Pro plyšinę lempą

Autoriaus nuotraukaAistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Naktinis aklumas – ar pagydoma?


 

Parašas po straipsniuIlgų žiemos vakarų tamsai dar stipriau netrumpėjant kartais atrodo, kad net ir matymas prietemoje vakarais suprastėja. Nenuostabu, kad žmonės šviesoje mato geriau nei tamsoje, nes evoliuciškai žmonės būdrauja ir yra aktyvūs šviesiu paros metu, priešingai nei tam tikri gyvūnai, kaip vilkai, lapės, pelės, šikšnosparniai ar pelėdos, kurie yra aktyviausi tamsiu paros metu. Šių gyvūnų rega, skirtingai nuo žmonių, yra geresnė būtent tamsoje. Tačiau kai kurie žmonės, turintys tam tikras akių ligas ar būkles, prietemoje mato dar prasčiau nei įprastai, ir tai yra vadinama naktiniu aklumu, arba niktalopija. Neretai sutinkamas terminas vištakumas, kuris dažniau siejamas su vitamino A trūkumu, tačiau apima platesnį spektrą, nei tik vitamino A trūkumas, ir yra ne atskira liga, o greičiau vienas iš simptomų. 

 

Kas atsakingas už naktinį matymą? 

 

Akys – sudėtingas žmogaus organas ir nėra vienos akies dalies, kuri būtų atsakinga už naktinį matymą, tačiau galima išskirti 4 svarbiausias. Jei nors viena iš šių akies struktūrų pažeistos – matymas tamsoje prastėja. 

• Ragena – skaidrus akies paviršiuje esantis audinys, pro kurį šviesa patenka į akies vidų. Kai dėl tam tikrų ligų ragena praranda savo įprastą formą ir tampa mažiau skaidri, gali sutrikti įprastas šviesos patekimas į akį. Tamsoje ir taip mažiau šviesos patenka į akies vidų, todėl ragenos ligos lemia prastesnį matymą prietemoje. 

• Vyzdys – juoda anga spalvotoje rainelėje, susitraukianti ir išsiplečianti priklausomai nuo apšvietimo. Ryškioje šviesoje vyzdžiai siauri, prietemoje – plačiai išsiplėtę tam, kad kuo daugiau šviesos patektų į akies vidų. 

• Lęšiukas fokusuoja patekusios į akies vidų šviesos spindulius ant tinklainės. Kai lęšiukas drumstas ir šviesos mažai, sunkiau atkurti aiškų vaizdą. 

• Tinklainė sudaryta iš šviesai jautrių ląstelių (fotoreceptorių) – lazdelių ir kolbelių, kurios sugeria šviesą, paverčia ją elektriniais impulsais, kuriuos siunčia į smegenis vaizdams interpretuoti. Kolbelės atsakingos už ryškų spalvinį matymą, tačiau jų funkcijai atlikti reikia daug šviesos. Lazdelės gerai sugeria ir apdoroja šviesą net ir esant prietemai, atsakingos už tamsinę adaptaciją. Tamsinė adaptacija – prisitaikymas gerai matyti keičiantis aplinkos apšvietimui, iš tamsos į šviesą ir atvirkščiai. Yra įgimtų ligų, kai yra sutrikusi normali lazdelių funkcija, kai nuo pat gimimo jos nefunkcionuoja, kaip turėtų. Tačiau lazdelės neatsakingos už spalvų matymo funkciją. Todėl dienos šviesoje gerai matome spalvas, bet tamsoje spalvos nėra tokios ryškios. 

 

Kokios ligos gali sukelti naktinį aklumą? 

 

Pablogėjusį matymą tamsoje ir naktinį aklumą gali sukelti daugybė įvairiausių ligų, ne tik vitamino A trūkumas. Dažniausiai pasitaikančios: 

• Trumparegystė – ypač aukšto laipsnio trumparegystė gali lemti prastesnį matymą prietemoje. 

• Glaukoma – dažniausiai dėl padidėjusio akių spaudimo vystosi regos nervo skaidulų pažeidimas, kuris lemia bendrą regėjimo lauko susiaurėjimą. Blogėja matymas tiek dieną, tiek naktį. Taip pat kai kuriais atvejais glaukomai gydyti naudojami vyzdį siaurinantys medikamentai, dėl kurių mažiau šviesos papuola į akies vidų ir gali prastėti rega prietemoje. 

• Katarakta – dėl amžinio lęšiuko drumstėjimo šviesa nepraeina pro neskaidrią terpę ir dėl to matymas pablogėja, tampa tarsi pro rūką, pablogėja naktinis regėjimas, gali atsirasti aureolės aplink šviesos šaltinius. 

• Diabetinė retinopatija – cukrinio diabeto komplikacija, dėl kurios pažeidžiama tinklainė. Fotoreceptoriai nėra aprūpinami pakankamu deguonies kiekiu ir pažeidžiami, todėl gali vystytis tiek bendras regėjimo sutrikimas, tiek naktinis aklumas. 

• Pigmentinis retinitas – reta genetinė liga, dėl kurios palaipsniui žūsta fotoreceptoriai. Vienas iš pirmųjų ligos požymių – būtent naktinis aklumas ir periferinio regėjimo susiaurėjimas, kai vaizdas pamažu tampa tarsi pro rakto skylutę. Pigmentiniu retinitu sergantiesiems sunkiau ir ilgiau užtrunka adaptuotis prie šviesos ir kontrasto pasikeitimo. 

• Keratokonusas – dažniausiai jauno amžiaus vyrams būdinga liga, kai ragena plonėja ir praranda įprastą formą, tampa konuso formos, todėl nefokusuoja šviesos spindulių kaip įprasta ir lemia prastą matymą ir prietemoje, ir dienos šviesoje. 

• Vitamino A trūkumas. Į fotoreceptorių lazdelių, kurios, kaip jau minėta, atsakingos už matymą prietemoje ir tamsinę adaptaciją, sudėtį įeina baltymas rodopsinas. Šis baltymas svarbus šviesos spindulius paverčiant elektriniais impulsais, toliau perduodamais į smegenis. Organizmo ląstelės gamina rodopsiną būtent iš vitamino A. Todėl žymus vitamino A trūkumas gali sukelti naktinį aklumą. Atsistačius įprastam vitamino A kiekiui simptomai dingsta. 

 

Kaip diagnozuojamas naktinis aklumas? 

 

Įdomu tai, kad apžiūros metu gydytojas oftalmologas paciento akyse nieko blogo nematys. Naktinis aklumas labiau simptomas, o ne požymis, todėl labai svarbus pokalbis su pacientu, skundų išsiaiškinimas. Žinoma, esant tam tikroms ligoms, kaip pigmentinis retinitas ar kitos tinklainės distrofijos, akyse bus gana specifiniai pakitimai, kuriais remiantis gydytojas gali įtarti šią ligą, tačiau, pavyzdžiui, esant vitamino A trūkumui, jokių specifinių pakitimų akyse nesimatys. Įprastai atliekami įvairūs akių tyrimai atmesti kitoms ligoms, tamsinės adaptacijos tyrimas. Objektyviai vitamino A trūkumą gali parodyti tik šio vitamino kiekio ištyrimas kraujyje. 

 

Ar naktinis aklumas pagydomas? 

 

Naktinio aklumo gydymo galimybės priklauso nuo sukėlusios priežasties. Jeigu tai katarakta, gydymas kataraktos operacija pašalinant sudrumstėjusį nuosavą lęšiuką ir implantuojant naują skaidrų intraokulinį lęšį. Tačiau jei priežastis – genetinės tinklainės ligos, kaip pigmentinis retinitas, šiuo metu Lietuvoje nėra prieinamo gydymo, nors pasaulyje jau patvirtintas ir tam tikruose centruose taikomas specifinis gydymas genų terapija RPE65 geno nešiotojams. Ir nors atliekama nemažai klinikinių tyrimų ir bandomi įvairūs genų terapijos gydymo variantai, tačiau kol kas tai dar tik ateitis. 

Jeigu priežastis – vitamino A trūkumas, rekomenduojami papildai ir atstačius įprastą vitamino A kiekį organizme simptomai turėtų išnykti. Įdomu tai, kad istoriškai dar mūsų protėviai rekomendavo vitamino A atsargas papildyti valgant ne ką kitą, o kepenis, kurios realiai yra vitamino A „gamykla“, tačiau vitamino A šaltiniai – ne tik kepenys, bet ir žuvis, kiaušinio tryniai, pieno produktai, vaisiai ir daržovės. 

Šiais laikais ypač išsivysčiusiose šalyse vitamino A trūkumas ir vištakumas nėra dažnai pasitaikančios problemos, jos labiau būdingos besivystančiose šalyse dėl subalansuotos mitybos stokos. 

Įdomu tai, kad išsivysčiusiose šalyse ateityje gali didėti vitamino A trūkumo problema, tačiau visai ne dėl mitybos stokos ir bado, bet priešingai. Įvairūs šaltiniai kalba apie sumažėjusį vitamino A pasisavinimą organizme po bariatrinių operacijų. Bariatrinė chirurgija – operacijos, atliekamos esant nutukimui svorio mažinimo tikslais. Po šiuo terminu slepiasi ir skrandžio mažinimo operacijos, ir kitos procedūros. Vienų šaltinių duomenimis, po laparoskopinės pakraštinės skrandžio rezekcijos praėjus metams vitamino A trūkumas gali pasireikšti net 11 procentų pacientų. Po kitokių bariatrinių operacijų vitamino A trūkumas gali būti nustatomas net iki 70 procentų visų pacientų, todėl neretai po šių operacijų rekomenduojami vitaminų papildai. Todėl akių gydytojui paklausus paciento, ar neseniai nebuvo atlikta skrandžio mažinimo operacija, pacientas neturėtų nustebti, kodėl gydytojui staiga parūpo ne tik akys. 

 

Kodėl kai kurie gyvūnai tamsoje mato geriau už žmones? 

 

Kaip jau buvo minėta, naktiniam matymui labai svarbūs tinklainėje esantys fotoreceptoriai – lazdelės. Žmogaus akyje lazdelių įprastai yra keturis kartus daugiau nei kolbelių. Šis santykis reiškia, kad dienos metu šviesoje matome vis tik neblogai, aiškiai matome spalvas, o tamsoje irgi matome nors ir ne taip gerai, spalvos ne tokios ryškios, tačiau vis tiek matome sąlyginai neblogai. Apskritai žmogus turi daugiau kolbelių nei dauguma gyvūnų, tačiau naktiniai gyvūnai santykinai turi dar daugiau lazdelių, todėl jų matymas tamsoje yra geresnis nei žmogaus, tačiau spalvų juslė dieną ne tokia gera. Pavyzdžiui, katės tinklainėje lazdelių turi net 25 kartus daugiau nei kolbelių, todėl šių fotoreceptorių santykis leidžia labai gerai matyti naktį, nors spalvų juslė ir nėra tokia gera. Be to, kad turi daugiau lazdelių, kačių vyzdžiai turi savybę išsiplėsti žymiai labiau, palyginti su žmogaus vyzdžiais, todėl prietemoje išsiplėtus vyzdžiams daugiau šviesos patenka į akies vidų. Trečias kačių naktinio matymo privalumas – specifinis šviesą atspindintis audinys už tinklainės, kurio žmogus neturi ir kuris prisideda prie naktinio matymo ir būtent dėl kurio kačių akys tarsi šviečia tamsoje. 

Taigi, apibendrinus žmonių ir gyvūnų naktinio matymo ypatumus, galima pasakyti, kad liaudies posakis „Tamsoje visos katės pilkos“ tikrai turi logikos. 

 

Nuotrauka: Gydytojas oftalmologas nesunkiai paaiškintų, kodėl tamsoje visos katės atrodo pilkos / www.pexels.com nuotr. 

Pievoje tupinčios katės nuotrauka. Katė įamžinta fotografuojant iš viršaus, ji snukutį pakėlusi aukštyn, žvelgia tiesiai į kamerą. Katė matoma visu ūgiu, pasirėmusi į žemę priekinėmis letenėlėmis ir grakščiai tupinti ant užpakalinių kojyčių. Nuotraukoje nesimato visos jos uodegos. Katės žvilgsnis smalsus, šiek tiek piktas. Jos ausys stačios, matyt, fiksuoja visus aplinkos garsus. Katė vienspalvė, pilka, tik krūtinę puošia nedidelė balta dėmelė. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]