Kiti kasdienybės veidai

Autoriaus nuotraukaPranas Pliuška, [email protected]

Moterys, vyrai, akla meilė


 

Kam galingai praūžė, kam nepastebimai praslinko vasario 14-oji ir kovo 8-oji. Vienas jautriausių, maloniausių, bet neretai ir daugiausiai skausmo, vidinių kančių sukeliančių jausmų yra meilė. Jei ne tas šiais laikais kiek nuvalkioto, bet iš esmės švento žodžio turinys, tai ir mūsų šiame pasaulyje nebūtų. Meilės rūšių yra visa paletė. Mes mylime save, motiną, tėvą, seseris, brolius, vaikus, anūkus, senelius, Dievą, Tėvynę, draugus, gamtą, gyvūnus, darbą... Vis tik daugiausia kalbama ir rašoma apie meilę jai ar jam – išsirinktiems, vieninteliams gyvenimo bendrakeleiviams. Didžiagalviai storasmegeniai mąstytojai pastebėjo, kad lengva abstrakčiai mylėti visą pasaulį. Pakanka tik tai deklaruoti skambiais žodžiais, bet daug sunkiau mylėti vieną konkretų žmogų su jo ar jos trūkumais, įpročiais, neįprastais pomėgiais, keistenybėmis ar silpnybėmis, kurios erzina. „Kaip sakė Kelanas: Mylėti – niekai. Sunku būti kartu“ (iš G. Radvilavičiūtės knygos „Suplanuotos akimirkos“). Tik kam patinka bekontaktė meilė? Juk tai planktoniška, atsiprašau, susipynė liežuvis, – platoniška meilė, šiais laikais beveik išnykusi arba likusi gal tik vaikų darželiuose. Paaiškinimų, kas yra meilė, yra įvairiausių, pradedant psichine liga, o baigiant... „mokslininkai ištyrė trijų grupių kraują: įsimylėjusių, sergančių psichine liga ir trečiosios kontrolinės – nei myli, nei serga. Pirmų dviejų grupių serotonino kiekis kraujyje 40 proc. mažesnis nei trečiosios grupės. Vertimas į lietuvių kalbą – meilės ir psichinių sutrikimų cheminės formulės panašios“ (iš A. Čekuolio knygos „Faktai ir šypsenos“). 

Parašas po straipsniu

Kas tai yra meilė? Gal kai blaivus skambini moteriai ir kai girtas irgi skambini tai pačiai moteriai? Tarp kitko, girdėjau, jog alkoholio ar psichotropinių medžiagų paveiktos išsiskyrusios moterys skambina savo buvusiems, o ekstrasensės, būrėjos, pranašautojos – savo būsimiems vyrams. Dar senųjų arabų įrodyta, kad moters plaukas traukia vyrą kaip 40 kupranugarių. 

Skirtumai tarp vyrų ir moterų pasireiškia gana greitai, kai baigiasi laikotarpis, per kurį įsimylėjusiam žmogui jausmų užtvanka griūna vos pažvelgus ar pagalvojus apie tą vienintelį ar vienintelę, kai nerimastingas meilės sūkurys sušluoja jausmus, kai pasaulis buvo susitraukęs iki mylimosios blakstienų. Tada kažkodėl nukrinta pirminės rožinės aistros šydas. Prasideda kurioziniai, tiek liūdni iki ašarų, tiek ir juokingi iki tokio pat sūrumo ir dydžio ašarų, nesusipratimai, kai abu pagal savo vertinimo skales mano esą teisūs, nors sutuoktinis ar sugyventinis mano kardinaliai priešingai. „Kiek daug kvailysčių žmonės prikalba apie laimingas santuokas. Vyras gali būti laimingas su bet kuria moterimi tol, kol jos neįsimyli“ (iš O. Vaildo knygos „Doriano Grėjaus portretas“). Tai ką daryti? „Jaunimui patariu vykti ne į povestuvinę, o į dviejų savaičių priešvestuvinę kelionę“ (iš A. Čekuolio knygos „Faktai ir šypsenos“). 

Sakoma, kad visos lyčių santykių problemos dėl to, kad vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros. Yra net psichologinė knyga tokiu pat pavadinimu. Ką tai reiškia? Nejaugi žemė jau seniai užkariauta ateivių?! O juk mes patys ir esame tie ateiviai, nes žemė milijardus metų egzistavo be padarų, vadinamų žmonėmis. Gal todėl dalis žmonių vadina save ateistais, kiti – ateitininkais, bet ne vietiniais. 

Grįžkime į meilės temą. Kaip sekasi vieni kitus mylėti? Vyrauja išankstinė nuostata, kuriai nepritaria tik psichologai, kad moteris turi mylėti vyrą ir bandyti jį suprasti, o vyras privalo besąlygiškai mylėti moterį ir net nebandyti jos suprasti. Vyrai kartais tarp temų apie sportą, techniką, politiką ir kovinius filmus papostringauja apie moteris. Dažniausiai jų kalbos nėra rimtos. Kas yra moterys, stebint jas iš vyriško bokšto? Pateikiu kelis pavyzdžius iš privačių, neoficialių, neprotokoluotų pokalbių. Moteris – tai tokia keista būtybė, kuri turi gimimo dieną, bet neturi gimimo metų, tai paslaptis, dengiama kosmetikos. Vyrai juokaudami pagrįstai stebisi, kad moterys dažosi plaukus, ilgina, priaugina nagus, blakstienas, prisileidžia į kūną silikono ir dar skundžiasi, kad sunku surasti tikrą vyrą. Štai Artūras, nors iš tiesų jo vardas buvo Sigitas, bet dar giliau paanalizavus, paaiškėja, kad jis tikras Juozas, stebėjosi, kad jo moteris vos ne kiekvieną dieną klausia, ar jis ją myli. „Aš jai aiškinu, kad mes, vyrai, jei kartą pasakome, kad mylime, tai kol tų žodžių neatšaukiame, tai jie ir galioja. O tai ką jūs, moterys, jau tokios nepastovios, kad kiekvieną rytą atsibudusios abejojate, ar dar tebemylite, nors vakar vakare dar karščiausiai mylėjote? O gal mylite kas antrą ar net kas trečią dieną?“ – perpasakojo mums savo paaiškinimą gyvenimo draugei tikras Juozas, nors geriau pagalvojus, gal vis tik Sigitas, bet tikrai jau ne Antanas. 

Petras stebisi, kodėl jo žmona priekaištauja dėl to, kad jis neturtingas, ir sakosi, jei būtų žinojusi, kad jis toks neturtingas, būtų netekėjusi. Jis juk draugaudamas jai ne kartą yra aiškiai sakęs, kad ji yra jo vienintelis turtas. Jau keletą metų vedęs Saulius patarinėja jaunesniems, kad negalima žmonos klausti, kur dingo pinigai, nes jai gali staiga pradėti skaudėti galvą. O leptelėjus, kad ji priaugo svorio, galima atsidurti traumatologiniame skyriuje. 

Susiginčijus, kokios moterys būna ištikimiausios, po įvairiausių argumentų ir ginčų iki paraudonavimo ar pažaliavimo, prieita prie išvados, kad rečiausiai išduoda ne blondinės, brunetės, šatenės ar juodaplaukės, o žilos. Aptarinėdami dailiosios lyties amžių vyrai priėjo prie išvados, kad pavojingiausios moterys virš 30 metų, nes vis dar jauna, graži, bet jau nebe naivi. Vidas pripažino savo nedovanotiną klaidą. Kai jo moteris paklausė, kokia buvo jo laimingiausia gyvenimo diena, jis pasitikslinęs, ar ji atsimenanti dieną, kai abu susipažinę. Pamaloninta moteris linktelėjo ir nusišypsojo. Tada Vidas kažkokio nelabojo ar nežinomo viruso paveiktas ištarė sau pražūtingus žodžius: „Tai štai. Mano laimingiausia diena buvo pora dienų anksčiau prieš mums susipažįstant.“ 

Sakoma, kad moterys myli ausimis, o vyrai akimis. O kuo tokiu atveju myli vyrai, kurių akių šviesa užgesusi? Mes, neregiai, didžiąją dalį aplinkos pažįstame liesdami, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar meilę iš pirmo žvilgsnio atitinka meilė iš pirmo prisilietimo? Net keletą kartų iš savo likimo brolių teko išgirsti juokaujant: „Kaip gerai, kad esu aklas, nes moterų trūkumų nematau, o privalumus apčiuopiu.“ 

Yra teigiančių, kad ideali šeima, kai moteris akla, o vyras kurčias. Tada moteris nemato, ką išdarinėja vyras, o vyras negirdi, ką jam aiškina supykusi ar šiaip mėgstanti paburbėti moteris. 

O gal aklam meilė prasideda iš pirmo išgirsto žodžio? Iš pirmo žvilgsnio pavojinga įsimylėti ir silpnaregiui. Kartą mano pažįstamas susižavėjo nepaprastai didelėmis merginos akimis, bet aš jį nuraminau primindamas, kad jo akiniai „plius 10“. 

Jei tikėtumėte, kad Dievas iš vyro šonkaulio sukūrė moterį, tai turėtų būti daugiau bendrų, jungiančių bruožų. Pavyzdžiui, moterų „susiruošiu po penkių minučių“ ir vyrų „grįšiu po penkių minučių“ yra tos pačios kelios valandos. Autobusuose ir troleibusuose vyrai dažniausiai sėdi užsimerkę, nes jiems labai skaudu žiūrėti, kaip moterys, ir dar su pirkiniais rankose, stovi. Moteris, paskambinusi savo vyrui ir paklaususi, ar jis ją myli, išgirsta atsakymą – pirk. Štai kur nuoširdus sutuoktinių supratingumas. 

Ar meilė tik jaunų reikalas? 

Girdėjau įdomią mintį, kad žmonėms meilė yra natūralus įgimtas jausmas, besitęsiantis, kol gyvas, tik žmogus per gyvenimą pats prisikuria įvairiausių barjerų iki jos. Žmonės nustoja mylėti ne todėl, kad sensta, o sensta todėl, kad nustoja mylėti. 

O kas per anomalija yra neištikimybė? Pagal kažkurios tautos padavimą, Dievas visoms moterims į kūnus įmontavo po šokoladą. Kai visos gavo po vieną, eilė moterų baigėsi, o keli šokoladai dar liko. Tad Dievas kelioms paskutinėms įdėjo po du šokoladus. Todėl kai kurie vyrai yra smalsūs ir vis ieško moters, turinčios du šokoladus, o tokios moterys, prie kurių vyrai tiesiog lipte limpa, vadinamos paskutinėmis, nes stovėjo eilės gale. 

Esu vyras, tad mano straipsnis daugiau apie moteris. Būtų įdomu kaip filme „Džiaze tik merginos“ persirengti moterimi ir jų draugijoje pasiklausyti, kaip jos aptarinėja vyrus. O gal kokia skaitytoja, išprovokuota šio straipsnio, išdėstys savo ironišką ir šmaikštų požiūrį į vyrus iš moteriškosios pozicijos? Net kutendamas raginu tai padaryti. Ypač jei ją supa silpnaregiai ar neregiai vyrai. Kartą mane suglumino vienos pažįstamos rebuso verta išvada apie vyrus: „Jie ką galvoja, tą ir sako, nes jie visai negalvoja, ką sako.“ Kitos moters paklausiau, kur ji norėtų gyventi. Ji pataisė mano klausimą: „Ne kur, o su kuo?“ Gerai, sakau, tai su kuo? „Žiūrint, kur“, – atsakė ji. 

Man labai įstrigo K. Sabaliauskaitės knygoje „Petro imperatorė“ pateiktas pamąstymas apie trumpas meilės akimirkas: „Kažkur giliai į krūtinę, į slaptą sielos kišenę greta širdies, kad paskui ilgus ilgus metus ateityje, kai bus labai sunku, galėtume nemačiomis, niekam nežinant, po truputį, po lašelį įsivarvinti sau šios nakties saldumo kaip vaistą, kaip priešnuodį mūsų gyvenimo skausmui, kaip pasakų gyvąjį vandenį, kuris atgaivina... ir kuris padės ištverti mūsų nenuspėjamą pavojingą likimą.“ 

Straipsnį baigsiu Motinos Teresės žodžiais: „Visi žmonės verti meilės. Jei manai, kad kuris žmogus nevertas meilės, reiškia tau neužteko laiko jį pažinti.“ 

 

Autoriaus nuotrauka: Pranas Pliuška. Vidutinio amžiaus vidutinio kūno sudėjimo vyras matomas nuo pečių iki viršugalvio, šiek tiek pasisukęs kairiuoju profiliu. Vyro plaukai tamsūs, trumpi, burna praverta, kakta šiek tiek suraukta, vyras atrodo prisimerkęs, tačiau pasitikintis savimi, švelniai šypsosi. Jis vilki tamsią striukę aukšta apykakle. 

Nuotrauka: Nors meilė turi daug veidų, visgi labiausiai ji apdovanoja / www.pexels.com nuotr. 

Poros nuotrauka žiemos laikotarpiu. Saulėtą žiemos dieną lygia vietove, greičiausiai – užšalusiu ežeru, per pusnis žingsniuoja jaunas vyras ir moteris. Jie matomi visu ūgiu, iš nugaros, žengia koja kojon, susikibę už rankų. Abu vilki šiltus žieminius drabužius – storas kelnes, ilgas striukes, kepures ir pirštines. Tolumoje driekiasi ežero pakrantę apaugę spygliuočių miškai. Netoliese matomas ir sniege lakstantis didelis šviesaus kailio poros šuo. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]