Specialisto komentaras

Giedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Priimtas naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (tęsinys)

(Pradžia 2023 m. Nr. 3) 

Negalios nustatymo pokyčiai 

Darbingumo lygį pakeis dalyvumo lygis. Be to, dalyvumo lygis bus nustatomas ir senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims. Taip bus panaikinta į senatvės pensijos amžių sukakusių žmonių su negalia diskriminaciją panaši praktika, kai darbingo amžiaus žmonėms su negalia buvo nustatomas darbingumo lygis, o senatvės pensijos amžių sukakusiems – specialiųjų poreikių lygis. Dalyvumo lygis, kaip ir dabar esantis darbingumo lygis, bus nustatomas 5 procentinių punktų intervalais, o asmeniu su negalia žmogus bus laikomas, jei jam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. dalyvumo lygis. Kol kas nėra dalyvumo lygio nustatymą reglamentuojančių poįstatyminių aktų, tačiau SADM informuoja, kad medicininio kriterijaus reikšmė mažės, o daugiau įtakos turės asmens savarankiškumas, gebėjimas dalyvauti, pagalbos poreikis. 

Nuolatinės slaugos ir priežiūros (pagalbos) specialiuosius poreikius pakeis Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, kuris bus net 4 lygių. Pačių tikslinių kompensacijų dydis ir esminės skyrimo ir mokėjimo sąlygos nesikeis. Iki įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbingumo lygis, nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis galios iki jų termino pabaigos. Tačiau žmogaus su negalia rašytiniu prašymu jam iki senatvės pensijos amžiaus nustatytas darbingumo lygis galės būti prilygintas dalyvumo lygiui, vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais. Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, šių asmenų prašymu nuo 2024-01-01 iki 2027-12-31 prilyginamas: 

• Asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis – 15 proc. dalyvumo lygiui. 

• Asmenims, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis – 40 proc. dalyvumo lygiui. 

• Neįgaliems vaikams ir toliau bus nustatinėjamas sunkus, vidutinis arba lengvas neįgalumo lygis. 

Techninės pagalbos priemonių poreikį žmonėms su negalia irgi nustatys agentūra, o aprūpinimą jomis organizuos Agentūros įgaliota įstaiga arba pati Agentūra. 

Agentūra ne tik vertins negalią, bet ir koordinuos pagalbą. Žmogus galės ir atsisakyti pagalbos koordinavimo, tačiau kol dar nėra poįstatyminių aktų, lieka neaišku, ar tai neturės įtakos jo dalyvumo lygio procentui. 

Pagalbos koordinavimas Agentūroje apims: 

1. Informacijos asmeniui su negalia ar jo atstovui pagal įstatymą suteikimą apie negalios nustatymo sąlygas ir terminus, individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą, supažindinimą su kita jam aktualia informacija. 

2. Pagalbos vadybininko paskyrimą. 

3. Pagalbos plano sudarymą. Šį planą, pagrįstą individualiųjų pagalbos poreikių įvertinimu, sudarys pagalbos vadybininkas, įtraukdamas asmenį su negalia bei individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinančius teikėjus. 

4. Pagalbos plano įgyvendinimo stebėseną, kurią atliks pagalbos vadybininkas. 

5. Pagalbos plano peržiūrą, kurią prireikus atliks pagalbos vadybininkas. 

Pagalbos planą, kiek tai susiję su asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimu ir užtikrinimu. įgyvendins savivaldybių administracijos socialiniai darbuotojai, kiek tai susiję su profesine reabilitacija bei užimtumo rėmimo priemonių ir darbo rinkos paslaugų teikimu – Užimtumo tarnyba, o dėl asmens su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis – Agentūros įgaliota įstaiga. 

Įteisinta šuns pagalbininko pagalba 

Įstatymo 30 str. numato žmonėms su negalia galimybę naudotis šunimis pagalbininkais, siekiant sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką jo savarankiškumui ar mobilumui. Tokiam šuniui turės būti išduotas akreditaciją patvirtinantis dokumentas, o šį dokumentą galės išduoti Lietuvos arba užsienio fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys juos vienijančių tarptautinių organizacijų akreditaciją ir kurie yra parengę šunį pagalbininką pagal specialias šių organizacijų patvirtintas jų dresavimo programas. Deja, įstatymas nenumato jokios valstybės pagalbos įsigyjant šunį pagalbininką. Taigi kyla pagrįstas klausimas, kodėl žmogui su negalia įsigyjant, pavyzdžiui, pritaikytą automobilį, yra numatyta nemaža kompensacija, o įsigyjant šunį pagalbininką – jokios? 

Žmonės su negalia, naudodamiesi šuns pagalbininko pagalba turės šias teises: naudotis viešojo transporto objektais ir Transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis bei patekti į viešąją erdvę, visuomeninės ir kitos paskirties pastatus ar statinius ir būti juose, tačiau ši teisė turi ir išimčių. Ji gali būti ribojama tais atvejais, kai šuns pagalbininko buvimas kartu su žmogumi su negalia gali sukelti pavojų kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, taip pat grėsmę visuomeninės ir kitos paskirties pastatuose ar statiniuose laikomiems laukiniams gyvūnams (neaišku, kodėl įstatyme minimi tik laukiniai gyvūnai) arba sudaryti nepalankias sąlygas renginiams vykti, tačiau tokiais atvejais žmogui su negalia turės būti garantuojamas jam reikalingos pagalbos teikimas, o šuniui pagalbininkui užtikrinamas saugumas ir gerovė. 

Asmuo su negalia, naudodamasis šuns pagalbininko pagalba, renginių organizatoriaus ar kito atsakingo asmens prašymu privalės pateikti savo neįgalumo pažymėjimą ir šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantį dokumentą. 

Būsto pritaikymas 

Nuo 2024-01-01 į būsto pritaikymą galės pretenduoti ne tik žmonės su judėjimo arba psichikos ar elgesio sutrikimais, kaip yra dabar, bet ir asmenys su regos negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl regos sutrikimų. Būsto pritaikymo poreikį nustatys mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo sudaryta Būsto pritaikymo komisija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 

Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams priims butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime sprendimas nepriimamas, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, tai tokį sprendimą galės priimti meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kuris privalės užtikrinti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas asmens su negalia poreikiams būtų atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. 

Asmeninio asistento klausimais pokyčių nedaug 

Asmeninės pagalbos (asistento) poreikį ir toliau nustatinės savivaldybių socialiniai darbuotojai. Įstatymas numato tik pakeitimą, apskaičiuojant mokėjimo už asmeninio asistento pagalbą dydį. 

Jei dabar mokėjimas negali viršyti 20 proc. asmens su negalia pajamų, tai nuo 2024-01-01 jis negalės viršyti jo gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydžio. Ir toliau išliks taisyklė, kad mokėjimo dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio, o asmenims su negalia, kurių pajamos yra mažesnės nei 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (šiuo metu 314 Eur), ji teikiama nemokamai. 

Ankstyvoji pagalba 

Nuo 2026-01-01 akivaizdžių negalios požymių turintiems žmonėms, kol jiems dar nenustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis jų ar jų šeimos narių sutikimu bus teikiama ankstyvosios pagalbos paslauga. Šios paslaugos bus finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, o ją teiks akredituota socialinių paslaugų įstaiga ar organizacija, teikianti ankstyvosios pagalbos paslaugą, pritaikytą konkrečiai negaliai. Ankstyvosios pagalbos paslaugos turinį, jų skyrimo ir organizavimo tvarką nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras bendru įsakymu. Iki 2025-10-31 SADM, pasitelkdama nevyriausybines organizacijas, išbandys ankstyvosios pagalbos paslaugas ir įvertins šių paslaugų teikimo ir organizavimo perspektyvas. 

Panašu, kad planuojamas gana ilgas aptariamo įstatymo galiojimas, kadangi SADM įpareigota iki 2032-10-01 atlikti įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio vadinamąjį „ex post“ vertinimą už 7 metų laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Atliekant šį vertinimą, turi būti įvertinta, ar negalios nustatymo modelio pakeitimas, pagalbos koordinavimo modelio taikymas ir informacijos teikimas asmeniui su negalia jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu užtikrina asmens su negalia gyvenimo kokybės gerėjimą. 

Nuo 2024-01-01 įsigalios ir Lygių galimybių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris priimtas kaip aptartojo įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. Čia svarbiausias bus įstatymo 5 str. 1 d. papildymas 4 punktu, kur nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti lygias galimybes, nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, teikiant administracines ar viešąsias paslaugas.