Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Saulės spindulių grėsmės akims

Įsibėgėjant liepos mėnesiui saulės spinduliai mus lydi ilgas vasaros dienų valandas. Tačiau vis dažniau girdime apie galimus saulės pavojus. Dauguma jau nebepamiršta planuodami saulės vonias pasitepti odą apsauginiu kremu, tačiau lygiai taip pat reikėtų nepamiršti ir apsaugos akims. Ar tikrai saulė gali pakenkti akims? Kaip nuo to apsisaugoti? Ar būtina nešioti apsauginius akinius? Kodėl kai kurių žmonių akys jautriau reaguoja į saulę? 

Saulės spindulių poveikis akims 

Be šviesos apskritai negalėtume matyti ir suprasti mus supančios aplinkos ir objektų. Šviesa keliauja per rageną, vyzdį, lęšiuką ir stiklakūnį į akies dugne esančios tinklainės centrinę dalį – geltonąją dėmę – ir yra paverčiama elektriniu signalu, kuris toliau keliauja regos nervo disku į smegenis. Jos ir padeda suprasti bei interpretuoti matomą vaizdą. Tačiau nors šviesa ir būtina, kai kurie šviesos šaltiniai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. 

Yra žinoma, kad saulė turi įvairialypį poveikį žmogaus organizmui. Saulės spinduliai skirstomi į matomos šviesos spindulius (400–700 nm), infraraudonuosius spindulius (>780 nm) ir ultravioletinius spindulius (100–400 nm). Būtent saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai ilgainiui gali pakenkti akies paviršiui, lęšiukui ir kitoms struktūroms. Vienos dažnesnių ligų, kurių atsiradimą gali skatinti ar pagreitinti UV spinduliai: 

• Katarakta (lęšiuko drumstėjimas). Katarakta – susijusi su amžiumi liga, tačiau nustatyta, kad perteklinis UV-B spindulių kiekis gali pagreitinti šios ligos progresavimą. 

• Vokų odos navikai. Kaip ir visur kitur kūno odoje, taip ir vokų odoje gali atsirasti navikų, susijusių su UV spindulių poveikiu. Dažnesni – bazalioma, melanoma, plokščialąstelinė karcinoma. 

• Sparninė plėvė (lot. k. „pterygium“). Dar žinoma kaip „banglentininko akis“. Tiesiogiai siejama su ilgalaikiu buvimu saulėje ir ypač aplinkoje, kur saulės spinduliai intensyviai atsispindi nuo reflektyvių šaltinių, kaip vanduo ar sniegas. 

• Fotokeratitas – ragenos pažeidimas. Dar vadinamas „sniego aklumu“, galintis atsirasti nuo sniego, ledo ar vandens paviršiaus atsispindėjus UV spinduliams. 

• Amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Tiesiogiai UV spinduliai šios ligos nesukelia, kadangi geltonoji dėmė yra akies dugne ir spinduliai pirmiau gali pakenkti akies paviršiaus struktūroms ir lęšiukui, tačiau yra duomenų, kad UV spinduliai gali paskatinti šios ligos vystymąsi ir progresavimą. 

Fotofobija 

Fotofobija – būklė, kai akys jautriau reaguoja į šviesą, taip pat ir į saulę. Priežasčių yra gausybė ir visas išvardyti būtų sudėtinga. Dažniausiai pasitaikančios fotofobijos priežastys: 

• Vyzdžių plėtimas po akių gydytojo apžiūros. Akių gydytojai vyzdžius plečia ne šiaip sau, neturėdami ką veikti, o tam, kad galėtų išsamiai apžiūrėti akių dugną dėl įvairių galimų ligų. Vyzdys būna platus arba kelias valandas, arba parą, priklausomai nuo naudojamų lašų poveikio. Išplėtus vyzdį daugiau šviesos papuola į akis, todėl jos gali tapti jautresnės intensyviam apšvietimui. 

• Sveikimas po įvairių akių operacijų. Operacijų (kataraktos, lazerinės chirurgijos) metu padaromi, kad ir mikronais matuojami, bet vis tik pjūviai ragenoje ar kitose akies struktūrose, todėl akis gijimo periodu tampa jautresnė šviesai, sudirgusi, ašarojanti, ir tas yra visiškai normalu. 

• Akių traumos. Ypač po ragenos traumų, tokių kaip metalo ar kitokios kilmės svetimkūnis, subraižymas, netyčinis įsidūrimas, akis tampa jautresnė, kol gyja paviršinis sluoksnis epitelis. 

• Įvairios kitos ligos, kai sutrikdoma įprasta vyzdžio veikla dėl, pavyzdžiui, III galvinio nervo paralyžiaus, akies vidinio uždegimo (uveito), rainelės ir kitų ligų. 

• Albinizmas. Albinosų rainelėse yra labai mažai pigmento melanino, kuris absorbuoja saulės šviesą, todėl jų akys yra žymiai jautresnės šviesai. 

• Migrena, aukšto laipsnio trumparegystė, įgytos ar įgimtos ligos, genetinės tinklainės ar priekinio segmento distrofijos, katarakta, įvairūs uždegimai gali sąlygoti didesnį jautrumą šviesai ir labiau išreikštą fotofobiją. 

Ar būtina nešioti apsauginius akinius? 

Apsauginiai akiniai nuo saulės gali padėti išvengti minėtų nepageidaujamų UV spindulių poveikio. Apsauginiai akiniai akims tas pats, kas kremas su SPF apsauga odai. Tiesa, akiniai turėtų būti ne dėl grožio, mados ir stiliaus, tačiau su tikra apsaugine funkcija. Prieš įsigyjant akinius būtina patikrinti, ar akiniai turi visus reikalingus UV filtrus ir apsaugas, kurios blokuoja tiek UV-A , tiek UV-B spindulius. Rekomenduojama patikrinti akinių etiketę ar lipduką, nes apsauga nuo UV turėtų būti 100 procentų, dar kartais žymima UV400 arba apsauga iki 400 nm, tai nurodo tą pačią 100 procentų apsaugą. 

Kai kurie pacientai klausia, ar tinkami akiniai, kurie iš pažiūros atrodo labai šviesūs ir kone neblokuoja vaizdo. Tai, kad kuo tamsesni ar juodesni akinių lęšiai, tuo geresnė apsauga nuo saulės – tėra mitas. Akinių lęšių spalva ar veidrodinis atspalvis absoliučiai nenurodo, kokia yra apsauga, todėl būtina patikrinti etiketę ir rinktis ne pagal spalvą, o pagal 100 procentų UV apsaugą. Lygiai taip pat yra mitas, kad kuo brangesni apsauginiai akiniai – tuo geresni. Viskas priklauso nuo UV apsaugos lygio, o ne nuo kainos. 

Kai kurie pacientai džiaugiasi įsigiję poliarizuotus akinius. Poliarizacija sumažina žvilgėjimą ir atspindžius nuo reflektyvių paviršių – vandens, kelio, stiklo, chromuotų paviršių, tačiau neapsaugo nuo UV spindulių poveikio. Ir nors poliarizuoti stiklai rekomenduojami vairuotojams, žvejams ar sportininkams, tačiau labiau yra papildoma savybė, tad reikėtų tikrinti ir poliarizuotų akinių etiketę dėl maksimalios UV apsaugos. 

Dar kai kurie pacientai teiraujasi, ar fotochrominiai akinių lęšiai apsaugo nuo saulės. Atsakymas yra – taip. Fotochrominiai akinių lęšiai – keičiantys spalvą priklausomai nuo apšvietimo. Kambario šviesoje stiklai neturi jokio atspalvio, o saulės UV spinduliuose palaipsniui patamsėja ir suteikia UV apsaugą. Šių akinių technologija paremta fotochrominiuose dažuose esančiomis UV spinduliams jautriomis molekulėmis, kurios keičia savo struktūrą priklausomai nuo UV spindulių. Tai tarsi dveji akiniai viename – ir paprasti kasdieniai, ir saulės akiniai vienuose rėmeliuose. Kadangi UV spinduliai pasiekia mus net ir pro debesuotą dangų, akiniai tamsėja priklausomai ir nuo UV spindulių intensyvumo. Kontaktinių lęšių nešiotojams taip pat yra alternatyvų, kaip spalvą keičiantys ir UV filtrą turintys kontaktiniai lęšiai. 

Reikėtų suprasti, kad apsauginiai akiniai turi apsaugoti nuo saulės spindulių, tačiau neapsaugo nuo kito šviesos spektro spindulių poveikio. Todėl paprasti UV spindulius blokuojantys akiniai netinka soliariumuose, snieguotose aukštikalnėse, žiūrint į saulės užtemimą ar, pavyzdžiui, virinant. Šiais atvejais dera rinktis stipresnę apsaugą turinčius akinius ar kitas specialiąsias apsaugas. 

Apsauginius akinius lauke rekomenduojama nešioti ir apniukusiomis dienomis, kadangi UV spinduliuotė praeina debesų barjerą. O papildomai apsaugai galima dėvėti ir akis pridengiančią kepurę. 

Saulės užtemimas – plika akimi 

Saulės užtemimai, ypač visiški – nėra dažnas įvykis ir kiekvienas nori tapti šio įvykio liudininku, kai tik pasitaiko proga. Tačiau tiesiogiai žiūrėti į saulę net ir su apsauginiais akiniais nėra rekomenduojama. Apsauga turi būti specifinė, su specialiais saulės filtrais ar „saulės užtemimo akiniais“, kurie net turi tarptautinį standartą ISO 12312-2. 

Net ir trumpalaikis kelių minučių pažiūrėjimas į saulę gali visam laikui pažeisti tinklainę, kurią sudaro šviesai jautrios ląstelės (fotoreceptoriai) ir sukelti vadinamąją soliarinę retinopatiją. Paprastais žodžiais tariant, šviesos spinduliai gali išdeginti dalį tinklainės, suformuoti skylę tinklainėje ir šis pažeidimas yra ilgalaikis ir negrįžtamas, todėl regėjimo lauke gali atsirasti defektas visam laikui. Todėl tėvų įspėjimas vaikams nežiūrėti į saulę nėra nepagrįsti vyresnių žmonių prietarai. 

Saulės teigiami poveikiai 

Nors saulės UV spinduliai gali turėti nemažai pavojingų poveikių, vis tik buvimas lauke ir saulėtoje aplinkoje turi didelį teigiamą poveikį bendrai organizmo būklei ir savijautai. Šviesa svarbi miego ir būdravimo ciklui, vitamino D apykaitai, psichinei sveikatai. Įrodyta, kad buvimas gryname ore ir saulėje turi teigiamą efektą vaikams ir gali pristabdyti trumparegystės progresavimą. 

Todėl malonumo būti saulės šviesoje tikrai nereikėtų vengti, tačiau reikia nepamiršti svarbiausio – apsauginių akinių ir kepurės. 

Nuotrauka. Nuo ankstyvo amžiaus turėtume įprasti, kad vasarą saugoti akis nuo tiesioginių saulės spindulių tiesiog būtina / www.pixabay.com nuotr. 

Nuotraukoje iš arti užfiksuotas mažos mergaitės veidas. Jos galvą dengia šiaudinė skrybėlė, iš po kurios krenta ilgi šviesūs plaukai, o akys paslėptos po apvaliais akiniais nuo saulės šviesiais rėmeliais. Mergaitė plačiai šypsosi sučiauptomis lūpomis.