Socialinis pulsas

Milda Lipavičiūtė, LAB Komunikacijos ir informacijos skyriaus specialistė

Kur knygos prabyla tavaip

Rugsėjo pradžioje skaitytojams ir visuomenei ne tik atvertos atsinaujinusios Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) durys, bet ir oficialaus renginio metu pristatyti identiteto pokyčiai. Kiekvienas renginio svečias buvo kviečiamas atkirpti juostelę, taip simboliškai atveriant savo asmeninę biblioteką. 

„Čia knygos prabyla tavaip!“ ir nėra kitų, dar teisingesnių, žodžių, nusakančių šios bibliotekos veiklą ir joje esančią formatų įvairovę. Juk nėra vieno teisingo būdo skaityti – kiekvienas renkasi knygą tokia forma, kokia jam patogiausia. Už šį šūkį, kuriuo LAB komanda pasitiko atidarymo renginio svečius ir toliau kasdien pasitiks kiekvieną esamą ar būsimą skaitytoją, dėkojame komunikacijos strategei Neringai Bliūdžiūtei. 

Pavadinimas, kurį kūrėme kartu 

Per ilgą bibliotekos gyvavimo laikotarpį augo ne tik bibliotekos fondai – žymiai išaugo vartotojų skaičius, o skaitytojų gretas papildė ne tik žmonės su regos negalia, bet ir tie, kam įprasta knyga neprabyla dėl kitų sveikatos būklių. Šie pokyčiai neišvengiamai paskatino imtis veiksmų – pakeisti išaugtą pavadinimą. 

„Savo pavadinimu turime akcentuoti ne vieną negalią, o galimybę skaityti. Bibliotekoje esančios knygos gali būti reikalingos ne tik žmonėms su regos negalia, bet ir turintiems disleksiją, fizinę negalią, dėl kurios negali versti knygos puslapių ar jos laikyti, ir kitiems, kam skaitymas yra iššūkis“, – atidarymo renginyje pokyčių priežastis pristatė LAB direktorė Inga Davidonienė. 

Naujojo pavadinimo paieškose LAB komanda nepamiršo bibliotekos ištakų. Biblioteką kūrusi neregių bendruomenė tapo svarbiausia grandimi: LAB komandos organizuoti susitikimai su skaitytojais padėjo išgirsti kiekvieną, norintį pasisakyti, padėjo pažinti naujų auditorijų atstovus ir problemas, su kuriomis jie susiduria informacijos prieinamumo lauke. 

„Ieškodami naujojo pavadinimo siekėme išlaikyti LAB santrumpą, taip atiduodami pagarbą mus įkūrusiai ir užauginusiai neregių bendruomenei. Taigi, LAB tapo LAB – Lietuvos audiosensorine biblioteka“, – džiaugėsi I. Davidonienė. 

Retai sutinkamas žodis „audiosensorinė“ sujungia dvi pagrindines LAB teikiamas paslaugas – garsinius leidinius (slypinčius po žodžiu „audio“) ir brailio rašto bei taktilines knygas (besislepiančias po tarptautiniu žodžiu „sensorinis“ – „juntamasis“). Kurį laiką naująjį pavadinimą lydi plėtinys „Garsinės ir Brailio rašto knygos“. 

Bibliotekos atidarymo renginyje tardamas sveikinimo žodį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis pabrėžė, kad nematančiai ar silpnai matančiai auditorijai svarbiausia ne bibliotekos pavadinimas, o knygos, kurias čia galima skaityti. 

Logotipas formatų įvairovei pabrėžti 

Naujojo LAB logotipo pagrindas – stilizuota lapo ikona, kurios viduje – raidė A, atpažįstama kaip teksto simbolis. Iš lapo ribų besiveržiančios L ir B – tai bibliotekos siekis nuolatos ir nepaliaujamai eksperimentuoti, kad skaityti galėtų kiekvienas. 

„Mūsų grafinis logotipas vaizduoja į tradicinį formatą netelpančias raides, naujų, skaitmeninių, taktilinių, visiems pritaikytų formatų leidybą ir paiešką. Tai LAB kolektyvo duona kasdienė, kasdien išlipame iš tradicinių rėmų“, – kalbėjo I. Davidonienė. 

Kadangi LAB auditorija labai įvairi, vaizdinei informacijai perduoti reikalingi ir kiti, labiau prieinami, būdai, todėl įprastu grafiniu logotipu nebuvo apsiribota – sukurta ir garsinė jo versija. Nuskenavę QR kodą straipsnio pabaigoje galite paklausyti LAB pristatymo. 

Simboliškai geltonas identitetas 

Kuriant LAB identitetą, kaip ir vystant kitus pokyčius, svarbiausias dėmesys atiteko prieinamumui. Pagrindiniu akcentu, kuris, kaip prieinamumo simbolis, vyrauja vizualiniame identitete, tapo geltona juosta. Ji siejasi ne tik su svarbių dalykų žymėjimu žymikliu, žmonių, turinčių regos negalią, mobilumo ir saugumo užtikrinimu, bet naudojama ir skaitmeniniuose EPUB leidiniuose, kur geltonai pažymimas tekstas, kuris tuo pat metu perteikiamas balsu. 

LAB komunikacijos vadovės teigimu, silpniau reginčių žmonių pasaulyje juoda ir geltona yra vienas dažniausiai pageidaujamų derinių: toks spalvų kontrastas užtikrina ne tik gerą matomumą, bet ir atkreipia dėmesį. Tad kuriant identitetą prieinamumas užtikrintas maksimaliai. 

„Sukurti vizualinį identitetą įstaigai, kurios pagrindinė auditorija – neregintys ar silpnai matantys žmonės, yra savaime paradoksalus, tačiau itin įdomus ir perspektyvą keičiantis iššūkis. Įprastai prekių ženklo atnaujinimo projektuose į prioritetines pozicijas iškeliami estetiniai ir strateginiai aspektai, tačiau šiuo atveju svarbiausia buvo funkcija – kad silpnai regintys pamatytų, o neregintys išgirstų tai, ką norėjome perteikti. Itin džiaugiamės, kad atsiradę apribojimai tapo ne trukdžiu, o įkvėpimu kūrybiškiems sprendimams – kuo toliau, tuo labiau įtraukties aspektai dizaino projektuose tampa nebe egzotika, o jų higiena“, – sako agentūros „Nebraska“, kūrusios LAB logotipą ir identitetą, direktorė Justina Muralytė-Kozlovė. 

Erdvės visų lankytojų poreikiams 

„Dvejus metus trukusių statybų metu statėme ne pastatą – kūrėme prieinamumą. Tai buvo kiekvieno sprendimo pamatas. Jei reikėjo rinktis tarp gražu ar prieinama, rinkomės prieinama. Padaryti greičiau ar kiek užtrukti dėl prieinamumo – rinkomės neskubėti. Atrodo, kad estetiką ir prieinamumą suderinti pavyko. Todėl raginame ir kitas įstaigas atsinaujinant nebijoti prieinamumo“, – sakė I. Davidonienė. 

Atsinaujinusioje bibliotekoje lankytojų patogumui kontrastinga spalva pažymėtos laiptų pakopos, stiklinės durys ir pertvaros, pasirūpinta ir iškabomis dideliu, ryškiu šriftu. Nereginčius pasitinka ir „palydi“ taktiliniai vedimo paviršiai. Judantiems vežimėliu įrengta nuožulna, praplatintos visos durys, pritaikyti visų aukštų tualetai. 

Nors bibliotekos kolektyvas džiaugiasi, kad atnaujintas pastato erdves savo veikloms vis dažniau renkasi žmones, turinčius negalią, vienijančios organizacijos, užbaigdama oficialiąją renginio dalį LAB direktorė I. Davidonienė pripažino, kad net įdėjus tiek pastangų ne viskas pavyko ir tikrai negalima sakyti, kad prieinamumo srityje padaryta viskas: „Prieinamumas yra kelias, kuriuo keliaudamas gali nuolat tobulėti ir atrasti naujas auditorijas, naujas galimybes ir jų siekti.“ 

Pagarba darbui ir žmogui 

„Lietuvos audiosensorinė biblioteka yra puiki technologijų, žmogaus ir informacijos sankirta. Visa tai – šios bibliotekos darbuotojų ir lankytojų nuopelnas. Linkiu ir toliau būti ta bendruomene, kurioje jautrus ir pagarbus požiūris lydi ir tekstą, ir žmogų“, – tokius žodžius atidarymo renginyje LAB kolektyvui ir visiems skaitytojams skyrė kultūros ministras Simonas Kairys. 

LAB kolektyvo ir skaitytojų bendradarbiavimas gali sukurti tobuliausius įmanomus sprendimus kitaip skaitančiai auditorijai. „Visada vadovaujamės principu „Nieko neįgaliesiems be neįgaliųjų“, – pabrėžė I. Davidonienė. – Tikimės, kad bendruomenės įsitraukimas tik didės, o geros bendros patirtys tęsis.“ 

Nuotrauka. LAB logotipas 

Juodas stačiakampis LAB logotipas baltame fone. Stilizuotą lapą vaizduoja juodos, tarsi nebaigtos, stačiakampio kraštinės, sudarančios kairįjį viršutinį ir dešinįjį apatinį kampus. Iš kairiojo apatinio į dešinįjį viršutinį kampą įstrižai eina LAB santrumpa didžiosiomis raidėmis. Lapo viduryje įrėminta didžioji raidė A, o L ir B tarsi netelpa į rėmus ir veržiasi iš jų. Šalia logotipo ties A raide vienas po kitu eina žodžiai „Lietuvos audiosensorinė biblioteka“.