Redakcijos skiltis

Visų mūsų – tiek matančių, tiek ir nematančių – asmeninį gyvenimą, profesinę veiklą labai apibendrintai galima suvesti į vieną sąvoką – prieinamumas. Veikiame konkrečioje fizinėje aplinkoje, nesąmoningai ir sąmoningai „skenuojame“ reikalingą informaciją. Sukame galvas, dedame pastangas, kad tas veikimas būtų sklandesnis. Negalios atveju viskas vyksta taip pat ir kartu sudėtingiau: reikalauja daugiau laiko, išradingumo, fizinių ir dvasinių jėgų. Deja, labai dažnai negelbsti nei išradingumas, nei įdėtos pastangos – vis dar jaučiamės esą visuomeninio gyvenimo paribiuose ar velkamės jam iš paskos. 

2019 metų balandį Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą „Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“. Ja prekių ir paslaugų gamintojai įpareigojami savo gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas pritaikyti žmonių su negalia poreikiams. Praėjusių metų pabaigoje Seimas direktyvą perkėlė į nacionalinę teisę ir priėmė atitinkamą įstatymą. Tiek minėtąją direktyvą, tiek įstatymą straipsnyje „Tegyvuoja prieinamumas“ išsamiau apžvelgia teisininkas Giedrius Stoškus. 

Ne viskas direktyvoje ir įstatyme yra taip, kaip norėtume. Pavyzdžiui, nekalbama apie buitinės paskirties įrenginius – virykles, skalbykles, kitus didesnius ar mažesnius elektrinius prietaisus – jų prieinamumas paliekamas gamintojo laisvei. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. vidurio, tačiau kartu jame numatyti keli pereinamieji laikotarpiai. Ir vis dėlto, poslinkiai prieinamumo link vyksta. Štai rugpjūčio pradžioje į LASS kreipėsi įmonė „Ars Libra“, kartu su kolegomis iš Latvijos ji pristatė garsinę eilių valdymo sistemą. Vyko ir sistemos testavimas: susitikime dalyvavę neregiai išsakė savo pastabas, pageidavimus. Sistema beveik visiškai įgarsinta, įrenginio šonuose yra mygtukai su numeriais brailio raštu, gali būti naudojama bankuose, ligoninėse, kitose viešose erdvėse. Neregys ar silpnaregis nori užsiregistruoti konsultacijai, susitvarkyti dokumentus, atlikti kitą veiksmą – išklauso garsinę informaciją ir spaudžia atitinkamu numeriu pažymėtą mygtuką. 

Minėta eilių valdymo sistema – tik vienas pavyzdys, kaip judama įstatymo įgyvendinimo link. Panašių pavyzdžių ir įmonių atsiranda vis daugiau. „Praėjusiais metais LASS respublikinis centras dėl prieinamumo kreipėsi į telekomunikacijų bendrovę „Bitė“, – pasakoja LASS pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis. – Mūsų iniciatyva buvo sutikta palankiai, bet vėliau „Bitės“ susidomėjimas nuslūgo, tas klausimas taip ir liko „atviras“. Šiemet jau pati „Bitė“ kreipėsi į LASS, kad jų programuotojų komandai suteiktų daugiau žinių šia tema. Į LASS jau kreipėsi ir „Danske Bank“ atstovai. Didelės įmonės ir kompanijos supranta, kad turės dirbti ir susitvarkyti taip, kad jų produktai ir paslaugos būtų prieinami įvairių poreikių žmonėms.“ 

Alvydas Valenta