Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Kauno klinikų Akių ligų klinikai – 100 metų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Akių ligų klinika – didžiausia Lietuvoje akių ligų gydymo įstaiga – spalio 12-ąją minėjo garbingą šimto metų jubiliejų. Ši sukaktis, kuri simboliškai paminėta Pasaulinę regėjimo dieną, yra puiki proga apžvelgti klinikos istoriją, pasiektus tikslus ir progresą oftalmologijoje. Ir nors akių ligos gydomos visoje Lietuvoje, tačiau vis tik didžiausia gydymo įstaiga – Akių ligų klinika – yra oftalmologijos branduolys, naujausių diagnostikos ir gydymo metodų pradininkė, didžiausia jaunų būsimų specialistų rengimo vieta. Klinikos pradžia neatsiejama ir nuo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS), todėl šimtmečio proga įdomu apžvelgti istorinius momentus, lėmusius klinikos sėkmę žengiant į antrąjį šimtmetį. 

Profesorius Petras Avižonis 

Apie akių ligų klinikos pradžią ir apskritai šiuolaikinę oftalmologiją Lietuvoje negalima kalbėti nepaminint profesoriaus Petro Avižonio, kuris dar vadinamas akių ligų patriarchu Lietuvoje. Prof. P. Avižonis (1875–1939) – akių ligų gydytojas, pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas. 1920–1922 metais įsteigė ir vadovavo Aukštųjų kursų Medicinos skyriui, buvo pirmasis Medicinos fakulteto dekanas, o vėliau ir rektorius tuomečiame Lietuvos universitete. Ir ne kas kitas, o jis prieš šimtą metų – 1923 metais – įkūrė savarankišką Lietuvos universiteto Akių ligų katedrą, kuriai ir vadovavo. 

Profesorius žinomas net tik kaip puikus gydytojas, bet ir kaip kalbininko Jono Jablonskio mokinys, lietuvybės puoselėtojas, 1940 metais išleidęs pirmąjį per 800 puslapių akių ligų vadovėlį lietuvių kalba – „Akių ligų vadovą“. Tuomet nebuvo tiek su akių ligomis susijusių terminų, kiek turime dabar, todėl profesoriaus dėka nemažai medicinos, ypač akių ligų ir farmacijos terminų įgavo lietuviškus atitikmenis. Kaip pavyzdį galima pateikti lotynišką terminą „epiphora“, kuriam prof. P. Avižonis siūlė lietuviškus atitikmenis: ašarojimas, ašarotėkis, ašarų riedėjimas. Arba kitas pavyzdys, lotyniškas terminas „achromatopsia“, kurį dabar apibūdiname kaip spalvinį aklumą, profesoriaus pasiūlyti variantai skamba taip: spalvinis aklumas, spalvaaklybė. Nemažą dalį terminų akių gydytojai sėkmingai naudoja iki šiol, todėl profesoriaus indėlis – didžiulis. 

Akių ligų klinikos pradžia 

Prof. P. Avižonio dėka 1930 metais atidaryta pirmoji moderni Akių ligų klinika Kaune, Vytauto prospekte, kur dabar yra įsikūrusi Karo ligoninė. Tuomet ten veikė Lietuvos universiteto, pervadinto į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Akių ligų ir ausų, nosies, gerklės ligų klinika. Po prof. P. Avižonio mirties 1939 metais veiklą perėmė jo sūnus doc. Vytautas Avižonis. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sujaukė daug tolesnių klinikos planų, keitėsi pačios klinikos vieta. Nuo 1944 metų VDU Akių ligų katedros vedėju buvo doc. dr. Juozas Nemeikša. Atsižvelgiant į sunkią istorinę situaciją, tuomet trūko visko: tiek akių ligų gydytojų, tiek instrumentų, aparatūros ir elementariausios fizinės vietos oftalmologijos paslaugoms suteikti. 

Nuo 1958 metų klinikos vadove tapo prof. dr. Emilija Daktaravičienė, kuri suprato atskiro pastato klinikai reikalingumą. Akių ligų klinikos pastato statybą labai palaikė ir finansavimą skyrė tuometė Lietuvos aklųjų draugija (LAD) su vadovu Mykolu Poznansku priešakyje. LAD (dabar – LASS) skyrė tris milijonus rublių naujos Akių ligų klinikos statybai. Tuo metu tai buvo dideli pinigai, kartu ir didelė biurokratinė, ekonominė, socialinė našta, tačiau 1976 metų gegužės 16 dieną Kaune iškilmingai atidarytas naujas Akių ligų klinikos pastatas, į kurį persikėlė tuometės Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Akių ligų skyrius, Kauno medicinos instituto Akių ligų katedra ir Regos apsaugos mokslinio tyrimo laboratorija, kurią finansavo tuometė LAD. 

Įdomu paminėti, kad pasibaigus statyboms visos statybinės atliekos ir šiukšlės buvo paliktos prie naujutėlaičio pastato, o finansų tvarkymo darbams, žinoma, neužteko. Todėl patys būsimieji klinikos darbuotojai, gydytojai, slaugytojos, laborantai, slaugės ir pati vadovė prof. E. Daktaravičienė savomis rankomis atliko visus reikalingus tvarkymo darbus. Tokia buvo motyvacija įkurtuvėms, naujai Akių ligų klinikos eros pradžiai. 

Po įkurtuvių neilgai trukus pradėti konsultuoti ir operuoti akių ligomis sergantys pacientai iš visos Lietuvos ir užtikrintas stiprus pamatas klinikinei bei akademinei bazei vystytis ir tobulėti toliau. 1991 metais sujungus katedrą, laboratoriją ir skyrių įkurta Kauno medicinos akademijos (vėliau universiteto) Akių ligų klinika, kuriai nuo 1989 iki 2017 metų vadovavo prof. habil. dr. Vytautas Jašinskas. Iki dabar klinikai vadovauja prof. dr. Reda Žemaitienė. Klinikos pasiekimai, inovacijų diegimas užtikrina lyderystę ir klinika išlieka viena pažangiausių Europos universitetų klinikų, kuriai pagrindas duotas dar 1923 metais – lygiai prieš šimtą metų. 

Akių ligų klinika dabar 

Dabar LSMUL KK Akių ligų klinikoje per metus atliekama per 80 tūkstančių konsultacijų, atliekama daug diagnostinių tyrimų. Kiekvienais metais diagnostikos galimybės vis tobulėja dėl vis labiau prieinamo ištyrimo bei keliamos specialistų kompetencijos. Pavyzdžiui, šių laikų tinklainės ligų diagnostika nebeįsivaizduojama be optinės koherentinės tomografijos tyrimo, kurio prieš keliasdešimt metų nebūdavo ir kuris gali parodyti tinklainės sluoksnius kelių mikronų tikslumu. Gerėja retų akių ligų diagnostika ir genetinis ištyrimas. Nuo 2017 metų Akių ligų klinika priimta į Europos referencijos centrų tinklą (ERN-EYE), orientuotą į retas akių ligas, kuris suteikia galimybę pasikonsultuoti su užsienio specialistais neaiškiais atvejais, stiprėja bendradarbiavimas ir gydymo galimybių aptarimas. 

Klinikoje nuolat diegiamos naujos gydymo metodikos. 2019 metais atnaujintose operacinėse kasmet atliekama virš 22 tūkstančių akių operacijų ir intervencijų, nuolat diegiamos naujos ir pasaulyje pripažintos pažangiausios operacijų metodikos. Nuo 2019 metų atliekamos ne tik viso storio (kiaurinės), bet ir vieno sluoksnio (endotelinės) ragenos persodinimo operacijos, dėl kurių komplikacijų pasitaiko mažiau, sveikimas po operacijos greitesnis ir sklandesnis. Kartu su šimtmečio minėjimu simboliškai atidaryta atnaujinta prof. P. Avižonio vardo auditorija, kurioje netrukus pradės veikti moderni audiovizualinė įranga. Ja iš visų mikroskopus turinčių akių klinikos operacinių bus galima tiesiogiai transliuoti vykstančias operacijas ir taip supažindinti studentus. Taip pat taikomos įvairios lazerinės operacijos ir procedūros. Akių ligų klinika išlieka vienintele vieta, kur atliekamos intraokulinės operacijos vaikams: tiek įgimtos kataraktos, tinklainės atšokimo, traumų ir kitais atvejais. Įdomus faktas, kad jauniausiam klinikoje operuotam pacientui buvo vos 2 savaitės. 

Akademinė veikla taip pat labai svarbi klinikos dalis, nes būtent Akių ligų klinikoje ruošiama daugiausia būsimų akių ligų specialistų, kurie turi visas naujausias priemones savo įgūdžiams tobulinti. Nuo 2020 metų būsimieji specialistai mikrochirurgijos subtilybių gali mokytis pasitelkdami moderniausią mikrochirurgijos įgūdžių lavinimo simuliatorių Baltijos šalyse. Čia būsimieji oftalmologai mokosi ir kataraktos, ir tinklainės chirurgijos įgūdžių. 

Žinoma, net su visomis šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis ne visas akių ligas galima išgydyti ir visiškai išvengti aklumo neįmanoma, tačiau gydymo perspektyvų tikslas – kiek įmanoma sustabdyti ligų progresavimą, išlaikyti regėjimo likutį ir pagerinti gyvenimo kokybę. Todėl akių ligų klinika laikosi savo dar 1923 metais iškelto tikslo – kuo geresnės pagalbos akių ligomis sergantiesiems, naujų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimo, neatsiliekant nuo geriausių pasaulio akių ligų centrų, nesustojančios akademinės ir mokslinės veiklos. Ir nors dabartiniais laikais progresas oftalmologijoje žingsniuoja dideliais žingsniais, bet, nepaisant kitokių galimybių, istorinių niuansų, sunkių šaliai laikmečių Akių ligų klinika išliko pirmaujanti ir nesustojanti diegti naujovių, o motyvacija padėti kuo daugiau pacientų matyti išliko stipresnė už laikmečių negandas. 

Nuotrauka. LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinika neseniai šventė 100 metų jubiliejų / autorės nuotr. 

Banguotomis plytelėmis klotas takas veda į LSMUL Kauno klinikų Akių ligų kliniką. Jos įėjimas tarsi dviaukštis languotas tiltas jungia šonines pastato dalis. Kairėje nuotraukos pusėje esantis korpusas yra triaukštis stačiakampis su daugybe langų. Nuo dešinėje stovinčio septynaukščio korpuso artėja dviaukštė pastato dalis, kurios vienoje vietoje netikėtai tarsi stačiakampis bokštas iškyla trečias aukštas. Tako dešinėje stovi maždaug pusės metro aukščio betoninis gėlynas su kylančiais augalų stiebeliais ir per kraštus virstančiomis gėlėmis. Kairėje tęsiasi tokių gėlynų eilė ir žaliuoja aukšta eglė. Tako viduryje pliuso ženklais išdėliotos tamsesnės plytelės, tarp kurių šonuose įterpta po dvi viena paskui kitą sudėtas plyteles, taip sukuriant simbolinį takelį. Virš klinikos komplekso veriasi giedras dangus.