Socialinis pulsas

Autoriaus nuotraukaAlvydas Valenta, [email protected]

Skirtumai – kelias į bendrystę


 

Matyti tarp mūsų, mumyse esančius skirtumus ir kartu gyventi taip, tarsi šie skirtumai ne skirtų, o jungtų! Kiek daugiau nei prieš dvejus metus, 2021 metų gruodžio 3-iąją, Tarptautinę žmonių su negalia dieną, dalis žinomų Vilniaus skulptūrų įgavo negalios atributus. Gydytojas ir visuomenės veikėjas, 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius į rankas „paėmė“ baltąją lazdelę, o Lietuvos skalikai vienai dienai virto šunimis vedliais. Tuomet daugelis pirmą kartą išgirdome apie Neįgaliųjų reikalų departamento (toliau – NRD) vykdytą visuomenės informavimo kampaniją „Jokio skirtumo“. Pati kampanija prasidėjo anksčiau, 2021-ųjų rudenį, bet šis baigiamasis jos akcentas buvo ne tik informatyvus, bet ir ilgam įsimenantis, žaismingas. 

 

Dėmesys užimtumui 

 

Praėjusių metų rudenį „Jokio skirtumo“ startavo dar kartą. Kaip ir prieš metus, kampanija kvietė prisėsti ant bendravimo suolelio, rengė susitikimus, diskusijas, kontaktų muges, tačiau turėjo ir vieną esminį skirtumą: buvo kryptinga, orientuota į konkrečią sritį – žmonių su negalia užimtumą. „2021-aisiais, kai kvietėme šalies darbdavius įsitraukti į kampaniją, sulaukdavome darbdavių skambučių. Jų mintis buvo maždaug tokia: gal ir galėtume žmones su negalia įdarbinti, bet nežinome, kaip su tokiu žmogumi bendrauti, ką jis gali, ko negali, kaip pritaikyti darbo vietą, aplinką ir panašiai, – prisimena NRD Programų koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Karvelienė. – Visa tai turėdami galvoje 2022-ųjų kampaniją orientavome į negalią turinčių žmonių galimybes įsitraukti į atvirą darbo rinką ir darbdavių švietimą. Kvietėme darbdavius susitikti su potencialiais negalią turinčiais darbuotojais, taip pat jau dirbančius ar turinčius savo verslą žmones su negalia, kad papasakotų, ką ir kaip jie dirba, pasidalytų patirtimi, įkvėptų, motyvuotų. Parengta ir šalies interneto portaluose publikuota dvylika įsidarbinimo ir įdarbinimo sėkmės istorijų.“ 

J. Karvelienė vardija įmones, tiesiogiai dalyvavusias akcijoje ar kaip nors prie jos prisidėjusias: prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūra „Critical“, „BTA draudimas“, „Rimi Lietuva“, „Hero talents“, „All invited“, UAB „Proservisai“, „GRIFS AG Lietuva“, taip pat būrys kitų. 

„Skirtingų galimybių žmones bandėme įtraukti ir anksčiau, – pasakoja „Critical“ atstovas Vidmantas Girkšas. – Praėjusių metų rudenį prisijungėme prie kampanijos „Jokio skirtumo“. Tiek man pačiam, tiek kolegoms buvo itin įdomu bendradarbiauti su neregiu Andžėjumi Ravanu. Tiksliau, šis bendradarbiavimas tęsiasi ir po projekto pabaigos. Kaip neregiai supranta dizainą, kaip dirba su technologijomis – mums ši patirtis buvo nauja. Juo labiau kad nuo 2025 m. atsiranda ES reikalavimas, kad interneto tinklalapiai būtų pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.“ Ir pats Andžėjus patenkintas bendradarbiavimu. Prasidėjęs praėjusių metų gruodžio pradžioje, jis turėtų trukti bent jau iki pavasario. 

„Panašiuose projektuose ar akcijose esame dalyvavę ir praeityje, bet jie paprastai trukdavo vieną dieną, – prisimena „BTA draudimo“ vidinės komunikacijos specialistė Agnė Bagdanskytė. – Ateidavo vienas ar keli žmonės, visą dieną stebėdavo, kaip ir ką dirba mūsų specialistai. Šiemet akcija truko visą mėnesį ir buvo tik vienas žmogus – Jelena. Priėmėme sprendimą Jelenos nesodinti į vieną darbo vietą, bet suteikti galimybę susipažinti su įvairiomis draudimo įmonės darbo grandimis, kad pati galėtų pajusti, kuris darbas įdomesnis, labiau atitinka jos asmenybę. Projekto pabaigoje Jelena tiek pati sau, tiek mums įvardijo grandis, kur dirbti jai būtų įdomu. Jelena įsitraukė ne tik į darbą, bet ir į visą įmonės veiklą, kartu su kitais darbuotojais keliavo į Valdovų rūmuose veikusią parodą apie vaikystę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.“ 

Anot A. Bagdanskytės, vienas iš įmonės tikslų – atrasti specialiųjų poreikių turinčius žmones, kurie nori ir gali dirbti. Suprantama, pirmiausia reikalingos kompetencijos, bet jeigu žmogus jų turi pakankamai, įmonėje gali dirbti kiekvienas – jokio skirtumo, su negalia ar be jos. „Ar po projekto Jelena išdrįs ir norės kandidatuoti į kurią nors poziciją, nežinau, tai jos pasirinkimas, bet mūsų įmonėje durys jai visada atviros“, – sakė pašnekovė. 

Prie kampanijos prisidėjo ir prekybos tinklas „Rimi“. „Didelės priešistorės nėra. „Rimi Lietuva“, kaip įmonė, plačiai žinoma, – sakė įmonės atstovė Evelina Dirmaitė. – Jau daug metų įtraukiame įvairių socialinių grupių – vyresnio amžiaus, turinčius specialiųjų poreikių – žmones į savo kolektyvą, kiekvienam stengiamės rasti tinkamiausią vietą. Iš akcijos organizatorių gavome kvietimą prisijungti ir neabejodami į jį atsiliepėme. Dalijamės savo patirtimi, įžvalgomis įvairiuose renginiuose, diskusijose. Daug dirbame su nevyriausybinėmis organizacijomis.“ 

E. Dirmaitė pastebi, kad „Jokio skirtumo“ – ne vienintelis žmonių įdarbinimui skirtas projektas, kuriame įmonė dalyvauja. „Jeigu vieno ar kito projekto metu neįdarbiname konkrečių žmonių, tai bent jau siunčiame žinią, kad mes tai darome“, – sakė ji. Tikslaus skaičiaus, kiek „Rimi“ tinkle dirba žmonių, turinčių negalią, E. Dirmaitė pasakyti negalėjo – ne visi žmonės nori informuoti darbdavį, kad ją turi. Naujų žmonių prisijungia nuolat. 

Minėdami Tarptautinę žmonių su negalia dieną kampanijos organizatoriai Lietuvos darbdavius pakvietė pasirašyti neįgaliųjų užimtumui svarbų memorandumą. Jau pasirašė Lietuvos verslo konfederacija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas. Taip pat 15 kitų organizacijų ar verslo atstovų, tarp kurių – Lietuvos pramonininkų konfederacija, UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, UAB „Kreisel Vilnius“ ir kiti. „Memorandumas yra atviras, – sakė NRD programų koordinatorė J. Karvelienė. – Prie jo gali jungtis darbdaviai tą dieną dėl kokių nors priežasčių negalėję pasirašyti. Jį galima rasti oficialioje kampanijos svetainėje www.jokioskirtumo.lt. Taip pat specialiai šiai kampanijai paruoštas „Jokio skirtumo, su ar be negalios“ ženklinimas. NRD kviečia Lietuvos įmones ir įstaigas, įdarbinimo agentūras savo darbo skelbimuose bei „Facebook“ puslapio profilio nuotraukose naudoti šį ženklinimą, tuo parodant įmonės socialinę atsakomybę ir pritarimą akcijos tikslams.“ 

 

Keli klausimai organizatoriams 

 

Tiems, kas įdėmiau sekė kampanijos „Jokio skirtumo“ veiklą, nekelia abejonių nei jos reikalingumas, nei socialinis ir ne tik socialinis aktualumas. Neįgaliųjų užimtumas, ypač atviroje darbo rinkoje, vis dar nepatenkinamas! Daugiau klausimų kyla kalbant ne apie kampanijos pobūdį, bet apie jos organizavimą. Kad aiškiau būtų, ką turime galvoje, palyginkime su prieš keletą metų vykdytu visuomenės informavimo projektu „Aš galiu“: NRD tinklalapyje kiekvienais metais buvo skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, vėliau – patvirtintas projekto biudžetas. Nei 2021 m., nei 2022 m. nieko panašaus nebuvo. Tiesa, nebuvo ir jokio kriminalo. NRD programų koordinatorė J. Karvelienė paaiškino, kad „Aš galiu“ buvo vykdomas skelbiant projekto finansavimo konkursą, o „Jokio skirtumo“ – viešųjų pirkimų būdu. Informacija apie pirkimą skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) svetainėje www.eviesiejipirkimai.lt. Šiemet kampanija buvo skelbta 2022-04-27, o vokų atplėšimas vyko 2022-05-23. Taigi viskas vieša, legalu, vyksta laikantis įstatymų. Tik iš kur žinoti neįgaliųjų organizacijoms ar su neįgaliaisiais dirbančioms įstaigoms, niekada nedalyvavusioms taip vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, kad NRD pasirinks būtent šį būdą? Atskiras klausimas, ar neįgaliųjų organizacijos būtų pajėgios vykdyti tokio pobūdžio kampaniją – būkime atviri, greičiausiai ne. Vis dėlto teisę žinoti jos turėjo. Ar žinojo? Tikrai ne visos. Dėl visiško skaidrumo galėtų būti skelbiamas ir akcijos biudžetas, nes jau dveji metai netyla kalbos, kad akcija suvalganti didžiąją neįgaliųjų spaudai ir visuomenės informavimui skiriamų lėšų dalį. Gal taip ir nėra, kalbų ir vėjų nesupaisysi, bet kuo jų mažiau, tuo ramiau visiems. Priminsime, kad „Aš galiu“ biudžetas buvo skelbiamas kasmet. 

Kampaniją formaliai vykdo ir kuruoja NRD, tačiau tikrasis vykdytojas yra įstaiga ar organizacija, kuriai tenka kasdieninė jos darbų dalis. Kitaip sakant, garvežys, tempiantis visą kampanijos sąstatą. Pernai tai buvo viešųjų ryšių agentūra „Idea prima“. Užpernai buvo dar kita organizacija, laimėjusi viešąjį pirkimą. Kas bus šiemet, jeigu bus? Paklausta, ar kampanijoje vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja neregiai, J. Karvelienė vardija pavardes – jų ne viena – taip, neregiai šioje kampanijoje dalyvauja! Antra vertus, gerokai stebina, kaip kampanijos vykdytojai, šiuo atveju, turbūt „Idea prima“, atsirinkinėja žmones. Štai šių metų rudenį socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad ieškomas iniciatyvus ir drąsus neregys. A. Ravanas išdrįso, atsiliepė ir buvo įtrauktas į projektą. O jeigu būtų neišdrįsęs, neatsiliepęs... Jeigu kažkur šalia mūsų yra neregys, turintis kampanijos dalyviui reikalingų savybių, bet neturintis drąsos pasisiūlyti? Mūsų įsitikinimu, socialiniai tinklai gali pasitarnauti kaip vieno ar kito projekto viešinimo platforma, bet jie negali tapti kone vieninteliu reikalingų žmonių paieškos įrankiu. Jeigu žmonės bent jau metų viduryje žinotų, kad tokia kampanija vyks, galėtų jai pasiruošti, patys pasisiūlyti ar būti pasiūlyti joje dalyvauti. Bent jau tarp aklųjų ir silpnaregių kandidatų atsirastų. Klausimų kelia ir tinklalapyje „Jokio skirtumo“ spausdinamos žmonių su negalia sėkmės istorijos. Bent jau kokios keturios ar penkios su pačia kampanija susijusios tik netiesiogiai. Įkvepiančios, motyvuojančios, bet ne daugiau. Dalis žmonių, apie kuriuos jose pasakojama, tarp jų ir regėjimo negalią turinti garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė, pradėjo dirbti atviroje darbo rinkoje, kai kampanija net nebuvo prasidėjusi. Šitaip iš šalies pritraukinėjant dalyvius, galima pasiekti visai šaunių rezultatų! Vieno iš kampanijos dalyvių – Žilvino – sėkmės istorijoje pasakojama apie tai, kad šis jaunas žmogus, susirgęs išsėtine skleroze ir paniręs į depresiją, bandė žudytis. Jeigu apie tai viešai kalba pats istorijos autorius, matyt, šis jo gyvenimo epizodas nėra tabu. Vis dėlto nuo įvykio praėjo tik treji metai, net ir visiškai nieko neišmanant apie suicidus ir jų psichologiją, akivaizdu, kad atstumas, skiriantis Žilviną nuo šio įvykio, nedidelis. Ar reikia apie jį kalbėti garsiai ir viešai kaip apie kokią nors „eilinę“ nesėkmę? 

Šie ir kiti su kampanija „Jokio skirtumo“ susiję klausimai nėra vien šių eilučių autoriaus fantazijos reikalas. Juos kelia įvairioms neįgaliųjų organizacijoms priklausantys žmonės. Iš esmės pritardami svarbiausiems kampanijos tikslams ir lūkesčiams, jie pasigenda daugiau aiškumo, konkretumo, išankstinio žinojimo, ko vienais ar kitais metais iš kampanijos laukti ir kaip į jos veiklą galėtų įsilieti patys. 

Praėjusių metų gruodį išplatintame NRD pranešime spaudai rašoma: „Lapkričio pabaigoje kampanijos sumanytojai apklausė beveik 400 Lietuvos darbdavių: daugiau nei trečdalis teigė, kad jų įmonėse dirba žmonių, turinčių negalią, beveik pusė apklaustųjų per artimiausius metus pasirengė tokių žmonių įdarbinti.“ Pozityvu. Belieka tik palinkėti, kad tiek ši, tiek kitos panašios apklausos virstų tikrove. Kalbant apie neįgaliųjų užimtumą, įvairūs manifestai, skambūs pareiškimai, užsakomos apklausos su realybe, švelniai kalbant, gerokai prasilenkdavo. Tikėkimės, ateina metas, kai žodžiai vis mažiau skirsis nuo darbų. 

 

Pateikiamas NRD komentaras 

 

Valstybės biudžeto lėšų naudojimas yra reglamentuotas teisės aktuose. Gali būti skelbiami projektų finansavimo atrankos konkursai arba paslaugos perkamos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Koks turi būti pasirinktas konkrečios priemonės įgyvendinimo būdas, matyti priemonių planavimo dokumentuose, šiuo atveju Neįgaliųjų socialinės integracijos 2021–2023 metų veiksmų plane, kuris yra viešai prieinamas. Apie tai, kad pasibaigus projektui „Aš galiu“ visuomenės švietimas ir informavimas bus vykdomas ne skelbiant projektus, NVO buvo žinoma. Finansavimo pagal projektus buvo atsisakyta Konkurencijos tarybai nustačius galimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, kadangi teisė gauti finansavimą buvo suteikta išskirtinai neįgaliųjų asociacijoms. Siekiant saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, siūlyta sudaryti galimybę ir kitiems ūkio subjektams, vykdantiems visuomenės informavimo veiklą, skleisti informaciją neįgaliųjų socialinės integracijos tema. NVO gali dalyvauti pirkimuose ir teikti pasiūlymus pačios arba pasitelkti kitas įstaigas kaip paslaugų teikėjus, jeigu neturi pakankamai pajėgumų ir negali išpildyti visų pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad įgyvendinant kampanijas yra keliamas reikalavimas paslaugų teikėjui turėti negalios ekspertą, kuris jį konsultuotų negalios klausimais. Viešųjų pirkimų specialistai ar žmonės, dirbantys su projektais, žino, kaip rasti informaciją. Papildomai NRD neinformuoja ir agentūrų, kurios pateikia pasiūlymus. Informacija buvo dalijamasi ir su nevyriausybinėmis organizacijomis. 

Visos sudarytos pirkimo sutartys ir jų kainos yra skelbiamos CVPIS sistemoje. Pasiekti rezultatai ir panaudotos lėšos – Departamento veiklos ataskaitose, kurios taip pat yra skelbiamos. 

NRD ir formaliai, ir neformaliai yra kampanijos „Jokio skirtumo“ vykdytojas. Perkama paslauga, kuri vykdoma pagal techninę specifikaciją, laikantis joje iškeltų reikalavimų. NRD viso kampanijos įgyvendinimo metu kuruoja kampaniją, derina kiekvieną produktą (veiklas, priemones, publikacijas ir t. t.). 

Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų finansavimo konkursas buvo sujungtas su Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo projektų finansavimo konkursu (taip pat ir šiems konkursams skirtos biudžeto lėšos) dar 2021 metais, atsižvelgiant į Konkurencijos tarnybos pastabas dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo. Dar viena priežastis – siekis vengti išlaidų dubliavimo (tie patys pareiškėjai ir vykdytojai vykdė tiek Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo, tiek ir Periodinių leidinių leidybos projektus). Be to, sumažėjo administracinė našta pareiškėjams, nebereikia teikti dviejų atskirų projektų paraiškų. Bendrai finansavimas Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams didėja: 2021 m. skirta 1582,6 tūkst., 2023 m. – 1678 tūkst. Eur suma. Kaip ir anksčiau, projektų finansavimo lėšos skiriamos konkurso būdu, t. y. atsižvelgiant į konkretaus projekto įvertinimą, surinktą balų skaičių. Leidžiamų periodinių leidinių skaičius, sujungus abiejų projektų konkursus, nemažėja, priešingai, pastebimas jų leidybos augimas. 2020 m. buvo finansuojama 8 periodinių leidinių , 2022 metais – 11 periodinių leidinių leidyba. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]