VIRŠELIS


Vytautas GUDONIS

A.MAKNOVAS. AKLASIS MUZIKANTAS (fragmentas)


Nemažai neregių galime rasti literatūros kūrinių iliustracijose. Čia lyderė būtų rusų rašytojo Vladimiro Korolenkos (1853-1921) apysaka "Aklasis muzikantas", parašyta 1886 metais. Šis kūrinys turėjo per 50 leidimų ir buvo išverstas į 36 pasaulio kalbas. Įvairius leidimus iliustravo ne viena plejada dailininkų. Kiekvienas dailininkas, iliustravęs "Akląjį muzikantą", pagrindinį apysakos herojų vaizdavo taip, kaip suvokė aklumą bei neregių pasaulį. Analizuodamas neregio paveikslą grožinėje literatūroje, pastebėjau, kad daugelis reginčiųjų autorių, vaizduodami akląjį, būtinai pabrėžia jo "tamsą", kuri, rašytojų nuomone, nuolat slegia ir persekioja jų herojus. Šių klystkelių neišvengė ir žymus rusų rašytojas V.Korolenka. Todėl nenuostabu, kad net šiuolaikiniai dailininkai, iliustruojantys "Akląjį muzikantą", yra perėmę apysakoje akcentuojamą neregį slegiančios tamsos idėją ir ją panaudoja kurdami iliustracijas šiai knygai.
     Toks pavyzdys gali būti Aleksandro Maknovo iliustracijos šiai apysakai. 1967 metais išleistos anglų kalba apysakos visose iliustracijose, išskyrus paskutiniąją, aklasis Piotras yra vaizduojamas juodame fone arba jis pats piešiamas tamsiomis spalvomis - taip akcentuojamas jo aklumas. Mūsų pateiktoje priešpaskutinės knygos iliustracijos detalėje A.Maknovas Piotrą vaizduoja tamsiais, beveik juodais tonais. Už nugaros stovinčio jo ugdytojo ir gyvenimo tiesų mokytojo Maksimo veidas, lyg kontrastas jaunuolio susimąsčiusiam žemės spalvos veidui, perteiktas rusvai auksiniais atspalviais. Tik paskutiniojoje apysakos iliustracijoje nedominuoja juoda spalva. Gal šitaip Aleksandras Maknovas pavaizdavo apysakos herojaus dvasinį atgimimą?
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]