Parengė Aurelija MYKOLAITYTĖ

ATMINTINĖ KIEKVIENAM

Sveikatos informacijos centro duomenimis, dvi akių ligos - katarakta ir glaukoma - sudaro didžiąją dalį visų akių susirgimų. Pavyzdžiui, 1997 m. dėl kataraktos turėjo nusiskundimų net 40 948 žmonės, dėl glaukomos - 24 029.
     Tai tikrai toli gražu nepaguodžiantys skaičiai, juo labiau, kad šių ligų negydant arba kreipiantis į medikus pavėluotai, žmogus gali visiškai apakti. Štai ką reikėtų kiekvienam žinoti.
    
Katarakta
     Katarakta - tai lęšiuko drumstis. Žmogus ima prasčiau matyti, kadangi lęšiuko drumstys sulaiko šviesos spindulius, kurie eina į akį. Katarakta gali būti įgimtinė: iš 100 000 vaikų maždaug 5 turi tokią kataraktą. Dažniausiai pasitaiko įgytinė katarakta: dėl traumų, spindulių poveikio, akių ligų, senatvės ir kt. Lęšiukas gali drumstėti dėl akies sužalojimų - ar tai bus bukas smūgis, ar kiaurinė akies obuolio žaizda. Ne mažiau kenksmingas ir spindulių poveikis lęšiukui: dėl kataraktos dažnai kenčia tie, kam tenka dirbti aukštos temperatūros aplinkoje (kalviai, stiklo pūtėjai), - lęšiuką veikia infraraudonieji spinduliai; katarakta susergama nukentėjus nuo rentgeno ar radioaktyvių spindulių (liga gali atsirasti praėjus 2-15 metų nuo minėtųjų spindulių poveikio). Diabetine katarakta serga apie 2-4 proc. diabetikų: manoma, kad lęšiukas pradeda drumstėti į jį patekus toksinėms medžiagoms. Taip pat lęšiuko drumsčių atsiranda esant trumparegystei ar sergant kai kuriomis akių ligomis - tai gali pasitaikyti ir jauname amžiuje. Senatvinė katarakta pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms: lęšiukas ima drumstėti perkopus šeštą, septintą dešimtį.
     Kiekvienam reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu:
     • prieš akis "laksto muselės", "užslenka debesėlis", dvejinasi daiktai;
     • aplinka matoma su geltonu atspalviu, pamažu nyksta spalvos;
     • vaizdas darosi miglotas, reikia vis didesnio apšvietimo;
     • apie šviečiančius objektus naktį ryškėja spalvoti žiedai;
     • sunkiau matyti toli esančius objektus;
     • be akinių pasidaro lengviau matyti nei su akiniais.
     Vienintelis būdas išgelbėti regėjimą susirgus katarakta - operacija. Jos metu sudrumstėjęs lęšiukas paprastai yra pašalinamas, o jo vietoje implantuojamas dirbtinis: žmogus vėl galės matyti. Dirbtiniai lęšiukai būna skirtingų stiprumų, todėl trumparegystės atveju atsiranda galimybė atstatyti normalų regėjimą.
    
Glaukoma
     Žmogaus akyje yra tam tikras kiekis skysčių, kurie vienodai spaudžia akies sieneles ir išlaiko jas tinkamos įtampos. Abiejose akyse paprastai esti vienodas akispūdis: rytais kiek didesnis, vakarais mažesnis. Prasidėjus glaukomai, akispūdis pamažu vis labiau ima didėti, darosi nepastovus, nevienodas abiejose akyse, dienos svyravimai dideli. Pastebimi tokie simptomai:
     • užeina ir praeina akių temimai;
     • kartais ima rodytis vaivorykštės spalvų ratilai apie šviesos šaltinį;
     • gali mausti pačią akį, smilkinį, kaktą.
     Ligai progresuojant, pastebima daugiau liguistų akių reiškinių:
     • akispūdis didėja, nebegrįžta prie normos;
     • saurėja akiplotis - iš pradžių nematoma į šonus, o vėlyvosiose ligos stadijose lieka tik vamzdinis akiplotis arba jo likučiai;
     • apie vyzdį akies spalva tampa žalsva ar gelsva.
     Glaukoma daugiausia gydoma medikamentais, kurie sumažina akispūdį, ir tik jiems nepadedant taikoma lazerio terapija ar operuojama. Vaistus sergantysis turi vartoti visą gyvenimą, nes akispūdis normalėja tik tol, kol veikia vaistai. Staiga ištikus ūmiam glaukomos priepuoliui - pakilus temperatūrai, atsiradus vėmimui, sunkiems galvos skausmams - būtina kuo skubiau kreiptis į medikus ir gydytis ligoninėje, nes po tokio priepuolio regėjimas gali smarkiai nusilpti.
     Kad liga nesibaigtų visišku apakimu, reikėtų laikytis tam tikro režimo: negalima daug jaudintis, pervargti darbe, persivalgyti ar persigerti, nes visa tai gali sukelti ūminį glaukomos priepuolį; patartina riboti skysčių kiekį maiste iki 1,5 l per parą, vengti aštrių ir sunkių valgių, stiprių gėrimų; pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat patamsyje ar tamsoje. Šios ligos profilaktika: svarbu kasmet poliklinikoje pasimatuoti akispūdį, ypač žmonėms, turintiems daugiau nei 50 metų, sergantiems diabetu, hipertonine liga, po akių traumų.
 

[Turinys] | [Grįžti]