LIETUVOS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SĄJUNGOS CENTRO TARYBOS 2007 m. VEIKLOS ATASKAITA LASS XIX SUVAŽIAVIMUI

Emblema

Norėdami pabrėžti 2007 m. išskirtinumą, turėtume paminėti, jog visus metus vykęs Valstybės kontrolės Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NRD) tikrinimas buvo beveik paralyžiavęs visų neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) darbą. Deja, bet pagrindinis dėmesys buvo skiriamas darbui su dokumentais, o ne socialinei veiklai. 2007 metais vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (toliau - LASS) filialų ataskaitiniai susirinkimai, LASS XVIII suvažiavimas, buvo organizuojami įvairūs seminarai, mokymai, konferencijos, kultūriniai renginiai. Šioje ataskaitoje apžvelgsime 2007 m. nuveiktus svarbiausius darbus ir pasiektus rezultatus.

INFORMACIJA APIE LASS NARIUS IR ASMENIS, KURIAIS RŪPINASI LIETUVOS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SĄJUNGA

Viena pagrindinių VšĮ "LASS centro taryba" veiklų yra informacijos apie LASS narius rinkimas ir ataskaitų pateikimas.

2008 m. sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 6948 LASS nariai.

Iš 6948 LASS narių 2697 (38,82 proc.) yra nedarbingi, 2825 (40,66 proc.) - iš dalies darbingi, 411 (5,92 proc.) - darbingi, 1015 (14,61 proc.) nustatyti specialieji poreikiai. Nuo 39,21 proc. iki 38,85 proc. sumažėjo darbingo amžiaus asmenų, jų yra 2699.

Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2008 m. sausio 1 d. gyveno 2827 (40,69 proc.) LASS nariai, rajonų centruose ir miesteliuose - 2495 (35,91 proc.), kaimuose - 1626 (23,41 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turi 612 (2006 m. - 529) LASS narių (iš jų 357 - aukštąjį universitetinį, 255 - aukštąjį neuniversitetinį), aukštesnįjį - 890, profesinį - 127, vidurinį - 1785, pagrindinį - 1529, kiti - pradinį arba nebaigtą pradinį.

2007 m. į LASS narius priimti 284 asmenys, iš jų 63 - nedarbingi, 119 - iš dalies darbingi, 25 - darbingi ir 77 - su nustatytais specialiaisiais poreikiais. Tarp priimtųjų per praėjusius metus daugiau kaip pusė - 150 arba 52,82 proc. - darbingo amžiaus narių. Iš LASS narių įskaitos išbraukti 330 asmenų, iš jų dauguma (299) - mirusieji.

Mokosi 144 LASS nariai, iš jų: 28 - vidurinėse (7 jų integruotai), 20 - profesinėse, 38 - aukštosiose neuniversitetinėse (kolegijose), 58 - aukštosiose universitetinėse mokyklose.

2008 m. sausio 1 d. šalyje buvo 662 aklieji (regėjimo aštrumas iki 0,04) ir silpnaregiai (regėjimo aštrumas 0,05-0,3) vaikai: 527 - mokyklinio amžiaus (iš jų: 141 ugdomas A. Jonyno vidurinėje mokykloje, 74 - Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, 277 - šalies bendrojo lavinimo mokyklose, 19 - kitose specialiosiose mokyklose, 6 - namuose, 10 niekur nesimoko) ir 135 - ikimokyklinio amžiaus (iš jų: 27 ugdomi bendrojo lavinimo darželiuose, 37 - namuose, 68 - specialiuosiuose darželiuose, 4 neugdomi).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo. Įtakos turėjo Švietimo ir mokslo ministerijos bei LASS iniciatyva organizuotas specialiųjų darželių oftalmologinis patikrinimas ir jo metu padarytos išvados. Manome, kad vaikų apskaitos rodikliai darosi realesni.

LASS STRUKTŪRA IR DARBUOTOJAI

LASS 2007 m. jungė 5 regionų centrus ir 48 filialus. Praėjusiais metais pasikeitė 7 filialų pirmininkai - Plungėje, Šilutėje, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Kazlų Rūdoje, Prienuose ir Pasvalyje. 5 pirmininkai dirba savanoriškai - Vilniaus miesto pirmajame ir antrajame filialuose, Kaišiadoryse, Šakiuose ir Ignalinoje. LASS dirba 14 pirmininkų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, 3 - turintys aukštąjį neuniversitetinį, 14 - aukštesnįjį, 14 - vidurinį, 1 - spec. vidurinį, 1 - profesinį ir 1 - pagrindinį išsilavinimą. 30 pirmininkų pripažinta socialinio darbuotojo kvalifikacija: 5 - vyresniojo socialinio darbuotojo, 8 - socialinio darbuotojo, 13 - jaunesniojo socialinio darbuotojo ir 4 - socialinio darbuotojo asistento.

Visi regionų centrų, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro ir Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktoriai turi aukštąjį išsilavinimą, jiems pripažinta socialinio darbuotojo kvalifikacija: 5 - vyresniojo socialinio darbuotojo, 1 - socialinio darbuotojo, 1 - socialinio darbuotojo asistento.

2007 m. LASS Žmonių su negalia socialinės integracijos programą vykdė 160 asmenų, iš jų 90 - turintys regėjimo negalią. Kvalifikaciją praėjusiais metais kėlė 34 LASS socialiniai ir sociokultūros darbuotojai, iš jų 21 - su regėjimo negalia.

LASS ORGANIZACINIS DARBAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU ĮVAIRIOMIS INSTITUCIJOMIS

Praėjusiais metais vyko 5 Neįgaliųjų reikalų tarybos, kurios nariu yra LASS pirmininkas, posėdžiai ir juose buvo svarstyta 12 klausimų.

2007 m., įgyvendinant Žmonių su negalia socialinės integracijos programą, NRD papildomai skyrė VšĮ "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrui" mikroautobusą Vilniaus miesto neįgaliųjų socialinėms bei kitoms reikmėms tenkinti.

Lietuvos neįgaliųjų įmonių asociacijos pastangomis, padedant Seimo nariui Edvardui Žakariui, pavyko toliau padaryti ne vieną Lietuvos Respublikos socialinių įmonių bei užimtumo rėmimo įstatymų straipsnį palankesnį akliesiems ir silpnaregiams. Nuo 2008 metų LASS socialinės neįgaliųjų įmonės gauna iki 80 proc. (2006 m. - 60 proc.) darbo užmokesčio subsidijas didžiausią negalią turintiems darbuotojams (buvusi I gr.).

2007 m. LASS kreipėsi į LR Seimą su prašymu pakeisti valstybinio socialinio draudimo įstatymą taip, kad našlaičio pensija būtų skiriama ir tiems regėjimo neįgaliesiems, kuriems nuo vaikystės esanti neregystė pirmą kartą buvo nustatyta po 18 metų. Į Seimą taip pat buvo kreiptasi ir dėl slaugos ar priežiūros išlaidų kompensacijos. Buvo prašoma, kad kompensaciją gautų ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę neįgalieji, kurie gauna socialinio draudimo I grupės invalidumo pensiją.

Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pristatoma nepalanki vaikų oftalmologinė situacija Lietuvoje ir įvardijamos pagrindinės vaikų sveikatos problemos. Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pateikta informacija apie aklus ir silpnaregius masažuotojus, besimokančius Vilniaus ir Šiaulių kolegijose.

Buvo bendradarbiauta su Teisingumo ministerija dėl notarų paslaugų teikimo neįgaliesiems ir problemų, iškylančių akliesiems pasirašant dokumentus.

Europos Komisijai (toliau - EK) rengiant pašto paslaugų direktyvą, LASS oficialiai kreipėsi į LR susisiekimo ministrą Petrą Čėsną, kad jis palaikytų Europos aklųjų sąjungos siūlymus dėl nemokamų pašto paslaugų akliesiems. Pasiūlymui buvo pritarta ir toliau dirbama siekiant priimti palankią pašto paslaugų direktyvos pataisą.

LASS aktyviai dalyvavo Lietuvos ir Europos neįgaliųjų forumų veikloje, jų vykdomuose projektuose, atstovavo Lietuvai Europos neįgaliųjų forumo kasmetinėje konferencijoje Lisabonoje.

2007 m. pirmą pusmetį VšĮ "LASS CT" darbuotojos aplankė 19 LASS rajoninių organizacijų. Išvykų tikslas buvo susipažinti su LASS vykdoma veikla regionuose. Buvo lankytasi Širvintose, Prienuose, Vilkaviškyje, Molėtuose, Utenoje, Kupiškyje, Anykščiuose, Kaune, Jonavoje, Joniškyje, Akmenėje, Šilalėje, Jurbarke, Trakuose, Skuode, Kretingoje, Varėnoje, Šilutėje, Klaipėdoje, Marijampolėje. Apsilankymuose domėtasi rajonų nariais, aklųjų ir silpnaregių vaikų apskaita, socialinėmis paslaugomis, pritraukiamomis lėšomis, organizacijų patalpomis, bendradarbiavimu su savivaldybe ir kitomis institucijomis, kultūrine veikla, informacijos sklaida. Aptarus organizacijose iškilusias problemas, buvo siūloma sustiprinti tiesioginį LASS centro tarybos ir rajonų ryšį, kelti rajonų pirmininkų kompetenciją, skatinti aktyvesnį lėšų pritraukimą rajonuose, sustiprinti regioninių centrų direktorių atsakomybę už filialus ir kt.

 

Praeitais metais vyko 9 LASS centro tarybos posėdžiai, 4 iš jų - telefoniniai. Posėdžiuose svarstyti 82 klausimai ir priimti 69 nutarimai. LASS centro taryba nusprendė parduoti UAB "Etalinkas" akcijas įmonei "Baltic Media Partners", kuri įsipareigojo išsaugoti visas regėjimo neįgaliųjų darbo vietas ir dar įkurti naujų. 2007 m. pradžioje "Choro Vilnius" kolektyvo nariai parašė skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kurį nagrinėjo Neįgaliųjų reikalų departamentas. Su visais dokumentais buvo supažindinta ir LASS centro taryba, buvo svarstoma choro veikla ir auditorių pastabos. Laikantis audito rekomendacijų, pakoreguotas choro direktoriaus darbo krūvis, patvirtinti 45 artistų etatai bei leista turėti 5 stažuotojų etatus regėjimo neįgaliesiems. LASS centro tarybos nariai susipažino su naująja Lietuvos aklųjų bibliotekos direktore Rasa Januševičiene, buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas. LASS centro tarybos nariai pageidavo, kad bibliotekoje dirbtų kuo daugiau regėjimo negalią turinčių žmonių (šiuo metu jų yra apie 20 proc.), išsakė LASS narių pageidavimus dėl įgarsintų leidinių kokybės ir prieinamumo. Posėdžiuose aptartos VšĮ "LASS centro taryba" darbuotojų išvados apie LASS filialų veiklą, priimtas nutarimas dėl šios veiklos gerinimo ir kontrolės. Nuo 2007 m. spalio mėnesio oficialiai įteisintas naujas Lietuvos aklųjų choro "Vilnius" pavadinimas - Viešoji koncertinė įstaiga "Choras Vilnius", patvirtinti nauji choro įstatai, parengtos naujos darbo tvarkos taisyklės. Kaip ir kasmet, buvo svarstytos LASS įmonių bei įstaigų ataskaitos ir patvirtinti jų balansai, spręstos kitos LASS nariams ir įstaigoms iškilusios problemos.

2007 m. veikė dvi visuomeninės komisijos - socialinių ir kultūros reikalų (trys posėdžiai) bei turto ir ūkio komisija (du posėdžiai).

 

2007 m. LASS dalyvavo dviejose Europos aklųjų sąjungos (toliau - EAS) komisijose - teisių ir ryšių su Europos institucijomis. 2007 metų pirmąjį pusmetį EAS teisių komisija didžiausią dėmesį skyrė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos rengimui. Įvyko vienas komisijos posėdis ir viena komisijos organizuota tarptautinė konferencija "Neįgalumo politikos strategija Europos Sąjungoje". EAS komisija glaudžiai dirba su nacionalinėmis aklųjų organizacijomis, rengia apžvalgas, anketuoja, kaupia informaciją apie neregių situaciją visose šalyse. 2007 m. EAS komisija parengė oficialius atsakymus ES komisijai šiais klausimais: dėl pašto paslaugų; dėl skaitmeninių bibliotekų; dėl žiniasklaidos vykdomos politikos neįgalumo atžvilgiu; dėl EK teikiamos duomenų apsaugos direktyvos projekto; dėl bendros politikos rengiant direktyvą "Televizija be barjerų"; dėl elektroninio įtrauktumo strategijos. 2007 m. LASS rengė atsakymus į visus EAS komisijos pateiktus klausimus, atsakė į 3 anketas neregių švietimo, naujausių technologijų prieinamumo, įdarbinimo klausimais, dalyvavo ES projekte "Progress", skelbė informacinę medžiagą LASS žurnale "Mūsų žodis", išvertė ir parengė medžiagą "Aklumo kaina ES šalyse (pensijos, pašalpos, išmokos)".

Lietuvoje 2007 m. vyko du tarptautiniai susitikimai: liepos mėnesį - Skandinavijos aklųjų organizacijų vadovų susitikimas, kuriame buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo gairės ir bendri projektai; rugsėjo mėnesį - Baltijos aklųjų organizacijų vadovų susitikimas, kurio metu buvo pasikeista naujausia informacija apie vykdomus projektus, lengvatas neregiams bei problemas, kylančias aprūpinant akluosius techninės pagalbos priemonėmis. Šia patirtimi pasinaudota teikiant siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl esamos aklųjų ir silpnaregių aprūpinimo pagalbinėmis priemonėmis sistemos gerinimo. Rugsėjo mėnesį 4 asmenys, iš jų - 2 regėjimo neįgalieji, vyko į Švediją dalyvauti tarptautinėje konferencijoje įdarbinimo klausimais, kurioje buvo skaitomas pranešimas apie Lietuvos akluosius ir silpnaregius darbo rinkoje. Spalio mėnesį Turkijoje vyko aštuntasis Europos aklųjų sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas, pirmasis pavaduotojas Sigitas Armonas ir vyr. specialistė Audronė Jozėnaitė. Suvažiavimas priėmė 6 rezoliucijas, suformavo naujas EAS komisijas ir darbo grupes, parengė strateginį ateinančių ketverių metų veiksmų planą.

Tačiau daugiausia darbo 2007 m. sudarė LASS ir kitų neįgaliųjų NVO bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, NRD ir kitomis institucijomis diskutuojant apie neįgaliųjų požiūriu nepalankias Valstybės kontrolės departamento išvadas. Viena nepalankiausių nuostatų buvo socialinių paslaugų finansavimo perdavimas savivaldybėms. Nors tam iš pradžių buvo pritaręs ir LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau po Seimo audito komiteto posėdžio pavyko sustabdyti šį neįgaliųjų organizacijoms nepalankų procesą.

INFORMAVIMAS IR ŽINIASKLAIDA

Praėjusiais metais VšĮ "Brailio spauda" administravo dvi svetaines internete: www.lass.lt (per dieną vidutiniškai apsilankė per 100 vartotojų) ir akis.lass.lt. (per dieną vidutiniškai apsilankė per 20 vartotojų).

Respublikinėje ir regioninėje spaudoje apie akluosius ir silpnaregius, LASS ir jos regioninių organizacijų veiklą buvo paskelbta 313 straipsnių. 621 žinutė iš LASS veiklos buvo išspausdinta "Mūsų žodžio" kronikos skyrelyje, kuris tapo tarsi einamąja sociokultūrinės ir kitos LASS įstaigų veiklos ataskaita.

Per nacionalinio radijo "Klasikos" programą transliuotos 36 laidos "Arčiau manęs", kuriose buvo pateikti reportažai apie LASS gyvenimą. Dar 24 aktualūs akliesiems reportažai, pokalbių ir teminės laidos buvo transliuotos per Lietuvos radijo pirmąją programą ("Ryto garsai" - 4, "Lietuvos diena" - 3, "Sveikata" - 2,"Kultūros savaitė" - 2 laidos ir t.t.).

Apie akluosius ir silpnaregius buvo transliuojami 9 reportažai per LTV, LTV 2, Raseinių televizijas. Kauniečiams operatyviai visą informaciją teikė sėkmingai veikianti vietinė radijo stotis "Tavo balsas".

2007 m. buvo organizuojami įvairūs renginiai, skirti visuomenei šviesti ir informuoti. Programą "Matomi ir girdimi drauge su bendruomene" vykdė ne tik VšĮ "LASS centro taryba", bet ir visi LASS struktūriniai padaliniai, regionų centrai, rajonų filialai, aklaisiais besirūpinančios įstaigos ir kitos institucijos (Lietuvos aklųjų biblioteka, Prano Daunio fondas, socialinių paslaugų bei kultūros centrai ir kt.).

Praėjusiais metais 12 aklųjų dalyvavo Europos aklųjų sąjungos paskelbtame tarptautiniame rašinio-esė brailio raštu konkurse "Brailio raštas keičia mano gyvenimą". Geriausiais pripažinti rašiniai buvo išversti į anglų kalbą ir išsiųsti ekspertams, o kiek vėliau skelbti žurnale "Mūsų žodis". Šia tema metų pabaigoje Vilniuje buvo surengta apskrito stalo diskusija, kurioje dalyvavo ne tik tarptautinio konkurso dalyviai, vertinimo komisijos nariai, bet ir kiti brailio rašto vartotojai, leidėjai, tiflopedagogai, žurnalistai (32 dalyviai).

Siekiant aktyvesnio visuomenės švietimo ir skatinant neregių bei silpnaregių neetatinių korespondentų kūrybinio raštingumo ugdymą, buvo surengtas respublikinis seminaras - stovykla "Auksinė plunksnelė", čia vyko ne tik teoriniai užsiėmimai, bet ir kūrybinio raštingumo, žinučių, interviu rengimo konkursai.

Aklųjų bendruomenė didžiausio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio susilaukė pažymint Tarptautinę baltosios lazdelės ir Pasaulinę neįgaliųjų dienas. LASS pasirinkta tema "Neregys ir vietos bendruomenė" siekė atkreipti seniūnijų, savivaldybių, bendruomenių dėmesį į atokiose kaimo vietovėse, rajonuose ir miesteliuose gyvenančius regėjimo neįgaliuosius, jų poreikius, gaunamas paslaugas, jų kokybę ir kasdienio gyvenimo problemas. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas naujai apakusiems ir į LASS įstojusiems nariams.

Tarptautinės baltosios lazdelės dienos tematikai buvo skirtos ir dešimtosios tradicinės LASS dienos "Susitikimai" Raseiniuose. Baltosios lazdelės dienos renginius plačiai nušvietė regioninė spauda ir televizija. TV 11 sukūrė reklaminį filmą "Matyti širdimi" apie LASS veiklą ir siejo jį su Baltosios lazdelės diena. Dvi savaites per šį televizijos kanalą filmas buvo rodomas visuomenei.

LEIDYBA, INFORMACIJA APIE REGĖJIMO NEĮGALIESIEMS PRITAIKYTUS LEIDINIUS

2007 m. VšĮ "LASS centro taryba" kartu su ilgamečiais partneriais VšĮ "Brailio spauda" ir Lietuvos aklųjų biblioteka leido neregiams bei visuomenei aktualius leidinius. Išleista 17 pavadinimų mokomųjų-šviečiamųjų, informacinių leidinių įvairiais formatais (reginčiųjų raštu padidintu šriftu, brailio raštu, CD ir Mp3 formatais). Tai neįgaliųjų įdarbinimą nagrinėjančių teisės aktų rinkiniai (30 egz.), informacinio leidinio "Tavo kelyje neregys" antrasis leidimas (5000 egz.), Lietuvos aklųjų švietimo 80-mečiui skirtas kalendorius su brailio abėcėle (4000 egz.), informacinis leidinys "Neregys ir bendruomenė" (3000 egz.), lietuvių liaudies pasakų knyga "Laumių vaikai" (500 egz.) ir kt.

VšĮ "Brailio spauda" ir toliau leido mėnesinį žurnalą "Mūsų žodis" (brailio raštu ir padidintu šriftu, 12 numerių), informacinį leidinį "Šulinys" (brailio raštu, 30 numerių), televizijos ir radijo programas (brailio raštu, 50 numerių). Leidiniai brailio raštu leisti 180-190 egz. tiražu. 2007 m. VšĮ "Brailio spauda" dalyvavo Vilniaus knygų mugėje, kurios metu buvo surengta akcija "Paliesk savo vardą". Šios akcijos metu daugiau nei 3000 mugės lankytojų susipažino ir patys galėjo pabandyti užrašyti savo vardą brailio raštu.

Lietuvos aklųjų biblioteka 2007 m. vykdė Žmonių su negalia socialinės integracijos programos projektus - buvo tobulinama skaitmeninių garsinių knygų leidyba, gerinamos garso įrašų studijos darbo sąlygos, leidžiami tiflologiniai leidiniai, rengiamos parodos, organizuojami teminiai vakarai ir kt.

LAB per praėjusius metus išleido 543 (2006 m. - 684) pavadinimų knygas skaitmeniniu CD formatu. 2007 m. sausio 1 d. LAB fondus sudarė 462043 egzemplioriai įvairios literatūros ir dokumentų, iš jų brailio raštu - 54836, garsinių - 223705. Per 2007 m. LAB paslaugomis naudojosi 4110 skaitytojų, iš jų - 2928 regėjimo neįgalieji. Skaitytojams į namus buvo pristatyta 1475 knygos. Įgarsintas knygas skaitė 2889 (2006 m. - 2946) žmonės, brailio raštu - 263 (2006 m. - 282). Iš viso per metus skaitytojams išduota 180748 egz. įvairios literatūros.

SOCIOKULTŪRINĖ VEIKLA

Sociokultūrinė veikla dalyvių ir kultūros vartotojų skaičiumi kol kas išlieka viena masiškiausių organizacijos veiklos sričių, užtikrinanti akliesiems ir silpnaregiams meninės bei kūrybinės saviraiškos galimybes, skatinanti socialinį aktyvumą, užimtumą ir integraciją. 2007 m. šią programą įgyvendino 97 įvairūs meno mėgėjų kolektyvai, amatų būreliai, pomėgių klubai, pavieniai atlikėjai ir tautodailininkai. Jų veikloje dalyvavo 1294 asmenys, iš jų - 942 regėjimo neįgalieji (t.y.72,8 proc. visų dalyvių). Miestų bei rajonų meniniai kolektyvai surengė 422 koncertus, iš jų 255 - išvykose.

Vietos bendruomenei bei regėjimo neįgaliesiems buvo organizuota 473 įvairaus pobūdžio renginiai: paminėtos valstybinės šventės, LASS ir šalies istorinės sukaktys, teminiai vakarai, parodos, vakaronės ir kt. Dėl įvairių priežasčių (blogas lankomumas, dalyvių ligos, solidus amžius, nepakankamas aklųjų skaičius ir t.t.) kai kurie mėgėjų kolektyvai buvo priversti nutraukti savo veiklą: Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro mišrus choras "Skroblas", Zarasų rajono filialo kolektyvas, Kauno aklųjų ir silpnaregių centro populiarios muzikos grupė "Meniu".

Vieni iš ryškiausių LASS kultūrinės veiklos projektų: respublikinis aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalis-konkursas "Aš muzikai lenkiuos" (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir baigiamasis renginys - Palangoje); aklųjų ir silpnaregių vaikų meninės raiškos respublikinė šventė - konkursas "Pavasario vyturiukai", kuriame dalyvavo daugiau nei 150 talentingų vaikų iš visos respublikos.

Praėjusiais metais vyko Lietuvos dainų šventė "Būties ratu", kurioje dalyvavo LASS Kelmės rajono filialo, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio meniniai kolektyvai. Jau tradicine tapusioje respublikinėje neįgaliųjų šventėje "Tau, Vilniau", vykstančioje per "Sostinės" dienas, puikiai pasirodė Raseinių, Kėdainių, Jonavos, Radviliškio rajonų muzikantai ir dainininkai bei dailiųjų amatų mėgėjai (iš Vilniaus, Panevėžio, Kauno ir kt.).

Kultūrinės programos įgyvendinimas suteikė galimybę Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų folkloro ansambliui "Sedula" (vadovė Virginija Gintilaitė) atstovauti LASS tarptautiniame aklųjų menų ir kūrybos festivalyje "Tyfloart - 2007" Čekijoje. Per 20 meno mėgėjų kolektyvų dalyvavo dešimtyje tarptautinių festivalių: "Skamba, skamba kankliai" (Vilniuje), Jūros šventėje "Vėjo, vėjo, vėjo!" (Klaipėdoje), "Rudens mozaika" (Šiauliuose) ir kt.

2007 m. buvo vykdomas tęstinis projektas - neregių literatų kūrybinių gebėjimų ugdymas. Drauge su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos aklųjų biblioteka buvo surengtas poezijos ir muzikos vakaras "Poezija tamsoje". Šiame renginyje, kuris buvo tarptautinio poezijos festivalio "Poezijos pavasaris 2007" programos sudedamoji dalis, iš įvairių šalies regionų dalyvavo 25 aklieji ir silpnaregiai kūrėjai. LASS ir Lietuvos aklųjų biblioteka surengė įprastinį aklųjų literatų kūrybos konkursą, kurio nugalėtoju buvo pripažintas V. Talat Kelpša iš Kazlų Rūdos (prisiminimų knyga "Ne pasaką seku"). Knyga išleista reginčiųjų raštu 350 egz. tiražu. Sėkmingi metai buvo ir LASS "Mūsų žodžio" žurnalistui, poetui Alvydui Valentai, tapusiam Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.

Praėjusiais metais sėkmingai buvo įgyvendinama tęstinė ilgalaikė meno pažinimo programa "Pažinti meną pojūčiais". Kilnojamoji paroda "Liečiu - matau" pabuvojo Jurbarke ir Marijampolėje. Lapkričio mėnesį vyko 10 dienų respublikinė akcija "Kūrybinės dirbtuvės: svečiuose pas menininkus" - aklieji ir silpnaregiai susitiko su menininkais-skulptoriais, susipažino su jų darbais, patys išbandė savo gebėjimus.

"Zelvos" poilsio ir sveikatingumo bazėje buvo surengta neregių tautodailininkų kūrybinė stovykla-seminaras "Raštų kraitė: naujos technologijos tautodailėje - vilnos vėlimas", kurioje dalyvavo 25 žmonės iš įvairių šalies regionų, iš jų - 17 neįgaliųjų.

VšĮ "Neįgaliųjų verslo informacijos centre" veikė 3 būreliai (staliaus darbų, keramikos ir pynimo), kuriuose dalyvavo 38 neįgalieji ir savo dirbinius pristatė 4 mugėse bei parodose.

LASS nariams buvo teikiamos ir kitos kultūrinio užimtumo paslaugos: surengta 115 įvairių išvykų ir ekskursijų, aplankyta apie 60 įvairių parodų bei ekspozicijų, surengtos 125 kolektyvinės išvykos į koncertus ir spektaklius. Šioje srityje aktyviausiai dirbo VšĮ "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras", vadovaujamas direktoriaus Algimanto Arbočiaus.

Savivaldybės, pripažindamos aklųjų ir silpnaregių kultūrinę veiklą kaip vieną pagrindinių neregių integracijos į visuomenę formų, iš dalies rėmė sociokultūrinius projektus, o Kauno aklųjų ir silpnaregių centro folkloro kolektyvo "Kanapija" vadovė Bronė Kuzmickienė veiklos 25-mečio proga buvo apdovanota Kauno savivaldybės garbinga nominacija "Gerumo plyta".

2007 m. "Choras Vilnius" paruošė 11 naujų programų ir surengė 44 koncertus, kuriuose lankėsi apie 16 tūkst. žiūrovų. Gegužės mėnesį choras dalyvavo 2 tarptautiniuose konkursuose Lenkijoje ir abiejuose laimėjo laureatų vardus. Gruodžio mėnesį Vilniaus miesto meras įteikė "Chorui Vilnius" senąją Vilniaus graviūrą su vardiniu įrašu už Lietuvos ir Vilniaus miesto garsinimą pasaulyje.

LASS ir "Choras Vilnius" surengė muzikos kūrėjų bei atlikėjų kūrybos konkursą, kuriame meno taryba geriausiai įvertino "Choro Vilnius" atliekamą stambios formos kūrinį Niccolo Jomelli "Requiem". Išleista 1300 vnt. kompaktinių plokštelių, kurios buvo platinamos drauge su žurnalu "Kultūros barai".

2007 m. choro programoje dalyvavo 66 asmenys, iš jų - 30 regėjimo neįgaliųjų. Per metus buvo priimti 8 nauji choro atlikėjai, 3 iš jų - neįgalieji.

POILSIS, LAISVALAIKIS, SPORTAS

LASS narių sanatorinis gydymas buvo organizuojamas Palangoje, poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre. 2007 m. čia gydėsi 114 LASS narių (palaikomoji reabilitacija paskirta 95, sveikatą grąžinantis gydymas paskirtas - 7, reabilitacinis gydymas - 12 regėjimo negalios žmonių). UAB "Liregus" poilsio bazėje "Zelva" 2007 metais ilsėjosi 537 asmenys, iš jų - 290 regėjimo neįgaliųjų, o UAB "Regseda" priklausančioje poilsio bazėje "Spindulys" (Šventojoje) - 398 regėjimo neįgalieji.

Lietuvos aklųjų sporto federacijoje veikė 8 sporto klubai, kuriuose sportavo 680 LASS narių. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių įvairių sporto šakų čempionatuose (jų buvo 23) dalyvavo 393 sportininkai su regėjimo negalia.

Lietuvos Respublikos sveikų žmonių čempionatuose (pastarųjų vyko 23) dalyvavo 79 sutrikusio regėjimo sportininkai. Pasaulio ir Europos čempionatuose Lietuvą garsino 21 federacijos narys. Europos čempionais pirmą kartą tapo Lietuvos golbolo rinktinė; Europos dziudo čempionate bronzos medalį iškovojo dziudo imtynininkas Jonas Stoškus. Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionate Gluosnė Norkutė laimėjo aukso medalius 100 m. ir šuolio į aukštį rungtyse. Lietuvoje surengtose tarptautinėse golbolo varžybose iš viso dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių, iš jų - 71 sportininkas su regėjimo negalia.

LASS ŪKINĖ - FINANSINĖ VEIKLA:

TURTAS, LĖŠOS, PAJAMOS IR JŲ PANAUDOJIMAS

Visas LASS kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra apskaitomas LASS įsteigtų juridinių asmenų (įmonių, įstaigų) balansuose. Balansinė šio turto vertė 2008 m. sausio 1 d. buvo 43 mln. 45 tūkst. 214 Lt. Įvertinus turto amortizaciją, gamybos atsargų, nebaigtos gamybos, žaliavų, gatavos produkcijos likučių pasikeitimus, bendras LASS turtas padidėjo 1,4 mln. Lt arba 3,3 proc. LASS per savo įsteigtus padalinius vykdo ūkinę-finansinę veiklą ir taip užsidirba tam tikras pajamas. Be savo ūkinės veiklos, LASS gamybinės įmonės per darbo biržą gauna subsidijas neįgaliųjų darbo užmokesčiui, paramą darbo vietoms pritaikyti ir pan. LASS gauna nemažą valstybės paramą Neįgaliųjų socialinės integracijos programos priemonėms įgyvendinti. LASS taip pat materialiai paremia įvairūs fondai, savivaldybės ir kiti rėmėjai. Visos šios lėšos - tai materialios prielaidos LASS tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

LASS ĮMONĖS, ĮSTAIGOS, NARIŲ UŽIMTUMAS

2008 m. sausio 1 d. veikė 11 LASS įsteigtų viešųjų įstaigų - "LASS centro taryba", 5 apskričių regionų centrai, "Choras Vilnius", "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras", "Panerių biurų centras" (PBC), "Aksida", "Brailio spauda", 6 dienos centrai (taip pat viešosios įstaigos, įsteigtos drauge su savivaldybėmis ar kitomis neįgaliųjų organizacijomis): Kauno aklųjų ir silpnaregių centras, Biržų aklųjų ir silpnaregių dienos centras, Kelmės aklųjų ir silpnaregių centras, Alytaus neįgaliųjų dienos užimtumo centras, Mažeikių bendruomenės dienos centras, Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras. Aklųjų ir silpnaregių poreikiai taip pat tenkinami ir per Šalčininkų, Lazdijų, Kėdainių neįgaliųjų dienos centrus, kuriuos yra įsteigusios šių rajonų savivaldybės.

2008 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis dirbo 942 aklieji ir silpnaregiai (2007 m. - 930), iš jų: LASS įmonėse - 239, LASS įstaigose - 105, ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 598. Kaip matome iš šių skaičių, 63,5 proc. regėjimo negalią turinčių žmonių jau dirba ne LASS sistemoje (3,5 proc. daugiau nei 2006 m.).

Sprendžiant regėjimo negalios žmonių užimtumo problemą, svarbią vietą užima LASS įmonės. Jose dirba daugiau nei 25 proc. visų dirbančių regėjimo negalios žmonių. LASS centro taryba ir įmonių vadovai dėjo nemažai pastangų, kad įmonėse būtų išlaikyta ir išsaugota apie 240 darbo vietų akliesiems ir silpnaregiams.

Seimas ir Vyriausybė supranta, kad neįgaliųjų įmonės negali kaip lygios su lygiomis konkuruoti rinkoje su sveikų žmonių įmonėmis. Nuo 2005 m. LASS įmonės ir įstaigos, vykdančios gamybinę veiklą, turi socialinės neįgaliųjų įmonės statusą. Dabar per darbo biržas yra teikiamos subsidijos įmonėse dirbantiems neįgaliesiems. LASS infrastruktūroje veikia 4 uždarosios akcinės bendrovės, vykdančios gamybinę veiklą: "Liregus", "Regovitus", "Regplasta", "Regseda". Gamybinę veiklą vykdo ir VšĮ "Aksida". Visos šios įmonės turi socialinės neįgaliųjų įmonės statusą ir gauna valstybės subsidijas. Valstybė 2007 m. parėmė LASS įmones - iš viso 3,1 mln. litų. Tačiau pasižiūrėjus, kaip šia parama pasinaudojo atskiros įmonės, padėtis gerokai skiriasi. Pvz., vienam regėjimo negalią turinčiam darbuotojui per metus teko subsidijų: UAB "Regseda" - 6732 Lt; UAB "Regovitus" - 8844 Lt; UAB "Regplasta" - 11528 Lt; VšĮ "Aksida" - 12652 Lt; UAB "Liregus" - 18557 Lt.

Visos įmonės 2007 m. iš viso turėjo 21,6 mln. Lt pajamų, o pagamino ir pardavė produkcijos už 19,7 mln. Lt. LASS įmonės per 2007 metus grynojo pelno, įskaitant įmonių visų rūšių veiklą ir nekilnojamojo turto pardavimus, gavo 1,15 mln. Lt. Vienas darbuotojas 2007 m. pagamino produkcijos už 46,4 tūkst. Lt, arba 26,4 proc. daugiau negu 2006 metais. Palyginus pagamintą produkciją pagal įmones, taip pat esama nemažų skirtumų. Pvz., jeigu UAB "Regplasta" vienas darbuotojas pagamino produkcijos už 15,2 tūkst. Lt, UAB "Regovitus" - už 24,8 tūkst. Lt, tai VšĮ "Aksida" - už 56,2 tūkst. Lt, o UAB "Liregus" - už 65,5 tūkst. Lt.

Skolos įmonėms sumažėjo 626 tūkst. Lt. Įmonių skolos kitiems kreditoriams sumažėjo 305 tūkst. Lt. Gaminamos produkcijos asortimentas atnaujintas, bet iš esmės (gaminių rūšimis) išliko toks pat kaip ir ankstesniais metais.

Kadangi visos įmonės skirtingos savo dydžiu, gaminių asortimentu, veiklos įvairove, todėl ir darbo rezultatai skirtingi. Grynąjį pelną visus keturis metų ketvirčius gavo UAB "Liregus" - metinė pelno suma 1,44 mln. Lt. VšĮ "Aksida" grynąjį pelną gavo tris ketvirčius, o metus baigė turėdama 5,8 tūkst. Lt grynojo pelno, tačiau reikia įvertinti tai, kad 214 tūkst. Lt įstaiga gavo už parduotas gamybines patalpas. UAB "Regovitus" patyrė 91 tūkst. Lt nuostolį. Ši bendrovė taip pat gavo 110 tūkst. Lt už parduotas gamybines patalpas. UAB "Regplasta", į nuostolį nurašiusi senų metų susikaupusius nelikvidžių prekių likučius, nors ir gavusi iš LASS 172 tūkst. Lt paramą, vis tiek patyrė 266,8 tūkst. Lt nuostolį. UAB "Regseda" taip pat patyrė 60 tūkst. Lt nuostolį. Pelną iš gamybinės veiklos 2007 metais gavo tik UAB "Liregus".

Visapusiškai įvertinus ūkinę-finansinę veiklą, stabiliausiai 2007 metais dirbo UAB "Liregus".

Daugiausiai problemų turėjo ir tebeturi UAB "Regovitus" kolektyvas ir administracija. Ši bendrovė du ketvirčius baigė nuostolingai. Pagal LASS suvažiavimo rezoliuciją, turi būti svarstomas tokios įmonės tolimesnės gamybinės veiklos vykdymas, nes neišvengiamai pradės didėti įmonės įsiskolinimai ir kas nors tuos nuostolius turės padengti. LASS centro taryba apsvarstė susidariusią padėtį ir įpareigojo UAB "Regovitus" direktorių Alfonsą Kudarą iki 2008 m. liepos 20 d. pateikti LASS centro tarybai siūlymų, kaip pagerinti bendrovės darbą. Taip pat LASS centro taryba pavedė VšĮ "Panevėžio ir Utenos apskričių aklųjų regionų centrui" pateikti savo nuomonę dėl UAB "Regovitus" tolimesnės veiklos.

UAB "Regplastai", UAB "Regsedai" ir VšĮ "Aksidai", kalbant apie ūkinę veiklą, netrūksta problemų, bet 2008 metais matomas judėjimas į priekį.

Paskutiniai ūkinės veiklos metai parodė, kad didelės LASS įmonės, gaminančios mažai produkcijos ir turinčios nedaug žmonių, dirba neefektyviai. Gamybos nuostoliams dengti naudojamos valstybės teikiamos subsidijos. Įmonės pasinaudojo ir kitomis teikiamomis ekonominėmis lengvatomis, tačiau dalis gaminių vis tiek gaminama nuostolingai. Nuostoliams mažinti įmonės panaudojo ir dalį pajamų, surenkamų iš patalpų nuomos. Per 2007 metus įmonės iš patalpų nuomos gavo apie 1 mln. 48 tūkst. Lt pajamų. Įmonėse liko ir didžioji dalis pajamų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą. Konkurencija gamyboje ir produkcijos realizavimo rinkose tik didėja. Norint išlikti, būtina gerinti produkcijos kokybę, atnaujinti gaminamos produkcijos asortimentą, didinti darbo našumą, ieškoti vidinių resursų ir taip sumažinti gaminių kainą. Įvertinant valstybės teikiamas subsidijas ir kitą paramą, gamyba LASS įmonėse neturi būti nuostolinga. Įmonių vadovai privalo užtikrinti efektyvų ūkininkavimą bei taupų ir tvarkingą LASS turto naudojimą. Jeigu įmonės dirbs nuostolingai, neišvengiamai teks spręsti, iš kokių lėšų dengsime įmonių nuostolius.

Svarbi LASS įmonių ir įstaigų ūkinės veiklos sritis yra savo reikmėms nereikalingų administracinės ir gamybinės paskirties patalpų nuoma. 2007 m. iš šios veiklos LASS įmonės ir įstaigos gavo 22,2 proc. daugiau pajamų negu praėjusiais metais. Šioje srityje 2007 m. gerokai į priekį pasistūmėjo VšĮ "Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras", kuris nuomos pajamas per metus padidino beveik 190 tūkst. Lt, arba 48 proc. Per 3,7 mln Lt šių pajamų įmonės ir įstaigos panaudojo investicijoms į LASS turtą. Praėjusiais metais beveik baigtos vykdyti VšĮ "PBC" patalpų rekonstrukcijos ir remonto programa, baigiamos įrengti VšĮ "LASS centro taryba" balanse esančio pastato Žemaitės g. 21 Vilniuje patalpos, suremontuotos buvusios gamybinės UAB "Regplasta" patalpos VšĮ "Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centre".

Nemaža surinktos nuomos dalis panaudojama įmonėms ir įstaigoms administruoti ir su turto priežiūra susijusioms išlaidoms padengti. LASS veiklai nereikalingų patalpų nuomos ir turto priežiūros srityje dirbama daug, tačiau įmonėse ir įstaigose dar yra neefektyviai naudojamų ir remontuotinų patalpų, todėl šie klausimai ir toliau lieka aktualūs.

Nors LASS socialinių įmonių ir viešųjų įstaigų tikslas nėra pelno siekimas, tačiau susumavus visų įmonių ir įstaigų veiklos rezultatus metai užbaigti su 826,8 tūkst. Lt pelnu.

LASS VYKDYTI PROJEKTAI, GAUTOS LĖŠOS

Didžiąją VšĮ "LASS centro taryba" darbo dalį užima Žmonių su negalia socialinės integracijos programos ruošimas, tikslinimas, vykdymas ir koordinavimas. 2007 m. LASS vykdė Žmonių su negalia socialinės integracijos programą (joje buvo 14 įvairios apimties projektų) bei Neįgaliųjų studentų, besimokančių aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose, mokslo rėmimo ir specialiųjų poreikių tenkinimo programą. Šiems projektams vykdyti iš valstybės buvo gauta 4 mln. 876,2 tūkst. Lt, iš jų 1 mln. 317 tūkst. Lt - "Chorui Vilnius".

Vykdant šiuos projektus, ne tik palaikyta visos organizacijos kasdieninė veikla, bet ir regėjimo neįgaliųjų poreikiams pritaikytos 9 paslaugas teikiančios įstaigos ir kiti objektai, "prakalbinti" 27 Panevėžio miesto autobusai. Vykdyti 3 savigynos įgūdžių tobulinimo seminarai "Saugus be regėjimo", kuriuose dalyvavo 49 asmenys, iš jų 48 - neįgalieji. Suorganizuotos 3 mokomosios anglų kalbos stovyklos (jaunimui - Tytuvėnuose, Kelmės raj.; masažuotojams - Vilniuje ir Kaune), kuriuose dalyvavo 45 asmenys, iš jų 40 - neįgaliųjų. Joniškyje, Rokiškyje ir Utenoje lankėsi oftalmologė ir tiflopedagogė - abi konsultavo vaikus ir jų tėvelius. Pakonsultuoti 55 vaikai, 41 iš jų priklausė regėjimo negalios grupei. VšĮ "LASS centro taryba" drauge su VU specialistais tęsė psichologinę efektyvaus bendravimo mokymo programą: seminarai vyko Biržuose, Skuode ir Kretingoje, juose dalyvavo 96 asmenys, iš jų 87 - turintys regėjimo negalią. Ši programa turi didelę įtaką aklųjų ir silpnaregių socializacijos procesui bei lengvesnei integracijai į reginčiųjų visuomenę.

VšĮ "LASS centro taryba" surengė 2 dienų mokomąjį seminarą "Socialinės politikos pokyčiai", kuriame dalyvavo 71 socialinis darbuotojas, iš jų - 50 neįgaliųjų; organizuoti 7 amatų mokymo kursai, kuriuose amato mokėsi 52 neįgalieji; vyko įvairūs seminarai, praktiniai užsiėmimai ir kiti renginiai.

VšĮ "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras" 2007 m. organizavo karšto maisto pristatymą į namus 6 žmonėms, kurių negalia ypač sunki ir kurie gyvena prastomis buities sąlygomis bei gauna labai mažas pajamas. Paslauga suteikta 288 kartus. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugija "Lasmeda" suorganizavo 4 seminarus, kuriuose kvalifikaciją kėlė 41 masažuotojas su regėjimo negalia. LASS viešosios įstaigos, rajonų organizacijos vykdė dar 62 įvairius projektus, daugumą jų rėmė savivaldybės bei kiti partneriai, kai kurie vykdyti sava iniciatyva ir savomis lėšomis.

2007 m. iš įvairių fondų ir rėmėjų pritraukta 2 mln. 671,7 tūkst. Lt (2006 m. - 2 mln. 409,2 tūkst. Lt), iš jų savivaldybės skyrė 527,9 tūkst. Lt; valstybės institucijos (darbo birža, ligonių kasa, ministerijos) - 216,1 tūkst. Lt; Lietuvoje registruoti fondai ir ne pelno organizacijos - 411,7 tūkst. Lt; užsienyje registruoti fondai ir ne pelno organizacijos - 20,4 tūkst. Lt; verslo bendrovės ir įmonės - 181,4 tūkst. Lt; savanoriškos asmenų aukos ir parama sudarė 85,6 tūkst. Lt.

VšĮ "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras" papildomai pritraukė 100 tūkst. Lt, VšĮ "Brailio spauda" - 92,9 tūkst. Lt, Kelmės rajono filialas - 60 tūkst. Lt, Šiaulių miesto ir rajono filialas - 104,9 tūkst. Lt, Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namai - 154,8 tūkst. Lt.

PAGALBA IR PRIEMONĖS, PASIEKUSIOS LASS NARIUS

Stacionarias reabilitacijos paslaugas gavo 26 sutrikusio regėjimo asmenys iš visos Lietuvos. 18 iš jų gyveno ir reabilitavosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) stacionare, 3 - Klaipėdos regos ugdymo centre, 5 - Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. LASUC toliau konsultuojami regėjimo negalią turintys vaikai ir jų tėveliai: 2007 m. pakonsultuota 13 mokyklinio ir 5 ikimokyklinio amžiaus vaikai bei jų tėveliai.

Organizuota 7 savarankiško gyvenimo įgūdžių stovyklos, kuriose dalyvavo 183 neįgalieji. 18 savipagalbos grupių veikloje dalyvavo 183 neįgalieji. Savarankiškumo, orientacijos ir mobilumo įgūdžių mokyta 1110 regėjimo neįgaliųjų. LASS nariams suteikta per 150 tūkst. įvairių socialinių paslaugų. VšĮ "LASS centro taryba" narių materialinei padėčiai gerinti iš ūkinės veiklos lėšų skyrė 132 tūkst. Lt. Šia parama pasinaudojo per 1500 regėjimo neįgaliųjų.

Daug dėmesio buvo skiriama mobiliesiems telefonams prakalbinti lietuviškai. Buvo sukurta programa "Mobile Speak" ir LASS nupirko 100 licencijų.

2007 m. buvo išdalintos tos techninės pagalbos priemonės, kurių nespėta išdalinti 2006 m.: 1120 regėjimo neįgaliųjų buvo aprūpinti laikrodžiais, magnetofonais, CD grotuvais, baltosiomis lazdelėmis, didinimo stiklais, mobiliaisiais telefonais su specialia įranga, diktofonais, brailio rašomosiomis mašinėlėmis, akliesiems pritaikytų adatų komplektais. Nuo 2007 m. aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis perėmė Techninės pagalbos neįgaliesiems centras, kuris 2007 m. įsigijo 9979 priemones už 992 406 Lt ir per III-IV ketv. 400 aklųjų ir silpnaregių išdavė 900 vnt. priemonių. 2007 m. rudenį LASS apskričių organizacijų ataskaitinių konferencijų metu buvo keliami klausimai dėl sudėtingos ir nepatogios techninės pagalbos priemonių išdavimo tvarkos. Buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl galiojančios tvarkos pakeitimo, siekiant, kad ji būtų paprastesnė regėjimo negalios žmonėms.

 

Iš valstybės biudžeto gautų lėšų panaudojimo tikslingumą tikrino Neįgaliųjų reikalų departamento auditas. Vadovaujantis Akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų įstatymų reikalavimais, visos įmonės ir įstaigos buvo audituotos ir LASS centro taryba 2008 m. balandžio mėn. savo posėdžiuose apsvarstė visų įmonių ir įstaigų 2007 m. buhalterinius balansus, ūkinės veiklos rezultatų ataskaitas. Juos svarstant, dalyvavo LASS revizijos komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas.