Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Retos ligos: dabartis ir ateitis

Kalendoriuje atvertus vasario 28-ąją pamatysime, kad šią dieną minima Tarptautinė retų ligų ir būklių diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į žmones, susiduriančius su retomis ligomis: tiek pacientus, tiek jų artimuosius, taip pat gydytojus, kitus sveikatos priežiūros specialistus ir visą visuomenę. Siekiama užtikrinti, kad reta liga nebūtų stigma sergančiajam. Ir nors retomis ligomis sergančiųjų nėra daug, tačiau jie tikrai nepalikti vieni. Būtent todėl kasmet vasario 28-ąją, o keliamaisiais metais vasario 29-ąją – rečiausią kalendorinių metų dieną – siekiama aptarti žmonių, sergančių retomis ligomis, problemas. 

Europos Sąjunga terminu „reta liga“ apibrėžia tokią ligą, kuria serga mažiau nei 1 iš 2000 žmonių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), liga apibrėžiama reta, kai sergamumo dažnis mažiau kaip 6,5–10 sergančiųjų 10000 visų žmonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose reta liga vadinama ta, kai ja serga mažiau kaip 200000 žmonių, nors, pavyzdžiui, Japonijoje šis skaičius yra mažiau kaip 50000 žmonių. 

Visame pasaulyje retomis ligomis serga tik nuo 3,5 iki 5,9 procentų žmonių ir iki šiol mokslininkai atrado daugiau kaip 6000 įvairių retų ligų, tačiau jų gali būti ir daugiau, tiesiog dar neatrasta. Net 72 procentai visų retų ligų yra genetinės, o likę 28 procentai – retos, susijusios su infekcijomis, alergijomis ir aplinkos sukeltos ligos. 

Retų ligų problema 

Įprastai retos ligos turi įvairius skirtingus simptomus, kurie nevienodai paveikia žmones, o kadangi dauguma retų ligų susijusios su genetika, netgi tos pačios ligos simptomai skirtingiems žmonėms gali reikšmingai skirtis. 

Kadangi retos ligos, kaip sako ir pats pavadinimas, yra nedažnai pasitaikančios skirtingais simptomais pasireiškiančios ligos, todėl ir jų nustatymas yra sudėtingesnis, prireikia išsamesnio ištyrimo ir neretai daug tyrimų tiksliai diagnozei nustatyti. Dažnai prireikia ir ne vieno gydytojo sukauptos patirties bei žinių, ir skirtingų sričių gydytojų bendradarbiavimo, kartais ir skirtingų šalių patirties tam, kad galima būtų tiksliai nustatyti ir sekti reta liga sergančiuosius. Faktas, kad daugumai, ypač genetinių, ligų dar nėra efektyvaus gydymo taip pat prisideda prie problemos komplikuotumo ir turi įtakos ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems, aplinkai bei visai sveikatos priežiūros sistemai. 

Retos akių ligos 

Retos akių ligos – daugiausia genetinės akių ligos, kurios yra viena pagrindinių vaikų ir jaunų suaugusiųjų regos sutrikimo ir aklumo priežasčių Europoje. Retų ligų sąraše ORPHANET yra išvardyta per 900 retų akių ligų, nuo dažnesnių, kaip pigmentinis retinitas (apytikslis paplitimas 1 iš 5000) iki rečiausių, nustatomų tik 1 iš 100000 žmonių ar tik kartą ar kelis kartus paminėtų medicininiuose šaltiniuose. 

Retos akių ligos skirstomos į keturias grupes: retos priekinio akies segmento ligos, retos vaikų akių ligos, retos tinklainės ligos, retos neurooftalmologinės ligos. Ir nors šios ligos labai retos ir sergančiųjų skaičiai, atrodo, nedideli, tačiau reikšmė konkrečiam sergančiajam ir įtaka kasdieniam gyvenimui yra didžiulė, todėl bet kuri gydymo galimybė suteikia vilties. 

Nors šiais laikais medicina sparčiai žengia pirmyn, tačiau diagnozuoti retas ligas ankstyvoje stadijoje, atlikti mokslinius tyrimus bei gydyti vis dar yra sudėtinga, todėl specialistai vienijasi ir kuria bendradarbiavimo tinklus bei ligų registrus Europoje ir visame pasaulyje. Minėti registrai sudaro sąlygas dalytis retų ligų patirtimi ir patarti galbūt mažiau su tam tikromis ligomis susidūrusiems specialistams, pasidalyti ištyrimo bei gydymo galimybėmis. 

Retų akių ligų gydymo galimybės 

Kadangi tokių ligų yra ne viena ir netgi vienos retos ligos priežastis gali būti skirtingų genų mutacijos, gydymo galimybės yra ribotos ir sunkiai pasiekiamos. 

Kaip pavyzdys galėtų būti Leberio įgimta amaurozė – viena iš anksti prasidedančių ir viena iš labiausiai matymą pažeidžiančių paveldimų tinklainės ligų, kurią sukelia vieno iš 20 genų galima mutacija, tačiau būtent šios ligos gydymo galimybės yra plačiausiai tiriamos klinikiniuose tyrimuose. Genetinis ištyrimas yra vienas svarbiausių diagnostikoje, kadangi gydymas galimas tik tam tikroms genų mutacijoms. Esant RPE65 geno mutacijai (kuri taip pat gali lemti ir pigmentinį retinitą) yra Amerikos vaistų ir maisto administracijos ir Europos vaistų agentūros patvirtintas sėkmingas genų terapijos gydymas, nors ir ligos neišgydantis, tačiau bent minimaliai pagerinantis sergančiųjų kasdienybę. 

Taip pat esant Leberio įgimtai amaurozei ir geno CEP290 mutacijai tiriamas specifinis į akies vidų injekcijų pavidalu leidžiamas oligonukleotidų gydymas, naudojant specialią genomo redagavimo sistemą CRISPR/Cas9. Net ir nesidomintiems medicina, genetika ar retomis ligomis CRISPR/Cas9 galėjo būti girdėtas iš spaudos, nes galime pasidžiaugti, Lietuvoje turėdami pasaulyje žinomą mokslininką profesorių Virginijų Šikšnį, reikšmingai prisidėjusį prieš šios technologijos atradimo. Svarbu, kad mutacijos CEP290 ir kituose panašią funkciją atliekančiuose genuose gali sąlygoti ne tik akių, tačiau ir kitų organų pažeidimus, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumą. 

Paminėti tik 2 šios ligos atsiradimą lemiantys genai – RPE65 ir CEP290, tačiau šiuo metu vyksta labai daug klinikinių tyrimų, tiek Leberio įgimtos amaurozės, tiek kitų paveldimų ligų, kurie ateityje gali suteikti vilties ir kitomis retomis akių ligomis sergantiems pacientams, daug tyrimų atliekama esant achromatopsijai, choroideremijai, Štargardto ligai, su X chromosoma susijusiam pigmentiniam retinitui ir kitoms. 

Genetinio ištyrimo svarba 

Neretai pacientai, kuriems reta akių liga diagnozuota jau prieš daug metų, svarsto dėl genetinio ištyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra genetinių ligų gydymo, toks ištyrimas vis tik turi reikšmę. Visų pirma, tikslios geno mutacijos nustatymas pagrindžia diagnozę, kadangi kai kurios, pavyzdžiui, retos tinklainės ligos, kliniškai gali atrodyti panašiai, todėl ištyrimas tarsi suteikia ligai pavadinimą. Atrodo, nieko ypatingo tikslus ligos pavadinimas, tačiau psichologiškai pacientams geriau žinant tikslią diagnozę. 

Antra, tikslus ligos nustatymas svarbus registruojant retas ligas ir sekant paplitimą, sergamumą ir statistiką kiekvienoje šalyje ar regione. Trečia, tikslios mutacijos nustatymas svarbus ateičiai, nes, kaip jau minėta, vyksta daugybė klinikinių tyrimų ir tiriama daugybė gydymo galimybių. Nors tai atrodo tolima ateitis, tačiau vis tiek tai yra ateitis. Juk prieš 40 metų prasidėjus interneto erai (oficialus interneto gimtadienis – 1983 metų sausio 1 diena) būtų buvę sunku pagalvoti, kad internetas bus pasiekiamas kiekvieną minutę bet kuriame išmaniajame įrenginyje kiekvieno rankoje bet kurioje pasaulio vietoje. Žinoma, šiuo metu genų terapijos galimybės labai ribotos, brangiai kainuojančios ir sunkiau prieinamos, tačiau neabejojama, kad vystantis medicinos pažangai ateityje turėsime geresnes galimybes. 

Ketvirta, retos ligos – dauguma genetinės ligos ir nemažai iš jų yra paveldimos, todėl genetinis konsultavimas tiek šeimos planavimo klausimais, tiek artimųjų ištyrimas turi svarbią reikšmę. Juolab kad kai kurios ligos gali pasireikšti nebūtinai vaikystėje, o vėliau gyvenimo eigoje. Na ir svarbiausia, kad genetinis ištyrimas jau kurį laiką lengvai prieinamas ir Lietuvoje, o sergantiesiems paveldimomis akių ligomis genetinius tyrimus kompensuoja ligonių kasos. 

Nuotrauka: Paskutiniąją vasario dieną visame pasaulyje kviečiama minėti Tarptautinę retų ligų dieną / organizatorių nuotr. 

Tarptautinės retų ligų dienos logotipas. Pieštame paveikslėlyje pavaizduoti šeši įvairaus amžiaus, skirtingų rasių žmonės. Jie matomi nuo kaklo iki viršugalvio, visų žvilgsniai nukreipti į skaitytojus. Dauguma jų šypsosi, išsiliejusiomis spalvomis susijungę į vieną visumą, paveikslėlyje juntamas bendruomeniškumo jausmas. Piešinio kairėje pusėje matomas nedidelis logotipas su anglišku užrašu „Rare disease day“ (liet. „Retų ligų diena“).