VIŠTAKUMAS GALI ĮSPĖTI APIE PRASIDEDANČIĄ RIMTĄ AKIŲ LIGĄ

Marta AIDELYTĖ

 

Žmonės, norintys gauti vairuotojo pažymėjimą, privalomai tikrinami, ar mato prietemoje ir tamsoje. Paprastai tokiomis sąlygomis nemato tie, kurie serga vištakumu. Šia liga sergantys asmenys netinkami ir karinei tarnybai.

Medikų teigimu, vištakumas yra gana reta liga. Jis gali būti įgimtas arba simptominis, susijęs su kitomis, daug rimtesnėmis akių patologijomis.

 

Įgimtas vištakumas - retas

Vištakumas - tai regėjimo susilpnėjimas prieblandoje. Jei žmogus serga vištakumu, prieblandoje ar naktį jis nemato, neranda kelio. Tuo tarpu dieną tas pats žmogus gali matyti puikiai.

Kaip "Respublikai" pasakojo Vilniaus misionierių ligoninės akių ligų skyriaus gydytoja Jūratė Sveikatienė, regėjimas - labai sudėtingas fiziologinis procesas. Šviesos spinduliai praeina pro akies rageną, lęšiuką ir atsispindi tinklainėje, kuri yra pats sudėtingiausias akies vidaus dangalas, kitaip sakant - akies smegenys. Tinklainė sudaryta iš daugelio sluoksnių, viename iš kurių yra vadinamieji fotoreceptoriai - kolbelės ir stiebeliai. Pastarieji turi šviesai jautraus reagento. Į tas ląsteles patekus šviesos srautui vyksta fotocheminės reakcijos, reagentai skyla ir susidaro proteinas ir netaminas, iš kurių susidaro vitaminas A.

"Bene svarbiausios visame šiame procese - kolbelės ir stiebeliai, - sakė J. Sveikatienė. - Mokslininkai dar praėjusiame šimtmetyje nustatė, kad dieninių gyvūnų akies tinklainėje dominuoja kolbelės, o naktinių gyvūnų tinklainėje - stiebeliai. Tada buvo padaryta išvada, kad kolbelės, išsidėsčiusios tinklainės centre, "atsakingos" už spalvinį regėjimą ir mažiau jautrios šviesai, o stiebeliai, kurių yra apie 130 mln., nejautrūs spalvoms, bet labai jautrūs šviesai. Nuo jų ir priklauso vadinamasis žmogaus naktinis periferinis regėjimas. Tų ląstelių pakitimai arba įvairios kitos ligos gali sukelti vištakumą.

Vištakumas gali būti įgimtas, nors tai - labai reta liga. Jis gali paveldimas. Apžiūrinėjant vištakumu sergančio paciento akį, jokios patologijos neįmanoma pamatyti. Tik apžiūrint akies receptorius mikroskopu galima pastebėti pakitimus tinklainėje. Ši vištakumo rūšis nepagydoma.

 

Išsivysto dėl vitaminų stokos

Kartais vištakumas gali atsirasti dėl vitamino A stokos.

Vitamino A gali trūkti dėl prasto maisto, kai valgoma nepakankamai šio vitamino turinčių produktų, ir dėl įvairių kepenų ligų. Pastaruoju atveju būtina gydyti pagrindinę - kepenų - ligą.

"Kad vištakumo priežastis būtų vitamino A trūkumas maiste, mūsų dienomis yra nerealu, - teigia J. Sveikatienė. - Nebent žmogus visiškai badautų. Tokie vištakumo atvejai pasitaiko labai retai".

Vitamino A trūkumas gali sukelti ne tik vištakumą, bet ir daug sunkesnę akių patologiją. Tačiau ir tai pasitaiko labai retai.

Kita vištakumo rūšis - simptominis vištakumas -- išsivysto dėl rimtų, gerokai sudėtingesnių akių ligų.

Jis stebimas tik pačioje kokios nors gerokai sunkesnės ligos pradžioje. Esant tokiam vištakumui labai greitai pakenkiamas ir dieninis regėjimas, nes tai dažniausiai susiję su tinklainės patologija, įvairiais uždegimais, glaukoma, optinio nervo atrofija ir kitomis ligomis.

Gydant ir išgydžius sunkesnes akių ligas, pagydomas ir vištakumas.

Egzistuoja dar ir optinis vištakumas, kai ragenos ar lęšiuko periferijoje atsiranda drumzlių. Dienos metu, kai vyzdys būna sumažėjęs, žmogaus akies optinis kanalas laisvas, šviesa laisvai praeina. Tuo tarpu tamsoje, kai vyzdys išsiplečia, ragenos ar lęšiuko periferijoje esančios drumzlės trukdo regėjimui. Šis vištakumas taip pat susijęs su ragenos arba lęšiuko patologija.

 

Gydytoja Jūratė Sveikatienė sako, kad vištakumas gali būti sunkios akių ligos simptomas (Broniaus Talaikio nuotr.)

 

"Respublika" 2001 m. sausio 29 d.


[Grįžti]