Šiais metais jau septintą kartą į Dangės upę įplaukė "Dangės flotilė" - beveik pusantros dešimties laivų - kurėnai, mažesnės plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valtys, taip pat du vikingų laivai: vienas jų atkeliavo iš Ikškilės (Latvija), antrasis - "Biesas" - buvo atvežtas iš Trakų ir į vandenį nuleistas jau pačioje jūroje, Pilies uostelyje. Abu laivai atstatyti tiksliai pagal Norvegijoje rastus tikrų vikingų laivų pavyzdžius. Mokslinėje kalboje tokie antrininkai, kai laikomasi visų originalo gamybos technologijų, proporcijų, kitų sąlygų, vadinami "Replikomis". Daugelis šiuolaikinių lietuvoje pastatytų kurėnų ir burvalčių taip pat yra senųjų kuršių laivų replikos arba buvo statomi griežtai laikantis šių laivų statybos būdo. "Dangės" flotilėje puikavosi ir keletas "garsenybių": didžiausias Lietuvoje atstatytas laivas - reisinė "Dreverna", vytinė "Vytautas Didysis", kurią pažįstame iš LRT laidų "Nacionalinė ekspedicija". Šia vytine ir keliavo Nacionalinės ekspedicijos dalyviai Baltijos pakrantėmis. Flotilėje taip pat buvo kurėnas "Kuršis", sielininkų valtis "Vytis", nedidelis, šiuolaikinis, iškyloms skirtas angliško pavyzdžio laivelis ir septintuoju numeriu pažymėtos "Titaniko" gelbėjimosi valties kopija. Beveik kasmet "Dangės flotilė" pasipildo naujais burlaiviais. Naujausias - Kurėnas "Germanika", į vandenį nuleistas šiemet valstybės dienos išvakarėse. Tai Kuršių marių burvaltė, pastatyta UAB "Germanika" darbuotojų rankomis. Tokiais laivais kadaise plaukiodavo žuvies supirkėjai. "Esame baldininkai, dirbame su medžiu, bet baldai ar atskiros jų dalys dabar gaminamos staklėmis, o čia viską - lenkti lentas, jas tvirtinti, įrengti takelažą - reikėjo rankomis", - pasakojo bendrovės atstovas.
O kaip visas šis burlaivių margumynas atrodo neregio akimis? Pirmiausia, norint apžiūrėti laivą, reikia patekti į jo vidų. Nieko sudėtinga, stovi ant tiltelio, vienas platus žingsnis - ir tu jau laive! Daugelis atviro tipo laivų - kurėnai, vikingų drakarai, mažesnės Kuršių marių burvaltės - vertinant paviršutiniškai, nelabai tarp savęs skiriasi. Visi laivai primena dideles ilgas valtis. Tačiau taip vertinant viskas pernelyg supaprastinama: skiriasi laivo bortų aukštis, lentų storis, vidaus įranga, stiebų tvirtinimas, jų apimtis. O ir šiaip didelis malonumas kiekvieną laivą ištyrinėti pačiam, visada atrandi ką nors nauja, ką nors kitaip nei prieš tai buvusiame. Bene labiausiai tarp visų flotilės laivų skyrėsi vytinė "Vytautas Didysis". Jau pati laivo rūšis - vytinė- sako, kad jis skirtas ne žvejoti, bet gabenti prekėms. Vytinės turėdavo dvišlaitį stogelį, po kuriuo prekės, kad nesušlapptų, ir būdavo sudedamos. "Vytauto Didžiojo" vytinės stogelis tarnavo kitam tikslui - blogu oru po juo slėpdavosi Nacionalinės ekspedicijos dalyviai. Prisimindamas vaikystės įpročius ir laivo kapitonui neprieštaraujant, užlipau iki stogelio viršaus ir juo perėjau beveik visą vytinę nuo priekio iki paskuigalio. Rankomis ištyrinėjau vytinės lentas, vairalazdę, laipteliais nusileidau į jos vidų.
Lietuvos jūrų muziejus - erdvė, kurioje neregys visada gali atrasti daug jį dominančių dalykų. Muziejaus tinklapyje skelbiama apie čia kaupiamus garsiausių pasaulio burlaivių modelius. Norisi tikėti, kad ateis laikas, kai neregių rankoms bus prieinamos ir jų kopijos.
Alvydas Valenta
Besibaigianti vasara buvo ypatingai gausi sporto įvykių. Pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, prasidėjo Europos lengvosios atletikos, plaukimo čempionatai, o iš kart po jų prie starto linijos rikiavosi neįgalūs Europos sportininkai.
Rugpjūčio 13-19 d. Edinburge (Airija) vyko tarptautinio parolimpinio komiteto (angl. santrumpa IPC) Europos plaukimo čempionatas. Į edinburgą susirinko apie 500 neįgalių plaukikų iš 40 valstybių. Lietuvai atstovavo trys regėjimo negalią turintys plaukikai: Edgaras Matakas, Mindaugas Dvylaitis ir Paulius Ašmontas. Du iš jų - E.Matakas ir M.Dvylaitis - yra patyrę "Baseino delfinai", P.Ašmontui TAI buvo pirmosios oficialios tarptautinės varžybos. Deja, lietuviams šiame čempionate pelnyti medalių nepavyko, pritrūko jėgų, gal kiek ir sportinės laimės. Patys sportininkai savo rezultatais irgi nepatenkinti, tačiau viskas nėra taip blogai. E. Matakas, plaukdamas 50 m laisvu stiliumi, buvo ketvirtas, o dvigubai ilgesnėje distancijoje - penktas. Penktą vietą jis užėmė ir plaukdamas 100 m. peteliške. Mūsų šalies plaukiką Edinburgo baseino tribūnose palaikė Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas. M. Dvylaitis 100 metrų krūtine NUOTOLĮ ĮVEIKĖ šeštas, o PLAUKDAMAS 100 metrų nugara Užėmė penktąją vietą. Geriausios nuotaikos Dubliną paliko jaunasis plaukikas P.Ašmantas, nors ir nepatekęs į SAVO RUNGČIŲ finalus, jis parodė aukštus asmeninius rezultatus ir įgijo kiekvienam sportininkui reikalingos tarptautinių varžybų patirties.
Abu Geriausi Lietuvos aklieji plaukikai - E.Matakas ir M.Dvylaitis, nepaisant nesėkmingai susiklosčiusio Europos čempionato, rengiasi rimtai kovoti dėl kvotų į Tokijo parolimpines žaidynes. Spalio mėn. jie išvyksta į dviejų savaičių stovyklą Japonijoje. "Norint pasiekti gerų rezultatų būtina iš anksto susipažinti su būsimų parolimpinių žaidynių vieta, infrastruktūra, kitais veiksniais, galinčiais turėti įtakos sportininkų startams." - kelionės tikslą įvardijo abiejų plaukikų trenerė Dita Jovita Kareckienė. Anot trenerės, plaukikai sieks gauti kvotas į parolimpines žaidynes dar iki kitų metų viduryje Malaizijoje vyksiančio neįgaliųjų pasaulio plaukimo čempionato. Tai leistų čempionate dalyvausiantiems plaukikams nejausti papildomos įtampos ir visą dėmesį skirti tik jo startams.
Visai kitaip Lietuvos neįgaliesiems klostėsi rugpjūčio 20-26 dieną Berlyne vykęs Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatas. Lietuvai jame atstovavo 12 sportininkų: trys, turintys regėjimo, devyni - fizinę negalią. iškovoti aštuoni medaliai. Lietuvos rinktinę sudarė tiek seni neįgaliųjų sporto vilkai, tiek jauni, jėgų ir noro nugalėti kupini sportininkai, todėl Lietuvos parolimpinis komitetas skelbė: "Į Europos čempionatą - su patirties ir jaunystės "užtaisu", - o šio komiteto generalinis sekretorius ir komandos vadovas Paulius kalvelis sakė neabejojąs, kad medalių tikrai turėtume sulaukti. Pirmąjį medalį Lietuvos rinktinei iškovojo judėjimo negalią turintis sportininkas Egidijus Valčiukas. Jis užėmė trečiąją vietą stumdamas rutulį. Tai buvo E.Valčiuko debiutas suaugusiųjų lengvosios atletikos varžybose.
Bronzos medalį stumdamas rutulį iškovojo ir kitas judėjimo negalią turintis sportininkas - Andrius Skuja. Pats A.Skuja po rungties buvo kiek nusivylęs, kad neparodė geriausio savo rezultato.
Pirmąjį sidabro medalį Lietuvai iškovojo sprinteris Danas Sodaitis. 100 metrų bėgimo rungties finale jis pasiekė asmeninį rekordą ir į priekį praleido tik Lenkijos atstovą. Įpusėjus čempionatui Lietuvos rinktinė suskato raškyti medalius dar uoliau. Parolimpietis Kęstutis Skučas finišavo antras vežimėlių 1500 metrų lenktynėse ir Lietuvai pelnė antrąjį sidabro medalį. Čempionatui persiritus į antrąją pusę, medalius iškovojo dar du Lietuvos lengvaatlečiai. Ramūnas Verbavičius pelnė sidabro medalį mesdamas ietį, o Donatas Dundzys - bronzą stumdamas rutulį.
Po Trijų sidabro ir trijų bronzos medalių pagaliau atėjo eilė ir auksui. pirmąjį aukso medalį lietuvai iškovojo Andrius Skuja. Ieties metimo rungties finale jo sviesta ietis skriejo toliausiai. Antrąjį Europos čempionato aukso medalį tikrąja šio žodžio prasme išplėšė Kęstutis Skučas. Jis vežimėlių 400 m lenktynėse varžovą iš portugalijos aplenkė vos šešiomis šimtosiomis sekundės, bet aukso medaliui jų užteko.
Šuolio į tolį rungtyje regėjimo negalią turintis sportininkas Juozas Eigminas pasiekė asmeninį rekordą, bet šito neužteko atsidurti tarp stipriausiųjų. Bronzos medalį pelnęs sportininkas iš vokietijos nušoko 14 cm toliau.
Tęsiasi graži draugystė su Kaimo turizmo sodybos "Vabalynė" šeimininkais Ramune ir Egidijum Žukauskais. Šie puikūs, dosnios širdies žmonės jau porą kartų buvo pasikvietę akluosius ir jų artimuosius pasilepinti dūminės pirties malonumais. Rugpjūčio 25 dieną Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro (VBSPC) lankytojai bei plastikos studijos "Tu ir aš" nariai vyko į Kairėnų botanikos sodą, kur jau penktą kartą Lietuvos pirties bičiulių draugija sukvietė sveikos gyvensenos entuziastus į šventę. Šventės šeimininkė Ramunė Žukauskienė, pasitikusi mus, pristatė įvairias veiklas. Tarptautinės jogos federacijos, Vilniaus Universiteto Konfucijaus instituto, įvairių kitų asociacijų ir klubų atstovai tarptautinės klasės sporto meistrai demonstravo ir mokė savo sričių paslaptis. Turėjome galimybę išmėginti Maorių šokių terapiją bei masažą, dalyvauti įvairių pakraipų jogos treniruotėse, šiaurietiško ėjimo kelionėje, Tai či treniruotėje, mobilios pirties sesijose. Bene įdomiausia ir Lietuvoje mažiau žinoma sritis - irklenčių sportas. Iš pažiūros baisoka buvo lipti ant vandens paviršiuje plūduriuojančios nestabilios lentos ir stovint irtis vandens paviršiumi, tačiau, atkakliai bandant ir pasitikint savimi, pavyko prisijaukinti ir šį vandens sporto inventorių.
Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra žmonių, norinčių ir galinčių skirti dalį savo laiko tam, kad suorganizuotų puikų renginį, leidžiantį susipažinti su pačiomis įvairiausiomis sporto ir sveikos gyvensenos entuziastų bendrijomis, veikiančiomis Lietuvoje ir gal būt rasti sau mielą sportavimo sritį. Čia verta priminti, kad Vilkpėdės centras taip pat kviečia savo lankytojus pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais į sveikatingumo valandėles, kurios vyksta nuo 9.30val.
Lina Norkienė
VBSPC savo lankytojų nepamiršta ir vasarą. Rugpjūčio 30 dieną centro lankytojai domėjosi Geležinkelio muziejaus lauko ekspozicija. "Nepaslaptis, kad tarp neregių esama žmonių, niekada nekeliavusių traukiniu, o važiavusieji, ne kiekvienas gali pasakyti, kokio dydžio yra traukinio vagonas ar garvežys", - sakė VBSPC socialinė darbuotoja Lina Norkienė, - geležinkelio muziejaus lauko ekspozicijoje galėjome patenkinti savo smalsumą ir užpildyti žinių spragas apie šią susisiekimo transporto rūšį."
VBSPC lankytojus svetingai pasitikusi muziejaus vadovė Vitalija pristatė eksponatus, papasakojo apie jų istoriją ir pakvietė akliesiems priimtinais būdais apžiūrėti ekspoziciją. Smagu buvo pasėdėti senąjame keleivių vagone ant medinių suoliukų, pasimatuoti mašinisto vietą ir pamatyti, kiek daug įvairių prietaisų ten yra, pasijusti lyg senoviniame filme, kai perone aidi švilpukai ir varpas, pranešantis apie traukinio išvykimą.
VBSPC info
Apie sveiką gyvenseną dabar rašoma, kalbama daug ir plačiai: pradedant patarimais internete, šiai temai skirtais straipsniais ir knygomis, baigiant sveiko gyvenimo būdo stovyklomis, įvairiomis jogos praktikomis ar meditacijomis. Galima rinktis, kas labiau patinka, ką palankiau priima mūsų pačių kūnas ir psichika. Kiek kitaip yra turint regėjimo negalią. Susirinkti mažiau ar daugiau reikalingos informacijos net ir aklieji gali gana nesunkiai, tačiau galimybę visa tai išmėginti praktiškai, patikrinti kaip į tam tikrus pokyčius reaguoja jų kūnas, žmonės turi ne visada, o daugelis ir visiškai neturi.
Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, Šventojoje surengta sveiko gyvenimo būdo ir psichologinės harmonijos mokomoji stovykla regėjimo negalią turintiems žmonėms. Joje dalyvavo 19 aklųjų ir silpnaregių iš visos Lietuvos. Dalyviai visą savaitę klausėsi paskaitų apie sveikatos gerinimą, praktiškai išbandė subalansuotą mitybą bei dienos rėžimą. Vyko meno terapijos, regėjimo gerinimo pagal garsaus oftalmologo W.H. beitso (Bates) metodą seminarai. Stovyklą atidarė muzikanto Kęstučio Kaupo surengta muzikos terapijos sesija - skambėjo gongas, kalimba, dideridas, kiti netradiciniai, europiečio ausiai egzotiški instrumentai - vainikavo tarptautinė šventė "Šimtmečio laužai", kurioje dalyvavo ir aklieji stovyklautojai.
"Tai buvo jau trečioji tokio pobūdžio sveikatingumo stovykla, - pasakoja rengėjų, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) respublikinio centro, darbuotoja Lina Puodžiūnienė. - Rengdami pirmąją stovyklą orientavomės į žmones nuo 50 iki 60 metų amžiaus, tačiau labai greitai pastebėjome, kad ji domina ir jaunesnius žmones. Šiemet kartelę nuleidome jau iki 40 metų, bet matome, kad ir tai ne riba. Sveika gyvensena nemažiau nei vyresniuosius, domina ir jaunimą, tiksliau - įvairaus amžiaus, skirtingų fizinių galimybių žmones. Todėl ateityje amžiaus ribą dar labiau mažinsime arba rengsime atskiras stovyklas jaunesniems ir vyresnio amžiaus žmonėms."
Alvydas Valenta