos korekcijos ir ankstyvos diagnostikos kursus, kuriuose amerikiečių specialistai padėjo ruošti tokiam darbui mūsų gydytojus. Ortopedinę įmonę ir Vaiko raidos centrą Fondas aprūpino įvairiomis priemonėmis bei įranga. Kartu su Švedijos Lundo universitetu Kaune įkūrėme surdologijos kabinetą. Tai pirmas tokio pobūdžio kabinetas Baltijos šalyse. Brangią aparatūrą Fondas yra nupirkęs Santariškių, "Žalgirio", kur daromos sudėtingos veido operacijos, Raudonojo kryžiaus ligoninėms. Neretai tik turint gerą aparatūrą, galima išgelbėti ką tik gimusio kūdikio gyvybę."
Neregiams, anot pačios G. Landsbergienės, Fondas dar nėra suteikęs labai didelės paramos, nes jo galimybės yra ribotos. Tačiau šitaip sakydama ponia G. Landsbergienė truputį kuklinosi: Fondas aprūpino nemažai neregių kompiuterine technika, LASS Kauno įmonei padėjo įsigyti sunkvežimį, 1994 metais finansavo Onutės Matusevičiūtės ir jos brolio kelionę į Čekiją, padėjo "Dainų dainelės" laureatei Raselei Misiukaitei, Vilniaus A. Jonyno mokyklos našlaičiams nupirko naujų batelių, visiems vaikams padovanojo vitaminų. Audronė Jozėnaitė, LASS centro taryboje kuruojanti labdarą pastebėjo, kad ponios Gražinos ryšiai gan dideli. Tų ryšių pagalba labdaros siuntos dažnai pasiekia ir mūsų organizaciją. V. Landsbergio fondas turi pastovių adresatų, kuriems teikiama nuolatinė parama. Tarp šių adresatų yra ir Aklųjų bei silpnaregių sąjunga, oftalmologijos klinikos. Kaip pavyzdį viešnia paminėjo brangų fondo nupirktą lazerinį aparatą, kuriuo kūdikiams daromos akių operacijos. Ponia Gražina pastebėjo, kad Fondą labiau remia užsieniečiai. "Skaudu, - sakė ji, - kad kitose šalyse Vytautas Landsbergis labiau gerbiamas nei Lietuvoje". Į klausimą, ar V. Landsbergis aktyviai dalyvauja Fondo veikloje, viešnia atsakė: "Viską jis yra palikęs mano ir fondo valdybos nuožiūrai. Būna ir taip, kad apie mūsų veiklą jis sužino tik iš žiniasklaidos ir nustemba, bet niekada nepriekaištauja."
Susitikimo metu buvo prisiminta V. Landsbergio motina - garsi Kauno oftalmologė Ona Landsbergienė-Žemkalnienė. Ponia Gražina taip pat prisiminė ką tik pasibaigusią kelionę į Kiniją, pasidalino įspūdžiais. Ji apžiūrėjo LAB aklųjų istorijos muziejų, pasirašė svečių knygoje.
