Skaityk lengvai

 

 


 

BRAILIO RAŠTU  Trys lapeliai (trečias kalbos sudėtingumo lygis)

2018 metų pabaigoje paskelbta, kad sausio 4 diena, Luji Brailio gimimo diena, yra Pasaulinė Brailio diena.

Visi buvo kviečiami minėti ir švęsti šią dieną.

Žmonės aukština Luji Brailį, nes jis sukūrė aklų žmonių raštą.

Aklų žmonių raštas vadinasi brailio raštas.

Luji Brailis gyveno neilgai, nes jis gimė 1809 metais, o mirė 1852 metais.

Luji Brailis gyveno sunkų gyvenimą, buvo nepripažintas ir neįvertintas.

Tik po Luji Brailio mirties pradėjo vertinti ir šlovinti jo sukurtą aklųjų raštą.

Brailio raštas iš popierinių knygų, kurias skaitome jau 200 metų, vis dažniau persikelia į elektroninius įrenginius: spausdintuvus, užrašines, eilutes.

Kompanija, kuri vadinasi „HumanWare“ neseniai pradėjo gaminti brailio eilutę „Mantis Q40“ su įprasta kompiuterio klaviatūra.

Brailio eilute galima rašyti kaip nešiojamuoju kompiuteriu arba persijungti į brailio eilutėms įprastą šešių taškų režimą.

Galima ne tik rašyti, bet ir skaityti brailio raštu.

Papasakosime ne apie elektroninius įrenginius.

LASS respublikinis centras, perėmęs žurnalo „Mūsų žodis“ leidybą, įsipareigojo leisti ir kitus leidinius bei knygas brailio raštu.

2022 metais LASS respublikinis centras, remiamas Lietuvos kultūros tarybos, brailio raštu išleido 9 lietuvių autorių knygas.

Siūlome susipažinti su knygų sąrašu:

Aneta Anra „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“.

Judita Vaičiūnaitė „Po ūkanotu atminties dangumi“.

Kornelijus Platelis „Korėjantys veidrodžiai“.

Moišė Kulbakas „Mesijas, Efraimo sūnus“.

Neringa Vaitkutė „Jaronimas Dryžius ir įsivaizduojamų draugų departamentas“. Rasa Bugavičūtė-Pece „Berniukas, kuris matė tamsoje“.

Sonata Dirsytė „Fata morgana“.

Vanda Juknaitė „Kad pamatytų šitą pasaulį“.

Virgina Šukytė „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“.

Tikimės, kad tarp šių knygų rasite savo mėgstamiausią knygą.

Laukiame jūsų pageidavimų, siūlymų, turbūt ne visus galėsime išpildyti, bet ką gali žinoti...

 


 

PRIEGLOBSTIS — LIETUVA  Trys lapeliai (trečias kalbos sudėtingumo lygis)

Įdomu, kiek panašūs ir kiek skirtingi neregių gyvenimai svečiose šalyse.

Europos bendrijos šalių neregių gyvenimas mums tampa vis geriau pažįstamas.

Koks Baltarusijos požiūris į žmones su regos negalia?

Kokia ten švietimo sistema ir išsilavinimo galimybės?

Ar neregiai yra skatinami integruotis į sveikųjų bendruomenę?

O kaip Baltarusijoje su įsidarbinimu?

Ar įmanoma Baltarusijoje išgyventi iš neįgalumo pensijos?

Į šiuos klausimus atsakymus padėjo surasti neregys Jevgenijus Britko.

Praeitų metų pradžioje neregys Jevgenijus su šeima buvo priverstas atsisveikinti su tėvyne.

2020 metais Baltarusijoje vykusius prezidento rinkimus eilinį kartą laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

Rinkėjai, nepatenkinti akivaizdžiai suklastotais rinkimais, protestuodami išėjo į sostinės gatves ir aikštes.

Baltarusijoje vyko protesto mitingai.

Lukašenkos režimas, siekdamas išsaugoti valdžią ir įtaką, ėmėsi represijų.

Represijos yra baudžiamosios priemonės: suėmimai, kankinimai.

Šalies kalėjimuose atsidūrė daug politinių kalinių.

Protestų dalyviai buvo sulaikomi, mušami ir kankinami.

Daugelis Jevgenijaus draugų ir pažįstamų buvo suimti.

Pasitaręs su žmona neregys Jevgenijus nusprendė išvykti iš Baltarusijos.

Laikino prieglobsčio pasiprašė Lietuvoje.

Jau daugiau nei pusę metų Jevgenijaus šeima gyvena Lietuvoje.

Vyriausiasis Jevgenijaus sūnus, taip pat turintis regos negalią, lanko Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą.

Jevgenijaus dukra mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Jevgenijus, norėdamas padėti vienintelei šeimoje dirbančiai žmonai, ieško darbo.

 

Neregys tarp neregių

 

Jevgenijus Britko gimė Pietų Baltarusijoje, mažame miestelyje Mozyriuje.

Jevgenijaus tėvai yra silpnaregiai.

Jevgenijų tėvai mėgino išgydyti, vežiojo pas gydytojus, tačiau išgydyti nepavyko.

Abu Jevgenijaus tėvai dirbo Baltarusijos aklųjų draugijai priklausančioje įmonėje, kuri buvo viena stipriausių miestelyje.

Mokytis Jevgenijus buvo išsiųstas į Gardino aklųjų internatinę mokyklą.

Į mokyklą tekdavo važiuoti per visą šalį, beveik 800 kilometrų, nors Kijevo aklųjų mokykla buvo vos už 130 kilometrų.

Neregys Jevgenijus namo grįždavo tik atostogoms.

Vyresnėse klasėse keli neregiai, tarp jų ir Jevgenijus, nusprendė traukiniais pakeliauti po šalį.

Kelionės traukiniu vaikams labai patiko.

Keliauti po šalį vaikai galėjo tik per atostogas.

Namuose laukiantiems tėvams vaikai sukurdavo pasiteisinimą, o patys traukiniais išvažinėjo visą šalį.

Jevgenijus prisimena, kad anksčiau kelionės traukiniu neregiams Baltarusijoje nieko nekainavo.

Orientuotis padėjo baltosios lazdelės.

Mokykloje mokė vaikščioti su baltosiomis lazdelėmis.

Daugelis aklųjų be lazdelės pagalbininkės nė žingsnio nežengdavo.

Mokydamasis vyresnėse vidurinės mokyklos klasėse Jevgenijus svajojo studijuoti Gardino universitete anglų kalbą.

Tačiau norint įstoti į universitetą, reikėjo laikyti stojamuosius egzaminus.

Nepasitikėdamas savo jėgomis, Jevgenijus nusprendė pasirinkti kitą universitetą.

Jevgenijus Polocko universitete nusprendė studijuoti teisę.

Jevgenijus, susidėliojęs ateities planus, sugrįžo namo jais pasidalyti su tėvais.

Tėvai Jevgenijų atkalbinėjo ir sakė, kad svarbiausia — užsitikrinti gerą pensiją.

Turint vienų metų darbo stažą buvo apskaičiuojama dvigubai didesnė neįgalumo pensija, nei neturint stažo.

Jevgenijus pyko ant tėvų, bet jų paklausė ir metams įsidarbino Mozyriaus aklųjų įmonėje.

Ten Jevgenijus dirbo eiliniu darbininku elektros instaliacijos bare.

Iš pradžių montavo elektros kabelius lygintuvams, šaldytuvams, ilgintuvams ir kitai buitinei technikai.

Vėliau Jevgenijus surinkdavo elektros rozetes ir šakutes.

Po metų Jevgenijus mėgino stoti į Mozyriaus pedagoginį institutą.

Deja, jo nepriėmė, nes institute neatsirado nė vieno dėstytojo, mokančio brailio raštą ir galinčio patikrinti Jevgenijaus rašto darbą.

Tai buvo 2000 metai.

Dar po metų Jevgenijus pradėjo lankyti paruošiamąsias psichologijos studijas.

Po kelių mėnesių Jevgenijus suprato, kad psichologija jam nepatinka.

Neregys grįžo namo ir toliau dirbo įmonėje.

Jevgenijus sukūrė šeimą, po metų gimė sūnus.

Sūnus gimė su įgimta akių liga.

Jevgenijus su žmona nusprendė sūnaus nevežioti po gydytojus, nenorėjo leisti ir į internatinę mokyklą.

Jevgenijui buvo svarbu, kad visa šeima būtų kartu.

Sūnus mokėsi namuose, jį lankydavo mokytojai.

Baltarusijoje pakankamai įdomi neįgalių vaikų ugdymo sistema.

Iki 2000 metų reformos aklųjų mokyklos buvo specializuotos.

Mokyklos skirstytos į atskiras aklųjų ir silpnaregių mokyklas.

O silpnaregių mokyklos suskirstytos į profilines.

Molodečno mieste mokėsi neregiai sportininkai.

Gardine neregius mokinius ruošdavo studijoms aukštosiose mokyklose.

Gardiniečiai visoje Baltarusijoje garsėjo kaip geriausi šachmatininkai.

Atskira mokykla buvo neregiams su silpna protine negalia.

Joje auklėtiniai nuo žemesniųjų klasių buvo ruošiami darbui.

Mokykloje buvo įvairiausių dirbtuvių.

Nuo 2000 metų regos negalią turintys vaikai specializuotą mokyklą galėjo lankyti arčiau namų.

Jevgenijus aukštojo mokslo svajonės neatsisakė.

Jevgenijus įstojo į Minsko universiteto tiflopedagogikos neakivaizdines studijas.

Pradėjęs studijuoti Jevgenijus organizavo kultūrinę veiklą.

Vėliau Jevgenijus įmonėje dirbo psichologu.

Vėliau Jevgenijus telefonu reklamavo įmonės gaminamą produkciją.

Per dieną Jevgenijus skambindavo 120 žmonių.

2007 metais Jevgenijus gavo Minsko universiteto baigimo diplomą, atsisveikino su aklųjų įmone ir pasuko kitu keliu.

Nuo tada jokių ryšių su Baltarusijos neregiais nepalaiko.

 

Verslas ir emigracija

 

2011 metais iš Vokietijos sugrįžo gera Jevgenijaus pažįstama.

Moteris atidarė įmonę, kurioje dirbo tik žmonės, turintys negalią.

Jevgenijus Britko tapo šios įmonės direktoriumi.

Neįgalieji darė įvairiausius papuošalus, atvirukus.

Jevgenijus puikiai išmanė įvairiausių kartoninių dėžučių gamybą, bet labai brangiai kainavo staklės.

Prekyba papuošalais ir atvirukais nebuvo paklausi ir pelninga, padėtis vis blogėjo.

2013 metais įmonės steigėja suprato, kad didelių pinigų neuždirbs ir neįgaliųjų įmonę uždarė.

Jevgenijus neteko darbo.

Jevgenijus sugalvojo garso įrašų perrašymo verslą.

Tekstus suvesdavo į kompiuterį.

Iš pradžių sekėsi neblogai, tačiau vėliau ir šis sumanymas nepavyko.

Neregys Jevgenijus sugalvojo gaminti maistą ir taip užsidirbti.

Jevgenijus nusipirko duonos kepimo krosnelę.

Pats sugalvojo gardžios duonos receptą ir pradėjo ją kepti.

Šviežia, tik ką iškepta duonelė turėjo pasisekimą.

Jevgenijus vos spėdavo kepti.

Po pusės metų krosnelė sugedo.

Atėjęs meistras pasakė, kad krosnelės nebegalima pataisyti.

Tuomet Jevgenijus sugalvojo prekiauti religine literatūra.

Ja Jevgenijus prekiavo cerkvėje.

Norėdamas tikintiesiems patarti, ką skaityti, pats daug skaitė.

Tačiau tokiu Jevgenijaus darbu susidomėjo valdžia.

Jevgenijui ir jo šeimai pradėjo grėsti pavojus.

Daug Jevgenijaus draugų atsidūrė kalėjimuose.

Šeima laukė, kol sūnus baigs mokyklą ir tada galės išvykti iš Baltarusijos.

Sūnui įstojus į Lietuvoje veikiantį baltarusių išeivių universitetą viskas stojo į savo vietas.

Šeima nusprendė emigruoti į Lietuvą.

Užtruko dokumentų tvarkymas, bet viskas baigėsi laimingai.

Jevgenijus su šeima beveik metus gyvena Lietuvoje.

Sūnus lanko universitetą, dukra mokosi, žmona įsidarbino.

Pats Jevgenijus ieško darbo.

Jevgenijus tiki, kad Lietuvoje ilgai neužsibus.

Baltarusijoje pasikeitus valdžiai Jevgenijus sugrįš į tėvynę.

 


 

Į PAGALBĄ — MOKOMIEJI VAIZDO ĮRAŠAI  Trys lapeliai (trečias kalbos sudėtingumo lygis)

Lietuvoje labai trūksta mokomosios medžiagos apie tai, kaip neregiui naudotis kompiuteriu ir išmaniaisiais telefonais.

Problema aktuali ir neregiams, ir su jais dirbantiems specialistams.

Jeigu neregys nori išmokti naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, jam padėti gali tik žmogus, mokantis naudotis ekrano skaitymo programa.

Joks kvalifikuotas informacinių technologijų specialistas ar informacinio raštingumo mokytojas reikalingų žinių gali ir neturėti.

Universitetuose apie technologinį prieinamumą regos negalią turintiems asmenims niekas nemoko.

Rasti informacijos lietuvių kalba apie ekrano skaitymo programą taip pat yra sudėtinga.

Instrukcijos parašytos labai sudėtinga kalba.

Suprasdama problemą, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) pradėjo kurti mokomųjų vaizdo įrašų seriją „Ekrano skaitymo programos „NVDA“ naudojimosi pagrindai“.

Vaizdo įrašai skelbiami LASS „Youtube“ kanale, o taip pat elektroniniu paštu platinami organizacijoms.

Vaizdo įrašuose nuosekliai ir paprasta kalba pasakojama, kaip neregiui pradėti naudotis kompiuteriu.

Šiuo metu sukurti 5 mokomieji vaizdo įrašai.

Pirmajame pasakojama, iš kur parsisiųsti ekrano skaitymo programą „NVDA“, rodoma, kaip ją įsidiegti.

Aiškinama, kaip atlikti pirminius nustatymus, kad skaitymo įranga būtų patogi naujam vartotojui.

Rodoma, kaip įdiegti ir susieti su ekrano skaitymo programa lietuvišką balso sintezatorių „Liepa“.

Antrajame vaizdo įraše pasakojama apie kompiuterio klaviatūros struktūrą.

Pasakojama kiekvieno mygtuko reikšmė bei paaiškinama, kur jis yra.

Mokoma, kaip taisyklingai rašyti klaviatūra nenaudojant regos, nes tai yra ekrano skaitymo programos valdymo pagrindas.

Trečiajame filmuke kalbama apie „Windows“ aplinkos valdymą.

Aiškinama, kaip naudojant „NVDA“ vaikščioti po aplankus, kaip pasirinkti reikalingą elementą, pavyzdžiui, tekstinį dokumentą ar garsinį failą, kaip jį paleisti ir uždaryti. Ketvirtasis vaizdo įrašas skirtas darbui su „Windows“ elementais.

Supažindinama, kaip kurti, kopijuoti, perkėlinėti, pakeisti elementų pavadinimą ir panašiai.

Penktasis mokomasis filmukas skirtas aptarti naršymą internete.

Kuriant šiuos vaizdo įrašus stengtasi suteikti pagrindus, kurie leistų neregiui pradėti naudotis kompiuteriu, pajusti naudą ir skatintų toliau mokytis.

Medžiaga skirta tiek tiesiogiai regos negalią turintiems asmenims, tiek žmonėms, kurie nori pagelbėti neregiams įvaldyti kompiuterį.

Pavyzdžiui, su neregiu dirbantis specialistas, peržiūrėjęs pirmąjį vaizdo įrašą galės savarankiškai įdiegti ekrano skaitymo programą į nematančio asmens kompiuterį.

Vėliau galima iš eilės leisti tolesnius vaizdo įrašus, kad neregys galėtų gautas žinias pritaikyti praktiškai.

Tikimės, kad ši mokomoji medžiaga padės geriau suprasti, kaip neregiai naudojasi technologijomis ir jų svarbą regos negalią turinčių žmonių gyvenime.

Artimiausioje ateityje planuojama ir toliau kurti panašius vaizdo įrašus.

Juose bus rodoma, kaip neregiai gali naudotis išmaniaisiais telefonais, specifinėmis pagalbinėmis programėlėmis ir panašiai.

Tad raginame naudotis šia mokomąja medžiaga ir dalytis ja su kitais.

Pirmuosius 5 vaizdo įrašus galite rasti „Youtube“ portale į paieškos laukelį įvedę „Ekrano skaitymo programos „NVDA“ naudojimosi pagrindai“.

Galite apsilankyti ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos „Youtube“ kanale: https://www.youtube.com/@lietuvosaklujuirsilpnaregi565

Šiame kanale bus skelbiama ir tolesnė mokomoji medžiaga apie informacines technologijas, tad kviečiame mūsų kanalą prenumeruoti, kad nieko nepraleistumėte.

Na, o jeigu turite pastabų arba pasiūlymų šia tema, visada galite rašyti elektroniniu paštu [email protected] arba susisiekti telefonu (8 604) 47467.

 


 

KIEKVIENO ŠOU ŽVAIGŽDĖ: SERAFINAS ZUBIRIS  Trys lapeliai (trečias kalbos sudėtingumo lygis)

Serafinas Zubiris yra žinomas Ispanijos dainininkas.

Serafinas yra aklas, jis nieko nemato.

Serafinas dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose, į jo koncertus susirenka daugybė žmonių.

Serafinas visiems mėgsta pasakoti apie pomėgį važinėti dviračiu, klausomą muziką ir savo albumų sumanymus.

Šį pavasarį 59 gimtadienį švęsiantis Serafinas Zubiris muzikinę karjerą pradėjo 1987 metais.

Serafinas dainuoja, akompanuoja sau fortepijonu ir kuria originalias dainas.

Sėkmė ir publikos palankumas Serafiną lydėjo nuo pat pradžių.

Jau 1992 metais jis atstovavo Ispanijai Švedijoje surengtame „Eurovizijos“ konkurse.

2000 metais Serafinas antrą kartą dalyvavo „Eurovizijos“ konkurse.

Serafinas dalyvavo įvairiuose televizijos projektuose.

Jis sudalyvavo puošniuose šokių projektuose Ispanijoje ir Argentinoje („Šok su žvaigžde“ projektas).

Serafinas filmavosi ispaniškoje „Šuolio“ („Splash!“) versijoje — jis mėgsta kameras, o kameros mėgsta jį, todėl pramoginiuose šou jo dalyvavimas tapęs įprastas.

Serafinas vaidino miuziklo scenoje, įgarsino animacinių kino filmų dainas, vedė radijo laidas.

Niekada regos stoka Serafinui netapo kliūtimi šiame kelyje.

Serafinas įsitikinęs, kad neįgalieji dažnai pasižymi atkaklumu, pareigingumu, noru tobulėti ir darbštumu.

Vienų juslių trūkumas skatina išlavinti kitus pojūčius, o kantrus darbas duoda vaisių.

Paklaustas, koks vienas žodis apibūdintų jį tiksliausiai, Zubiris atsakė, kad tai yra atkaklumas.

Serafinas pasižymi talentu ir žavesiu.

Tai jam padėjo tapti žiūrovų numylėtiniu.

Serafinas labai sunkiai dirba, kad įgyvendintų savo svajones.

Galbūt Serafinas nelaimėjo „Eurovizijos“, bet papuošė ją savo dainomis.

Savo aktyviu dalyvavimu pramogų pasaulyje Serafinas įrodė, kad viskas yra įmanoma.

 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]