LĘŠIUKAS  (Lens, Lens)

Lęšiukas - optinė akies struktūra, esanti tarp rainelės ir stiklakūnio. Būdamas skaidrus, jis praleidžia šviesos spindulius, dėl savo gaubtumo juos laužia, o akomoduodamas - nukreipia į tinklainę. Ši grynai epitelinė struktūra pradeda formuotis pirmuoju nėštumo mėnesiu. Lęšiukas auga visą gyvenimą, vis standėdamas ir sunkėdamas. Jis neturi nei nervų, nei kraujagyslių, maitinasi kamerų skysčiu.

Požymiai:

• vaikų lęšiukas minkštas ir skaidrus, vėliau jis standėja, darosi gelsvas,
• abipusiai gaubtas (užpakalinio paviršiaus gaubtumo spindulys 6 milimetrai, priekinio - 10 milimetrų),
• laužiamoji geba apie 20 dioptrijų,
• akomoduodamas lęšiukas keičia savo formą,
• suaugusio žmogaus lęšiukas sveria apie 720 miligramų, naujagimio - 5 kartus mažiau,
• lęšiuko pasaitėliai (fibrae zonulares), prisitvirtinę prie lęšiuko kapsulės ties ekvatoriumi ir prie krumplyno ataugų, išlaiko jį įprastinėje padėtyje.

Lęšiukas optiškai skaidrus. Be specialių prietaisų jo apžiūrėti neįmanoma. 
Pamatyti, kaip atrodo lęšiukas, galima tik šiam išnirus į akies priekinę kamerą