Warning: Use of undefined constant n - assumed 'n' (this will throw an Error in a future version of PHP) in /home/idloud/domains/musuzodis.lt/public_html/lass/aplinka/aplinka.php on line 26

AKLŲJŲ CENTRAI

Bendros žinios

Architektūros grožį, patalpų apstatymą, aplinkos sutvarkymą pirmiausia pastebi žmogaus akis. Taip vadinami likę jutimai (klausa, lytėjimas, uoslė) gali kompensuoti 15-20% reginčių žmonių jutimų. Tinkamas architektūrinis išplanavimas ir akustika gali palengvinti aklajam ir silpnaregiui orientuotis aplinkoje. Reikia paminėti, kad aklieji likusiais jutimais tiksliau ir aiškiau įsisavina informaciją. Projektuotojai ir architektai, planuodami aklųjų centrus, neturėtų naudoti architektūrinių elementų mažinančių akustinį, haptinį ir olfaktorinį suvokimą. Aklųjų centruose lankosi aklieji, kuriuos dažnai palydi regintieji ir silpnaregiai, kurie šiek tiek dar mato. Regintieji savo įspūdžius akliesiems pasakoja žodžiais arba tam tikrais elgesio būdais. Jie sąmoningai arba nesąmoningai padeda akliesiems įsivaizduoti pastatą. Architektams ypatingai sunku suprojektuoti specialų pastatą akliesiems, nes reikia suderinti įvairiausius aklųjų ir reginčiųjų poreikius. Regintiesiems svarbu gera išvaizda, silpnaregiams turi būti ryškūs apšvietimo ir spalvų kontrastai, akliesiems svarbiausia paprastas orientavimasis, savarankiškumas ir saugumas. Architektūrinius elementus: spalvas, formas, medžiagas reikia taip suderinti, kad būtų kuo geriau išpildyti reikalavimai, keliami aklųjų centrams.

Aklieji paprastai į tokius centrus atvyksta epizodiškai ir vėl išvyksta, pvz., į pasitarimus, seminarus, kursus, susitikimus, todėl pastato išplanavimas turi būti paprastas, kad jame būtų kuo lengviau orientuotis.

Priėjimas

Priėjimas prasideda nuo artimiausio visuomeninio transporto stotelės ir tęsiasi iki įėjimo į aklųjų centrą. Takas gali būti pažymėtas taktiliniais arba akustiniais ženklais. Palengvinant orientavimąsi, dangoje gali būti įmontuoti įspėjamieji paviršiai, padedantys orientuotis nuo visuomeninio transporto stotelės iki įėjimo į pastatą. Dažnai pakanka to, kas jau yra įrengta prie daugelio aklųjų centrų, - takelio iš mažų grindinio akmenų, kurie gerai jaučiami kojomis arba baltąja lazdele. Tylis (Thiel) savo diplominiame darbe "Likusių jutimų architektūra" (Taikomojo meno aukštoji mokykla) nagrinėja, kaip aklųjų viešbučio takeliuose orientavimuisi pagerinti būtų galima pasitelkti garso atspindėjimą nuo šalia tako esančių pastatų. Pirmoji stotelė, pagal jį, būtų "Namai- laba diena" - namelis su stiklinėmis sienomis ir stogu pasislėpti nuo vėjo ir lietaus, kuris būtų pastatytas prie artimiausiai nuo aklųjų centro esančios visuomeninio transporto stotelės. Žinodamas kelią, aklasis gali puikiausiai orientuotis lytėdamas ir klausydamas (plokčių takas, gyvatvorė, mūrinė siena, takelio posūkis, žvyras ir kt.), gali rasti kelią nuo artimiausios visuomeninio transporto stotelės iki įėjimo į pastatą. Visa pastato teritorija aptverta tvora, be to, prie įėjimo į teritoriją yra liečiamasis teritorijos planas, kuris palengvina orientavimąsi. Prieš įėjimą įrengtas platus takas, apsodintas pieva ir krūmeliais. Prie įėjimo gali būti įrengtas paviljonas. Orientuotis padės nuo sienų atsispindintys garsai. Panaudodami įvairias kietas statybines medžiagas pastato išorei ir teisingą takų išplanavimą, galime labai palengvinti orientavimąsi. Virš įėjimo reikia įrengti elipsės formos gaubtą, kad vienas elipsoido susikirtimas būtų kojų aukštyje, o kitas ausų aukštyje. Tokia gaubtuvo forma gali padėti sustiprinti kojų sukeltą triukšmą ir aklasis, vien išgirdęs padidėjusį kojų sukeliamą triukšmą, supras, kad jau stovi prie pat įėjimo į pastatą.

Įėjimo durys turėtų būti dvipusės. Prie durų turi būti įtaisytas gerai apšviestas, kontrastingų spalvų ir gerai apčiuopiamas skambutis bei pasikalbėjimo įrenginys. Durys turi atsidaryti į išorę, todėl prieš duris būtina patiesti pritvirtintą ir įleistą į grindis kilimėlį, jis bus įspėjamasis paviršius, perspėjantis apie tai, kad priešais durys, - taip aklieji išvengs susidūrimų pavojaus. Reikia apgalvoti, kad aklieji gali stovėti ir iš išorės, ir iš vidaus prie durų, ir nežinoti, kad tarpduryje kažkas yra. Dėl to durys iš lauko turi atsidaryti tik pareikalavus (pvz., įrengtas durų skambutis, kuris valdomas iš registratūros). Gali būti įrengtas pasikalbėjimo įrenginys.

Prie įėjimo į pastatą būtų naudinga pastatyti taktilinę kontrastingų spalvų informacinę lentą, ypač jei komplekse yra keli pastatai. Tokia lenta turėtų būti pastatyta 1,3 m. aukštyje, ant šiek tiek pasvirusios lentelės, tokiame pačiame aukštyje kaip durų skambutis.

Pastatas

Aklųjų centrai - tai oazės akliesiems ir silpnaregiams dykumoje, kur reginčiųjų sukurtoje aplinkoje turi įsitvirtinti žmonės, turintys regėjimo problemų.

Kad šie pastatai iš tikrųjų būtų tarsi oazės, juose turi būti įrengtos orientavimosi pagalbos. Projektuojant naujus arba perstatant senus pastatus reikia laikytis atitinkamų reikalavimų ir pasiūlymų, pateiktų skyriuje "Visuomeniniai pastatai ir jų pritaikymas akliesiems".

Štai vienas aklųjų viešbučio projektavimo pavyzdys.

Aklųjų viešbutis, kaip apibūdina Tylis, nėra tradicinis viešbutis su atskirais kambariais akliesiems, tai yra panašus į viešbutį aklųjų centras.

Aklųjų centro pastatas turėtų būti aiškios struktūros, o patalpos pritaikytos akliesiems, jose pateikiama reljefinė informacija, pritaikytas apšvietimas, kontrastingų spalvų sienos, baldai. Aklųjų centruose neturėtų būti akustiškai "kurčių" kampelių. Visos patalpos turėtų sueiti į vieną akustinį centrą, kad kiekvienu momentu pastato viduje būtų galima orientuotis pasikliaujant klausa. Siekdami tokio efekto, pvz., visas patalpas išdėstysime apie vidinį kiemą, kuriame būtų galima susitikti, pabendrauti, jis būtų apstatytas minkštasuoliais. Vidinio kiemo kampe galėtų trykšti fontanėlis, tai būtų natūralus triukšmo šaltinis ir sukurtų jaukią bei raminančią aplinką. Negarsiai skambanti muzika gali būti lokalizuotu triukšmo šaltiniu, atliekančiu tas pačias funkcijas kaip ir fontanas. Jei vidinio kiemo sienos bus padengtos grubaus paviršiaus ploštėmis, tai labiau lokalizuosis fontano, skambančios muzikos ar bendraujančių žmonių balsai. Pritvirtintas kiliminis takas vidiniame kieme padės susirasti išėjimą arba kelią į registratūrą.

Vidinį kiemą reiktų apšviesti lubose pritvirtintomis dienos lempomis su stikliniais gaubtais, kad silpnaregiams sumažintume frontalinį apšvietimą ir užtamsinimą.

Pastatai su dideliais vestibiuliais ir galerijomis sudaro lankytojams didesnės erdvės įspūdį. Įėjimas yra namo vizitinė kortelė. Iš vidaus ir lauko jis turėtų būti atitinkamai įrengtas.

Viešbutyje reikalingos patalpos, pvz.: administracijai, ūkio daliai, valgyklai, medicinos punktui, sportui, kūrybiniams užsiėmimas, seminarams - turėtų būti įrengtos rūsyje ir pirmame aukšte, o svečių kambariai aukštesniuose aukštuose. Į juos turėtų vesti atviros galerijos (koridoriai), kurios sueitų į vidinį kiemą, aukštą, erdvią patalpą. Įvairių aukštų koridoriai turi susijungti laiptine ir liftu. Nuo galerijos gali būti praėjimas į šoninius fligelius, kuriuose įrengti kiti svečių kambariai. Tačiau ir koridoriai iš fligelių visada veda į akustinį viešbučio centrą (žiūrėk pav. 9, 10).

Tylis, remdamasis Timerdorfo pajūrio aklųjų ir silpnaregių poilsio namų pavyzdžiu, siūlo pirmuose aukštuose įrengti kambarius sunkiau judantiems akliesiems, tose patalpose turi būti lengva ir paprasta orientuotis. Aukščiau galėtų būti įrengti kambariai kitiems klientams.

Registratūra

Registratūra turėtų būti vestibiulyje, vedančiame į vidinį kiemą.Tai gali būti atskira patalpa arba užapvalintas stalas, išsikišantis į praėjimą, kurį lengvai galima apčiuopti baltąja lazdele. Jei tai bus atskira patalpa, tai reikalinga reljefinė informacinė lenta prie biuro durų.

Prie įėjimo, šalia registratūros, turėtų būti stabilus, reljefinis ir lengvai prieinamas aklųjų centro maketas, kad aklieji, apžiūrėję maketą ir gerai susipažinę su pastatu, galėtų jame lengvai orientuotis.

Laiptai ir liftai

Apie tai, kaip įrengti laiptus ir liftus skaityk skyriuje "Visuomeniniai pastatai ir jų pritaikymas akliesiems".

Laiptinė turi būti apšviesta dienos šviesa, nes natūralaus apšvietimo per langą dažniausiai nėra, arba jo nepakanka. Tarpinė laiptų aikštelė dažniausiai yra arčiau lango, todėl joje pakanka natūralaus apšvietimo. Koridoriaus galuose paprastai taip pat projektuojami dideli langai iki pat grindų. Ryški dienos šviesa koridoriaus gale padės orientuotis ir silpnaregiams, turintiems regėjimo likutį. Akliesiems laiptinę padės susirasti garsai, kurie sklis iš vidinio kiemo, garsai laiptine kils į viršų. Laiptinės vietos, kuriose garsai pritils, pvz, garso nukreipėjas vidinėje galerijos sienoje, padės akliesiems geriau orientuotis aplinkoje.

Kiekviename aukšte prie laiptų turėtų būti reljefinė informacija apie aukštą, taip pat kiekvienoje laiptų aikštelėje turėtų kabėti to aukšto planas su kambarių išdėstymu.

Prie lifto ir lifte turėtų būti pateikiama informacija garsu ir Brailio raštu.

Viršutinis aukštas

Aukštutiniuose aklųjų viešbučio aukštuose apie vidinį kiemą tęsiasi galerija, iš kurios galima patekti į svečių kambarius. Galerija aptverta 1,2-1,3 m aukščio turėklais.

Išilgai sienų, lygiagrečiai grindims 85 cm aukštyje iki kambario durų tęsiasi turėklai. Prie durų, vidinėje turėklo pusėje aiškiai iškiliais skaitmenimis užrašyti kambarių numeriai. Kontrolei ant kambarių durų akių lygyje (1,3 m) pritvirtinti kontrastingų spalvų numeriai.

Palengvinant orientavimąsi silpnaregiams, svečių kambarių durys koridoriaus dešinėje ir kairėje, arba viename ir kitame namo gale gali būti nudažytos skirtingomis ryškiomis spalvomis. Be to, gali būti parinktos ryškių spalvų rankenos arba ryškiomis spalvomis nudažyta durų dalis prie rankenos. Taip pat turėklai prie skirtingų sienų gali būti kitokių spalvų ir formų.

Iš galerijos į šonus atsišakojantys fligeliai gali būti atskirti stiklinėmis durimis. Stiklas turi būti atsparus smūgiams ir akių lygyje būtinai aiškiai paženklintas. Gyventojų patogumui ir jaukumui aukštai dengtoje terasoje gali būti įrengtas baras, tam galėtų puikiausiai pasitarnauti valgyklos stogas.

Svečių kambariai

Svečių numeris turėtų būti toks: prieškambaris su rūbine, gyvenamasis kambarys su poilsio zona ir vonia. Rekomenduojame prieškambario ir gyvenamojo kambario grindis ištiesti kilimine danga, o vonią ir poilsio zoną - lengvai valoma grindų danga.

Pagrindiniai standartai, galiojantys įprastiems viešbučiams, galioja ir aklųjų viešbučiui. Kambaryje turėtų stovėti lova, naktinis staliukas, minkštasuolis, stalas, rūbų spinta, televizorius, radijas, telefonas ir šiukšlių dėžė. Skaitymui dar reikalingas papildomas apšvietimas. Tačiau neturėtų būti pastatomų toršerų, lengvai pastumiamų daiktų ant stalų ir kt. Kambarį galima papuošti ant sienų tvirtai pakabintais paveikslais, dekoratyvinėmis lėkštėmis. Asmeniniams daiktams ir rūbams susidėti tinka tik uždaros spintos, o ne atviros lentynos. Atviros lentynos, kaip atskiros kambario dalys, gali atspindėti tylius garsus ir trukdyti aklajam orientuotis.

Lovos turėtų stovėti tiesiog ant grindų, be jokių kojų, kad po jomis nepatektų batai ar kitokie daiktai. Sėdėjimui tinka minkštasuoliai arba kėdės užapvalintais kraštais. Baldai turėtų būti sustatyti prie sienų, kad kambario centre liktų laisva erdvė judėjimui, kur aklasis neužkliūtų už kietų ir aštrių baldų kampų.

Kiekviename svečių numeryje turi būti vonia su dušu, kriauklė ir tualetas. Vonios durys turi atsidaryti tik į išorę. Turėtų būti numatytas užsirakinimas iš vidaus, kurį, esant būtinybei, būtų galima atidaryti iš lauko.

Vonios įranga turi išsiskirti spalvine gama nuo sienų. Į dušą turi būti patogūs laipteliai. Patogiausia ir lengviausia valyti, kai įrengiama dušo kabina. Duše turi būti maišytuvas su rankena, muilo laikiklis ir rankena įsitvėrimui maždaug 85-110 cm aukštyje.

Visa svečių kambario įranga turi būti lengvai apčiuopiama, kontrastingų spalvų ir instaliuota 85 cm aukštyje nuo grindų.

Aklųjų viešbučio numeryje turėtų būti įrengta rozečių: kambaryje prie lovos ir stalo, vonioje prie veidrodžio. Jos turi būti atviros ir gerai apčiuopiamos. Jos reikalingos tiflopriemonėms. Svečių kambaryje rozetės turėtų būti įrengtos ne žemiau kaip 40 cm nuo grindų.

Reikia pasirūpinti pakankamu prieškambario, svečių kambario ir vonios kambario apšvietimu lempomis su gaubtais ir papildomomis sieninėmis bei stalinėmis lempomis.

Pagalbos iškvietimas ir avarinis išėjimas

Viešbutyje turi būti numatytos galimybės reikalui esant išsikviesti pagalbą, o taip pat evakuaciniai išėjimai. Reikia laikytis reikalavimų, išdėstytų skyriuje "Visuomeniniai pastatai ir jų pritaikymas akliesiems".