Informacijos prieinamumo prasme, aklumas yra sunkiausia negalios forma.
Perkant prekes ir paslaugas, organizuojant savo darbinę veiklą ir laisvalaikį, regėjimo negalią turinčio žmogaus rinkimosi laisvę varžo reikalingiausios informacijos nebuvimas arba trūkumas.
Pastaraisiais metais Europos aklųjų sąjunga (EAS) bei nacionalinės Vakarų valstybių aklųjų organizacijos labai stengiasi, kad visų rūšių informacija regėjimo netekusiems žmonėms taptų kaip galima prieinamesnė. Tačiau be visuomenės - valstybės institucijų, gamintojų, paslaugų teikėjų - pritarimo bei supratimo, šios pastangos ne ką tepakeis.
Norėdama padėti ir regėjimo negalią turintiems žmonėms, ir informacijos skleidėjams, EAS 2003 m. parengė šias rekomendacijas. Jose rasite svarbiausias gaires, kuriomis vadovaudamiesi, regintiems žmonėms skirtą informaciją nesunkiai pateiksite ir neregiams. Pasikonsultuoti su informacijos prieinamumu bei sklaida susijusiais klausimais jūs visada galite Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) centrinėje būstinėje Vilniuje arba regioninėse (apskričių) organizacijose Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje.
Europos aklųjų sąjunga (EAS) parengė šias gaires siekdama padėti pritaikyti jūsų turimą informaciją visoms vartotojų grupėms. Susipažinę su jomis suvoksite, kad informaciją padaryti prieinamą akliesiems ir silpnaregiams nesudėtinga. Kartu labai išaugs Jūsų organizacijos ar verslo galimybės pritraukti dar daugiau klientų, o tai tiesiogiai gali paveikti jūsų organizacijos ar verslo sėkmę!
Europos Sąjungoje yra 7,4 milijono aklųjų ir silpnaregių, o visoje Europoje - jų dar daugiau. Vidutinė gyvenimo trukmė nuolat ilgėja, o kuo žmogus senesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jo regėjimas blogas. Verslo ar viešosioms institucijoms tai reiškia, kad vis dažniau jų klientais tampa aklieji ar silpnaregiai.
Norint gyventi aktyvų ir nepriklausomą gyvenimą, reikalinga informacija. Aklieji ir silpnaregiai į šias laisves ir galimybes turi tokią pačią teisę, kaip ir visi piliečiai.
Tai naudinga verslui: aklieji ir silpnaregiai sudaro nemažą potencialių klientų dalį, kurios ignoruoti tiesiog neapsimoka.
Jie skaito įvairiais būdais.
Daugumai silpnaregių pakanka stambesnio (12 ar didesnis) šrifto ir gero informacijos išdėstymo. Tačiau rimtesnių regėjimo problemų turintiems asmenims, informaciją reikia pateikti kitokia, jiems labiau tinkama forma. Tai gali būti:
Viena forma nebūtinai tinka visiems. Todėl siūloma informaciją pateikti keliais pavidalais.
Pritaikyti informaciją aklųjų ir silpnaregių poreikiams dažniausiai yra gerokai pigiau ir paprasčiau, nei įsivaizduojame.
Daugeliu atvejų reikiama pinigų suma yra pakankamai nežymi lyginant su tuo, kiek išleidžiate spausdintai informacijai pateikti. Dažnai šis darbas gali būti padarytas be jokių papildomų kaštų.
Vienas iš būdų, kaip užtikrinti, kad organizacija tenkintų visų jos klientų poreikius - suformuoti gaires, panašias į pateiktas šiame leidinyje.
Colin Low
Europos aklųjų sąjungos
Informacijos prieinamumo darbo grupės pirmininkas
Informacijos prieinamumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad aklieji ir silpnaregiai nebūtų išstumti iš svarbių socialinio bei ekonominio gyvenimo sričių.
Ši teisė yra pripažinta tarptautiniu mastu.
Visuomenei skirta informacija turėtų būti prieinama ir alternatyviais - akliesiems ir silpnaregiams priimtinais - pavidalais neatidėliojant ir be papildomų kaštų. Akliesiems ir silpnaregiams primtini pavidalai - informacija Brailio raštu, įgarsinta į kasetę ar kompaktinį diską, padidintu šriftu, elektronine forma.
Aklieji ir silpnaregiai turi tokį patį poreikį informacijai, kaip ir visi kiti žmonės. Informacijos prieinamumo strategija užtikrins, kad jūsų informacija pasieks taip pat ir šią žmonių grupę. Ši strategija turėtų apimti:
Informacijos adaptuotais pavidalais gamybos gairėse turėtų būti skyreliai, skirti tiek bendrai - spausdintai ir elektroninei - informacijai, tiek ir alternatyviems informacijos pateikimo pavidalams.
AIŠKUS ŠRIFTAS. Geri šrifto standartai naudingi visiems skaitytojams. Spausdinimas aiškiu šriftu nėra sudėtingas ar brangus dalykas. Blogai sumaketuotas tekstas sukelia skaitymo problemų ne tik silpnaregiams.
ŠRIFTO DYDIS. Europos aklųjų sąjunga rekomenduoja standartinius dokumentus spausdinti ne mažesniu nei 12 dydžio šriftu.
SPALVA IR KONTRASTAS. Teksto ir fono kontrastas yra vienas svarbiausių įskaitomumo faktorių. Kuo didesnis kontrastas, tuo lengviau įskaitomas tekstas. Simbolio dydis ir storis taip pat įtakoja kontrastą. Geriausią kontrastą sudaro juodas tekstas baltame fone.
ŠRIFTO STILIUS. Venkite pasvirusių (italic), rankraštį primenančių bei įmantrių šrifto stilių. Jei įmanoma naudokite įprastus sans-serif šrifto stilius, tokius kaip Arial ar Helvetica.
BENDRAS DIZAINAS IR IŠDĖSTYMAS. Tekstą reikėtų lygiuoti pagal kairįjį kraštą, tarp žodžių, eilučių ir pastraipų daryti vienodus tarpus. Reikėtų vengti siaurų stulpelių. Kuomet tekstas spausdinamas ant A4 formato lapo, rekomenduojama nedaryti daugiau nei dviejų stulpelių.
DIDŽIOSIOS RAIDĖS. Bendro pobūdžio teksto nereikėtų spausdinti visomis didžiosiomis raidėmis. Svarbi informacija - pavadinimai, vardai, telefono numeriai - turi būti išryškinti, pastorinti ir pajuodinti (bold).
POPIERIUS. Reikėtų naudoti geros kokybės neblizgantį ir nepersišviečiantį popierių.
KOMPIUTERINIAI IR KOMPAKTINIAI DISKAI. Pasitelkę kalbos sintezatorių, Brailio eilutę, didelės įstrižainės monitorių, vaizdo didinimo programą aklieji ir silpnaregiai naudojasi kompiuteriais. Todėl jie gali pageidauti informacijos elektroniniu pavidalu. Elektroninė informacija turi būti prieinama atvirais teksto formatais, leidžiančiais jį skaityti visa teksto tvarkymo programine įranga. Pavyzdžiui, turėtų būti vengiama PDF formato, nes tai nėra atviras teksto formatas.
TINKLAPIAI. Interneto pasirodymas daugumai naująsias technologijas naudojančių aklųjų ir silpnaregių reiškė galimybę naudotis informacija, kuri anksčiau jiems buvo nepasiekiama. Tačiau dėl kai kurių pateikimo metodų informacija, pateikiama tinklapiuose, akliesiems ir silpnaregiams tampa neperskaitoma. Tinklapiai turėtų būti kuriami vadovaujantis Tinklo pasiekiamumo iniciatyvos (angl. WAI) gairėmis.
PADIDINTAS ŠRIFTAS. Tai reiškia spausdinimą didesniu nei įprastas šriftu. Dokumentuose turėtų būti naudojamas 16 ir didesnio dydžio šriftas. Kai kuriems silpnaregiams tinkamiausias yra 20 dydžio šriftu atspausdintas tekstas.
Didžioji spausdinamos informacijos dalis surenkama teksto rinkimo programomis. Todėl visai nesudėtinga gaminti įvairaus dydžio šriftu spausdintas kopijas, atitinkančias žmonių su įvairiu regėjimo sutrikimo laipsniu poreikius. Taip pat rekomenduojama padidintą šriftą naudoti visuose dokumentuose, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms, nes šie žmonės dažnai turi regėjimo sutrikimų.
BRAILIO RAŠTAS. Brailio raštu sugebančių skaityti aklųjų ir silpnaregių dalis nėra didelė, tačiau šiems žmonėms tai yra svarbiausia informacijos savarankiško gavimo priemonė. Brailio raštas yra skaitymo metodas liečiant iškilius taškus. Šių taškų deriniai yra abėcėlės raidžių, skyrybos ženklų bei įprastų raidžių derinių atitikmenys.
Beveik visų rūšių informacija gali būti pateikta Brailio raštu - nuo autobusų tvarkaraščio iki natų.
Namų sąlygomis spausdinti Brailio raštu reikalinga teksto perkėlimo į Brailio raštą programa ir spausdintuvas. Programa reikalinga norint tekstą paversti spausdintuvui priimtina kalba. Tačiau informaciją Brailio raštu gali pateikti nemažai agentūrų, valstybinių įstaigų, kurių darbas tiesiogiai ir nėra susijęs su aklaisiais.
GARSINIAI ĮRAŠAI. Garsiniai įrašai kasetėse ar kompaktinėse plokštelėse yra efektyvi bendravimo priemonė. Be to, tai labai geras sprendimas turintiems mokymosi problemų ar žemo raštingumo lygio žmonėms, taip pat tiems, kam sunku valdyti rankas. Namų sąlygomis įrašinėti galima naudojantis buitiniais magnetofonais ir mikrofonais. Tačiau norint išleisti daugiau garsinės informacijos kopijų, įrašinėjant ilgą ar sudėtingą dokumentą, rekomenduojama naudotis perrašymo kompanijų paslaugomis. Šių kompanijų paslaugų taip pat prireiks darant aukštos kokybės įrašus su muzika ir kitais efektais.
GARSINĖS IR ELEKTRONINĖS KNYGOS. Garsinės knygos įrašinėjamos į kasetes ar kompaktinius diskus. Dauguma elektroninių knygų taip pat laikomos garsinėmis knygomis. Garsinėms knygoms privalomas komercinis standartas. Jos turi būti tinkamos skaityti ir specialia (aklųjų bei silpnaregių naudojama) ir įprasta įranga.
DAISY (Digital Audio-based Information System - Skaitmeninė audioinformacinė sistema). Sistema yra geras komercinio standarto pavyzdys. DAISY yra techninė ir programinė įranga, skirta garsinėms knygoms įrašinėti, saugoti, perduoti ir skaityti.
KOMPIUTERINIAI IR KOMPAKTINIAI DISKAI. Kompiuteriniai ir kompaktiniai diskai gali būti labiausiai pageidaujama kompiuteriu dirbančio aklojo ar silpnaregio informacijos pateikimo forma. Jei teikiate informaciją kaip tik tokia forma, rekomenduojama ją įrašyti mažiausiai dviem formatais - pavyzdžiui, garso (žodžiu) ir teksto pavidalu.
PERSONALO MOKYMAS IR SĄMONINGUMAS. Personalo sąmoningumą galima padidinti supažindinus su informacijos prieinamumo gairėmis, dalijant skrajutes su pagrindine informacija apie alternatyvių informacijos pateikimo pavidalų gamybą bei rengiant mokymus.
Su šiais veiksmais turėtų būti supažindintas: