Specialisto komentaras

Giedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Dar neįsigaliojęs, bet jau pakeistas

Lietuva pasižymi labai gausia, intensyvia įstatymų leidyba. Pagal priimamų įstatymų kiekį ji gerokai lenkia savo kaimynes – Lenkiją, Latviją ir Estiją. Kartais nutinka netgi taip, kad Seimo priimtas įstatymas, kurio įsigaliojimas numatytas ateityje, pakeičiamas dar prieš jam įsigaliojant. Kaip tik tai nutiko ir Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui (toliau trumpinama ANTAPĮ). Šis įstatymas buvo priimtas 2022-12-20, jo įsigaliojimas numatytas 2024-01-01, tačiau 2023-03-28 įstatymu Nr. XIV-1854 jis jau buvo pakeistas. Pakeitimai atlikti siekiant suderinti šį įstatymą su 2023-04-01 įsigaliojusia nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Pakeisti buvo ANTAPĮ 25 ir 27 straipsniai. 25 str. reglamentuoja būsto pritaikymą asmenims su negalia, o 27 str. – asmeninio asistento pagalbą asmenims su negalia. 

Pakeista 25 str. 2 dalis, reglamentuojanti, kas priima sprendimą dėl būsto pritaikymo asmeniui su negalia. Pradiniame įstatyme buvo nustatyta, kad šį sprendimą priima mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo sudaryta būsto pritaikymo komisija, o pagal pakeistą įstatymą tokį sprendimą priims nebe mero, o savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta būsto pritaikymo komisija. 

Panašus yra ir to paties straipsnio 3-ios dalies pakeitimas. Čia nustatoma, kas turi priimti sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo asmens su negalia poreikiams, kai tokio sprendimo nepriima butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, o minėtas pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų. Pagal pradinį įstatymą tokį sprendimą turėjo priimti meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o pagal pakeistą įstatymą – meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Išsamiau apie būsto pritaikymą asmenų su negalia poreikiams galite pasiskaityti 2023 m. „Mūsų žodyje“ Nr. 6 (774) Alvydo Valentos straipsnyje „Pritaikytas būstas, ką turėtų žinoti neregiai ir silpnaregiai“. 

Pakeista ANTAPĮ 27 str. 1 dalis reglamentuoja asmeninės pagalbos poreikio nustatymo tvarką. Pradiniame įstatyme buvo nustatyta, kad asmeninės pagalbos poreikį asmens su negalia ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo nustatyta tvarka. Pakeitimo įstatyme žodžiai: „paskirti savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo nustatyta tvarka“ buvo išbraukti. Taigi įstatymas nebereglamentuos, kas ir kokia tvarka šiais atvejais paskirs socialinius darbuotojus. Be to, pradinė šios dalies redakcija nustatė, kad sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir asmeninės pagalbos poreikio nustatymo termino priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pakeista šios dalies redakcija yra mažiau konkreti ir nustato, kad minėtą sprendimą priims tiesiog savivaldybės administracija. Gali kilti klausimas, kas gi yra ta savivaldybės administracija. Į šį klausimą atsakymą galime rasti Vietos savivaldos įstatymo 33 str. 1 d. Čia savivaldybės administracija apibrėžiama taip: savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). 

Analogiškas pakeitimas padarytas ir ANTAPĮ 27 str. 5 dalyje. Pradinėje redakcijoje buvo nustatyta, kad asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o pakeistoje redakcijoje tai nustatys tiesiog savivaldybės administracija. Taigi nebus reikalingas savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimas tam tikram valstybės tarnautojui. 

Kadangi ANTAPĮ pakeitimų maišas jau atsirišo, belieka tikėtis, kad ateityje bus pakeistas ir šio įstatymo 30 str., reglamentuojantis šuns pagalbininko statusą, ir bus asmenims su negalia nustatyta kompensacija šuniui pagalbininkui įsigyti. Dabar, žinant dideles dresuoto šuns pagalbininko kainas, akivaizdu, kad dauguma asmenų su negalia, kuriems būtų pravarti šuns pagalbininko pagalba, tokio šuns paprasčiausiai neįperka. Protas, sąžinė ir visi penki pojūčiai tiesiog rėkte rėkia, kad labai neteisinga ir nesąžininga, kai asmenims su negalia, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, kas 6 m. skiriama didelė 64 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacija (šiuo metu 1 bazinė socialinė išmoka yra 49 Eur, taigi kompensacijos dydis yra 3136 Eur), o asmenims, kuriems reikalinga šuns pagalbininko pagalba, jam įsigyti neskiriama nieko. Valdžios požiūriu turbūt tai antrarūšiai asmenys su negalia.