DIRBANTIEMS PRIE KOMPIUTERIO REIKIA RūPINTIS SAVO SVEIKATA

Eurika MASYTĖ

Didžiąją dalį dienos mes praleidžiame darbe. Rega - pagrindinis informacijos kanalas dirbant ir biure, ir žemės ūkyje, transporto ar pramonės srityje. Jos dėka priimama beveik 80 procentų informacijos iš aplinkos.

Būtini individualūs akiniai

Okulistas ir optikos "Optikona" direktorius Rimas Jakštas teigia, kad, dirbant tam tikrus darbus, ne visuomet tiksliai parenkami akiniai. Būna tokių regėjimo krypčių bei nuotolių, kurie iš esmės skiriasi nuo įprastinio darbo, ir tuomet bendros paskirties akiniai netinka. Kaip tipišką pavyzdį R.Jakštas pateikė bibliotekininkės ar montuotojo darbą, kai reikia įdėmiai žiūrėti žemyn, taip pat per akinių viršų visą laiką stebėti aplinką. Tokiu atveju neįmanoma naudoti vien tik skaitymui skirtų akinių, nes pro juos aplinka matoma neryškiai. Kita vertus, paprastų bifokinių ar progresinių lęšių viršuje nėra skaitymo segmento. Jeigu darbe koks nors besikartojantis regėjimo objektas yra tokiame nuotolyje ar tokia matymo kryptimi, kad jo neįmanoma įžvelgti paprastais akiniais, tuomet reikia suprojektuoti specialius akinius darbui. Specialių darbo akinių reikia ne vien tik dirbantiems su displėjumi, bet ir atliekantiems kitus darbus. Darbą su displėjumi galima planuoti taip, kad būtų galima išsiversti su paprastais akiniais.

Pagal ES direktyvą darbuotojams, pradedantiems dirbti su displėjumi, turi būti suteikta galimybė tinkamai pasitikrinti akis ir regėjimą. Pavyzdžiui, Suomijoje rengiami profilaktiniai darbuotojų sveikatos patikrinimai, kurių metu dėmesys kreipiamas ir į nusiskundimus sprando, pečių ar viršutinių galūnių skausmais, o darbdavys privalo įrengti darbo vietas, atitinkančias ergonominius reikalavimus.

Pasak R.Jakšto, projektuojant darbo vietą, būtina atsižvelgti į darbuotojo ūgį, patalpos apšvietimą ir atspindėjimą, ekrano ir klaviatūros išdėstymą bei tinkamą sėdimą ir darbo padėtį.

Apšvietimas ir atspindėjimas

Apšvietimo rekomendacijose dėmesys paprastai kreipiamas vien tik į pakankamą apšvietimo stiprumą. Tačiau dirbant su displėjumi svarbiau tinkamas ekrano skleidžiamos šviesos ir aplinkos apšviestumo (šviesos tankumo) santykis. Kontrastas neturi būti per didelis. Žvilgsnio kryptimi už ekrano neturi būti šviesių langų ar sienos paviršių. Apšvietimas tinkamas, kai ekrane neatsiranda trukdančių atspindžių nuo šviestuvų arba jis neakina. Pasak okulisto, malonus apšvietimas būna tuomet, kai įrengiamas netiesioginis tinkamai išdėstytas bendras apšvietimas bei lokali šviesa, apšviečianti, pavyzdžiui, panaudojamą medžiagą. Tiesioginę šviesą skleidžiančių šviestuvų nereikėtų išdėstyti virš displėjaus, už darbuotojo nugaros arba jo regėjimo lauke.

Darbo aplinkos spalvos neturi sudaryti labai stiprių kontrastų bei sukelti pernelyg didelio apšviestumo įspūdį. Tinkamiausios blausios spalvos. R.Jakštas pataria vengti per daug šviesių ir per daug tamsių spalvų. Baltas paviršius atspindi maždaug 90 procentų šviesos, o juodas - apie 8 proc.

Gydytojas priminė, kad kėdė turi būti reguliuojama. Ji nustatoma tokio aukščio, kad sėdintysis kulnais siektų grindis, o jo šlaunys lengvai remtųsi į kėdės sėdynę. Reikalui esant, kėdės aukščio reguliavimą galima kompensuoti atrama pėdomis. Nugara turi remtis į kėdės atlošą, dilbiai stačiu kampu arti kūno, o žastai atpalaiduoti. Darbo poza turėtų būti lengvai pakeičiama.

Klaviatūra su pele turi būti įrengtos tokiu atstumu, kad būtų pakankamai stalo paviršiaus rankoms atsiremti. Jeigu rankas reikia nuolat ištiesti ir laikyti, jos pavargsta ir įskausta. Dirbant su displėjumi reikalingi literatūros šaltiniai, popierius išdėstomi ant tinkamo dydžio atraminio stovo, kuris pastatomas šalia ekrano arba tarp klaviatūros ir ekrano.

Statant ekraną reikia atkreipti dėmesį į jo aukštį. Jis turi būti lengvai reguliuojamas, geriausiai nuleidžiant arba pakeliant darbo stalą. Daugelyje tokių darbo stalų monitoriui yra atskirta reguliuojama vieta. Ekranas turi būti 50 - 60 cm atstumu ir tokiame aukštyje, kad regėjimo kampas būtų maždaug 25 laipsniais žemiau horizontalios plokštumos, žvelgiant į ekrano viršutinę eilutę - ekrano viršutinė briauna turėtų būti maždaug 25 - 28 cm žemiau žiūrėjimo linijos žvelgiant tiesiai. Ekranas turi būti pakreiptas taip, kad jis būtų tiesiai priešais žiūrinčiojo veidą. Būtina patikrinti, ar lubų ar kiti šviestuvai neatsispindi ekrano paviršiuje.

"Lietuvos rytas" 2000 m. lapkričio 22 d.