Keistai skamba autorės pastebėjimas dėl akliesiems pakankamų, netgi mokamų didelių pensijų. Čia aš manau, kad su esamomis valstybės išmokomis aklieji paprasčiausiai išmoko gyventi. Kitaip sakant, kiek yra, tiek užtenka. Perskaičius straipsnį, susidaro nuomonė, kad aklieji tiesiog yra tinginiai, t.y. nenori dirbti. Tuo metu visai neužsimenama apie "pilkos kasdienybės" pastebėjimus: visuomenėje vyrauja nuomonė, jeigu gauni kažkokią išmoką, tai ir nelįsk iš namų.Nei pikta, nei ką. Juk ir apie dirbančius pensininkus nuomonė yra panaši: tegul geriau neužima darbo bietos, kuri galėtų padėti išgyventi jauniems...Taigi, problemos yra žymiai gilesnės, negu viską suversti tingėjimui ar pakankamoms pajamoms.
Ateityje, tiesa, galima tikėtis valstybės "eksperimentų", už kokią gi sumą galėtų neįgalieji išgyventi.Tik jokiu būdu netikiu, kad sumažintos išmokos silpniausiems, galėtų išgelbėti SODRĄ ar net valstybę.Manau, kad neįgalieji jau solidarizavosi su valstybės bloga padėtimi, nieko nesakydami dėl sumažintų pensijų. Na gal kažkas kažkiek "paburbuliavo" , bet iš esmės dauguma sutiko, bent jau minimalai "padėti" valstybei.