Skaityk lengvai

GEROJI PRAKTIKA PREZIDENTŪROJE  

Gegužės 5 diena Europoje minima kaip Savarankiško gyvenimo diena.

Yra žmonių, kuriems sunku gyventi savarankiškai, be kitų pagalbos.

Į tai atkreipia dėmesį vis daugiau žmonių, kurie priima svarbius mūsų valstybei sprendimus.

Tai politikai, įvairių ministerijų darbuotojai.

Ta proga Prezidentūroje vyko renginys apie tai, ar neįgalieji gali pasinaudoti vieša informacija.

Prezidentūra tai vieta, kur dirba prezidentas.

Vieša informacija yra tokia, kuria gali naudotis visi.

Kalbėta apie tai, ar Prezidentūros ir kitose interneto svetainėse esančią informaciją gali skaityti įvairias negalias turintys žmonės.

Anksčiau Prezidentūra prašė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos patikrinti, ar aklieji ir silpnaregiai gali skaityti informaciją Prezidenūros interneto svetainėje.

Alieji yra žmonės, kurie nemato.

Silpnaregiai yra žmonės, kurie blogai mato.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojas Justinas Kilčiauskas interneto svetainę patikrino ir parašė pastabas.

Justinas skaitė pranešimą apie tai, kokia turi būti interneto svetainė, kad ja galėtų naudotis aklieji ir silpnaregiai.

Renginyje Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojos papasakojo apie internete esančią biblioteką.

Internetinėje bibliotekoje gali klausytis knygų tie žmonės, kuriems sunku skaityti.

Prezidentūros darbuotojai ir kiti svečiai dažnai minėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą ir dėkojo jai už bendradarbiavimą.

Bendradarbiavimas yra darbas kartu ir pagalba vienas kitam.

SKAITYK LENGVAI  

Po kai kuriais žurnalo „Mūsų žodis“ straipsniais parašyta, kad šitą straipsnį internetiniame puslapyje www.musuzodis.lt galima skaityti lengvai suprantama kalba.

Lengvai suprantama kalba – kai tekstas parašytas taip, kad jį suprastų žmonės, kuriems sunku skaityti ir suprasti.

Tekstai parašyti paprasta kalba, todėl tinka seneliams, vaikams, tiems, kas blogai supranta lietuviškai, ir visiems kitiems.

Tekstai skirti tam, kad visi sužinotų informaciją.

Tekstai lengvai suprantama kalba gali būti įvairaus sudėtingumo.

Kai supranti informaciją, išmoksti naujų dalykų, sužinai ką nors naujo.

Tai padeda savarankiškai priimti sprendimus ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Straipsniai lengvai suprantama kalba yra interneto puslapyje www.musuzodis.lt skyriuje „Skaityk lengvai“.

SUMAI – KARAS - LIETUVA  

Ukrainoje jau nuo vasario mėnesio vyksta karas.

Ukrainos kariuomenė ir gyventojai drąsiai gina savo šalį nuo rusų užpuolikų.

Rusų kareiviai griauna namus ir žudo žmones įvairiomis priemonėmis.

Rusai nesilaiko karo taisyklių, nekreipia dėmesio į žmogaus teises.

Ukrainos žmonėms labai sunku išgyventi karą.

Žmonės miršta arba būna sužeisti, jie jaučiasi blogai, bijo.

Kai sugriaunami miestai ir kaimai, žmonėms reikia persikelti į saugesnes Ukrainos vietas.

Dalis žmonių išvažiuoja į užsienį bėgdami nuo karo.

Per du mėnesius iš Ukrainos išvažiavo daug gyventojų.

Ukrainiečiai išvažiavo gyventi į įvairias šalis, dalis jų atvažiavo į Lietuvą.

Tarp atvažiavusių ukrainiečių yra ir nematančių ar blogai matančių žmonių.

Daug neamtančių ukrainiečių pradėjo dirbti, kiti dar ieško darbo.

Pasakojimas bus apie neregį Dmitrijų.

Neregys tai žmogus, kuris nemato.

Karas su savimi

Dmitrijus pateko į avariją, kai buvo 14 metų.

Po avarijos Dmitrijus apako.

Apakti reiškia nieko nebematyti.

Dmitrijui tada buvo labai sunku, nes nebegalėjo daryti, ką buvo suplanavęs.

Dmitrijui padėjo draugai.

Draugai jį lankė, stengėsi padėti ir pralinksminti.

Iš pradžių Dmitrijus varė draugus lauk.

Kai pradėjo lankyti aklųjų mokyklą, Dmitrijus suprato, kad gyvenimas nepasibaigė dėl to, kad nemato.

Dmitrijus išmoko brailio raštą, pradėjo skaityti knygas ir sportuoti.

Brailio raštas yra iškilusiais taškais parašytos raidės.

Iškilusias raides nematantis žmogus gali liesti ir taip perskaityti, kas parašyta.

Dmitrijus buvo gabus sportininkas.

Jis pasirinko bėgimą ir daug treniravosi.

Dmitrijus dalyvavo varžybose Ukrainoje ir užsienyje.

Dmitrijus žaidė aklųjų salės futbolą.

Ukrainoje tai nauja sporto šaka.

Dmitrijus buvo salės futbolo komandos kapitonu.

Griežtos sportininko dienotvarkės laikymasis padėjo Dmitrijui tapti stipresniu ir siekti savo tikslų.

Dmitrijus ne tik sportavo, bet ir grojo įvairiais muzikos instrumentais.

Baigęs mokyklą Dmitrijus norėjo studijuoti universitete garso režisūrą.

Garso režisūra yra darbas su garsu.

Garso režisierius tvarko garsą filmuose, radijo ir televizijos laidose, koncertų metu.

Dmitrijaus nenorėjo priimti į universitetą, nes jis nemato.

Dėstytojai nežinojo, kaip mokyti nematantį žmogų.

Dėstytojas yra mokytojas universitete.

Dmitrijus nepasidavė ir nuėjo pas universiteto rektorių.

Rektorius yra univesiteto direktorius.

Pasikalbėjęs su rektoriumi Dmitirjus paprašė jį priimti mokytis.

Dmitrijus pasakė, kad jeigu negalės mokytis kaip visi studentai, po mėnesio išeis iš universiteto pats.

Taip Dmitrijų priėmė į universitetą.

Dmitrijus sau ir kitiems įrodė, kad gali mokytis universitete garso režisūros.

Dmitrijus ir rektorius tapo draugais.

Rektorius padėjo Dmitrijui spręsti iškylančias problemas universitete.

Apie Dmitrijų buvo sukurtas dokumentinis filmas.

Dokumentinis filmas – apie tikrus įvykius ar žmones sukurtas filmas.

Verslai ir Maidanas

Pirmą savo verslą Dmitrijus pradėjo kai mokėsi universitete.

Universitete stovėjo keli neveikiantys kavos aparatai.

Dmitrijus kartu su kitais vaikinais nusprendė juos sutaisyti ir naudoti.

Draugai suremontavo kavos aparatus, tada surado geros kavos ir pradėjo ją pardavinėti.

Studentams ir dėstytojams patiko nebrangi, skani ir kvepianti kava.

Pardavinėti kavą sekėsi gerai.

Dmitrijus, plėsdamas verslą, atidarė universitete nedidelę kavinę.

Kavinė veikė gerai, uždirbtų pinigų Dmitrijui užteko.

Vėliau didelė kavos aparatų įmonė susitarė su universiteto vadovais, kad leistų jai pardavinėti kavą universitete.

Dmitrijus negalėjo varžytis su ta įmone, ir turėjo jai parduoti savo kavinę ir kavos aparatus.

Teko galvoti ką veikti toliau.

Dmitrijus nusprendė užsiimti keleivių vežimu.

Tai keista veikla nematančiam žmogui, kuris pats negali vairuoti.

Už visus turėtus pinigus Dmitrijus nusipirko autobusą.

Dmitrijus nusprendė vežti keleivius iš Kijivo į Charkivą ir atgal.

Kijivas į Charkivas yra miestai Ukrainoje.

Dmitrijus tikėjosi, kad daug žmonių norės važiuoti šituo maršrutu.

Maršrutas yra suplanujotas kelias, kuriuo einame arba važiuojame.

Bet maršrutas tarp Kijivo ir Charkivo nesulaukė daug keleivių.

Tada Ukrainoje prasidėjo Maidanas.

Maidanu vadinosi žmonių sukilimas prieš Ukrainos valdžią.

Sukilimas reiškia, kad žmonės kažkuo nepatenkinti, jie eina į gatves, garsiai išsako dėl ko nepatenkinti, stengiasi priversti valdžią pasitaisyti.

Žmonės rinkosi Kijive protestuoti prieš valdžią.

Protestuoti reiškia išsakyti nepasitenkinimą dėl kažko.

Pavyzdžiui dėl to, kad valdžia ima kyšius.

Valdžia vaikė ir mušė žmones, atėjusius protestuoti.

Žmonėms iš kitų Ukrianos vietų neleido važiuoti į Kijivą protestuoti.

Tada Dmitrijaus žmona pasiūlė jo nupirktu autobusu vežti protestuoti norinčius žmones į Kijivą.

Dmitrijaus autobusas buvo registruotas Sumuose, mieste, kuris yra Vakarų Ukrainoje.

Sumai buvo miestas, kuris pritarė Ukrainos valdžiai, todėl ten registruotam autobusui policija leido važiuoti į Kijivą.

Dmitrijus sakydavo, kad veža tikinčius žmones į vienuolyną.

Kad policija patikėtų, kad autobusas važiuoja į vienuolyną, ant priekinio autobuso stiklo pritvirtindavo šventą paveikslą – ikoną.

Dmitrijus protestuotojus vežė nemokamai.

Vieną dieną atėjo nusikaltėliai, kurie pareikalavo susimokėti už autobuso stovėjimą.

Jei nemokės, grąsino autobusą sudeginti.

Dmitrijus negalėjo mokėti už autobuso stovėjimą, nes pinigų iš protestuotojų negaudavo.

Tada Dmitrijus su žmona nusprendė autobusą parduoti.

Gautų už autobusą pinigų neužteko naujam verslui pradėti.

Dmitrijus su žmona 2 metams išvažiavo dirbti į Izraelį.

Sutaupę pinigų grįžo į Ukainą, kur pradėjo taksi verslą, bet ir jis nepasisekė.

Vasario 24-oji

Ukrainos okupuotose teritorijose, kurias valdo Rusija, karas tęsiasi nuo 2014 metų.

Okupuota teritorija reiškia užimta kitos valstybės dalis.

Bet visa likusi Ukrainos dalis veikė ir gyveno įprastai.

Veikė visos įstaigos, verslas, vaikai ėjo į mokyklas.

Nuo šių metų vasario 24 dienos viskas pasikeitė.

Visi ukrainiečiai pajautė, kas yra tikras karas ir koks jis baisus.

Sprogo bombos, raketos, sugriauta daug namų, miesto gatvėse guli žmonių kūnai, o Rusijos kareiviai elgiasi labai žiauriai.

Dmitrijus mintyse džiaugiasi, kad nemato visų baisumų, nes labai baisu vien tik girdėti apie juos.

Tai tikras karas, kuris pakeitė milijonų ukrainiečių gyvenimus.

Karas privertė ukrainiečius išvažiuoti iš tėvynės.

Dmitrijus tiki, kad žmonės išvažiuoja tik laikinai.

Miestas Sumai, kur gyveno Dmitrijus, yra šalia sienos su Rusija.

Vienos iš pirmų raketų, paleistų iš Rusijos, pataikė į Sumų centrą.

Rusijos kareiviai miestą okupavo pirmomis invazijos dienomis.

Invazija – įsiveržimas į kitą valstybę ar teritoriją.

Dmitrijus kelias dienas slėpėsi savo namuose.

Paskui su žmona ir sūnėnais išvažiavo į vasarnamį kaime.

Kaimas pakankamai nuošalioje vietoje.

Dmitrijus tikėjosi, kad ten su šeima bus saugus.

Bet kaime ramu nebuvo.

Per kaimą važiavo rusų šarvuota technika.

Šarvuota technika tai tankai ir kitos karinės mašinos.

Pro šalį važiuojančios karinės mašinos kėlė kurtinantį triukšmą.

Dmitrijus stebėjosi, iš kur rusai žino šitus nuošalius kelius.

Vėliau paaiškėjo, kad kitame kaime yra išdavikas.

Išdavikas yra žmogus, kuris pasako priešams paslaptis ir taip kenkia valstybei.

Išdavikas už 2000 rublių atlygi padėjo rusams apeiti ukrainiečių kariuomenę.

Dmitrijus su šeima pranešinėjo Ukrainos kariuomenei, kiek ir kokios rusų technikos važiuoja pro šalį.

Dmitrijaus kaimas buvo okupuotas, likti buvo nesaugu.

Šeima nusprendė išvažiuoti į Vakarų Ukrainą pas žmonos giminaičius. Kelionė buvo sunki, bet visi gyvi pasiekė giminaičius.

Tada prasidėjo Lvivo apšaudymas.

Lvivas – miestas Vakarų Ukrainoje.

Dmitrijus su šeima vėl turėjo bėgti nuo karo.

Taip jis atvyko į Lietuvą.

KAI PRO AŠARAS KELIO NESIMATO  

Pavasarį pacientai dažnai skundžiasi akių gydytojams, kad neįprastai ašaroja akys.

Akys ašaroja visais metų laikais, bet dažniau pacientai skundžiasi ašarojančiomis akimis pabuvę lauke, kai stipresnis vėjas ar šaltesnis oras.

Ašarų aparatas

Ašaros sudaro ašarų plėvelę, kuri mirksint pasiskirsto akies paviršiuje.

Ašarų plėvelė yra svarbi, kad akys būtų sveikos ir kad ryškiai matytume.

Ašaros ne tik drėkina akies paviršių, bet ir saugo, kad akys neišdžiūtų, kad jų nesužeistų dulkės ar kiti smulkūs dalykai, patekę į akis.

Ašaros lengvina mirksėjimą, padeda akies paviršiui maitintis ir valytis.

Kad suprastume, iš kur atsiranda per didelis ašarojimas ir kodėl taip atsitinka, reikia suprasti, kaip veikia ašarų aparatas.

Ašaras daugiausia sudaro vanduo, bet jose yra riebalų ir kitų medžiagų.

Per metus akys pagamina nuo 57 iki 114 litrų ašarų.

Kai tampame vyresni ar dėl kitų priežasčių ašarų gamyba gali sumažėti, bet visų ašarų neišverksime niekada.

Svarbu ne tik kad ašaros pasigamintų, bet ir kad nubėgtų.

Ašaros kaupiasi ir teka į vidinį akies kampą.

Ašaros iš akies bėga per nedidelę skylutę, kuri vadinasi ašarų taškelis.

Toliau ašaros kanaliukais teka į ašarų maišelį ir nubėga į nosį.

Todėl nereikia stebėtis, kad kai verkiame ar ašaroja akys prasideda sloga.

Ašarojimo rūšys

Akys gali stipriai ašaroti, nes pasigamina per daug ašarų, nes ašaros blogai nubėga, arba dėl kitų priežasčių.

Pagrindinės priežastys yra 3.

1. Nevaldomas ašarojimas dėl uždegimo, alergijos, akies paviršiaus ligų, padidėjusio blakstienų augimo ir dirginimo, kai kas nors patenka į akis, sužeidimų arba dėl susų akių ligos.

Visi esame patyrę nevaldomą ašarojimą, kai kas nors patenka į akis. Pavyzdžiui, kai į akis patenka blakstiena, pūkelis ar kai netyčia užsigauname.

Tada akis dirgina, peršti, jos ašaroja.

Nevaldomai ašarojame ir kai lauke labai vėjuota, ar kai pjaustome svogūną.

2. Pablogėjęs ašarų nutekėjimas dėl to, kad akies vokas yra neteisingoje padėtyje, dėl per didelio vokų lankstumo, veido nervo paralyžiaus, arba kai užsikemša kanalai, kuriais nubėga ašaros.

Kai suparalyžuoja nervą, veido raumenys negali judėti.

3. Padidėjęs ašarojimas gali būti po veido nervo paralyžiaus kaip pasekmė, bet taip būna retai.

Ašarojimas šaltyje ar pučiant vėjui gali atsirasti, nors akys yra visai sveikos, arba kai žmogus turi akių ligų.

Ašarojame patalpose dažniausiai dėl apatinio voko neteisingos padėties arba blogo ašarų nubėgimo.

Vyresnio amžiaus žmonės dažniau ašaroja dėl vokų neteisingos padėties arba kelių priežasčių vienu metu.

Su amžiumi gali pablogėti ir ašarų nubėgimas.

Jaunesniems žmonėms ašarojimas dažniau būna dėl blogo ašarų nubėgimo.

Vaikams dažniausia ašarojimo priežastis – blogas ašarų nubėgimas nuo gimimo.

Šitą problemą turi 20 procentų kūdikių, bet ji dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar iki 4–6 mėnesių po gimimo.

Kartais akys gali pradėti pūliuoti dėl blogo ašarų nubėgimo.

Tada reikia gerai prižiūrėti vaikų akis ir pasitarti su gydytoju.

Dažnai padidėjusiu ašarojimu skundžiasi žmonės po įvairių akių operacijų.

Dažniausia priežastis – akių sausumas dėl ašarų plėvelės pažeidimo.

Akių sausumas kartais kaip tik yra padidėjusio ašarojimo priežastis.

Dažniausiai ašarų plėvelė po akių operacijų visiškai atsigauna per kelis mėnesius, bet kartais tai gali užtrukti ilgaiu.

Ašarų sistemos ištyrimas

Jeigu jums ašaroja akys, gydytojas prieš akių apžiūrą užduos daug klausimų apie ašarojimą.

Tai, kuo skundžiatės, gali padėti gydytojui suprasti, kokia yra ašarojimo priežastis.

Jeigu ašarojimas sustiprėja dienos pabaigoje arba po ilgo darbo prie kompiuterio, galima įtarti akies paviršiaus problemas – sausų akių ligą arba vokų uždegimą.

Jeigu ašarojate visą laiką, bet ypač stipriai lauke ar kai yra didelis vėjas, galima įtarti, kad blogai nubėga ašaros.

Kai yra sausų akių liga, pacientai dažniau skundžiasi akių „dūrimu“, perštėjimu ar net skausmu, po kurio ašarojimas sustiprėja.

Dažniausiai ašarojimo priežastis būna aiški jau akių apžiūros metu.

Kartais akių gydytojas atlieka papildomus tyrimus.

Ašarojimo gydymas

Padidėjusio ašarojimo gydymas priklauso nuo priežasčių, dėl kurių jis atsirado.

Jeigu priežastis sausų akių liga, tada gydymui skiriamos dirbtinės ašaros, geliai ar tepalai.

Jeigu priežastis uždegimas, skiriamas specialus gydymas antibiotikais arba priešuždegiminiais lašais.

Jeigu priežastis yra dėl neteisingos vokų padėties, tada reikalinga operacija.

Jeigu ašaros blogai nuteka, daromos įvairios procedūros arba operacijos.

„Krokodilo ašaros“

„Krokodilo ašaros“ reiškia nenuoširdų, netikrą, suvaidintą liūdnumo rodymą.

Galvojama, kad šitas pasakymas atsirado iš senos legendos, kurioje sakoma, kad krokodilai verkia valgydami savo grobį.

Legenda yra pasakojimas.

Grobis yra krokodilo sumedžiotas gyvūnas.

Būtent todėl tas verkimas yra apsimestinis, nenuoširdus.

Krokodilai tikrai turi ašarų ir gali ašaroti, bet ne todėl, kad jiems gaila sumedžioto gyvūno.

Ašarodami krokodilai drėkina akies paviršių, kai ilgiau būna virš vandens. Gali būti, kad ašarojimas sustiprėja, kai krokodilai ėda.

Ašarojimas yra svarbus organizmo veiksmas, skirtas apsaugoti akis nuo pavojingų medžiagų ir sudrėkinti akies paviršių.

Bet padidėjęs ašarojimas gali sukelti daug nepatogumų.

Todėl svarbu išsiaiškinti padidėjusio ašarojimo priežastį ir skirti gydymą, jeigu reikia.

Jei ašaros teka upeliais, kai verkti neturite priežasties, reikėtų apsilankyti pas akių gydytoją.

LASS SUSIBŪRIMAS PALANGOJE  

Balandžio 26–27 dienomis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojai iš visos Lietuvos susirinko Palangoje.

Palangoje vyko bendruomenės stiprinimo mokymai.

Bendruomenė tai žmonės, kuriuos jungia kažkas bendro. Šiuo atveju – jungia blogas matymas ir žmonės, kurie nemato arba mato blogai.

Pagrindiniai dalykai, apie kuriuos buvo kalbama mokymuose: kaip atsiranda bendruomenė, kaip padaryti, kad ji veiktų ir kaip stiprinti bendruomenę.

Dar buvo kalbama apie artimiausius įvykius ir pasikeitimus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje.

Mokymuose aptarti įstatymo pasikeitimai, kurie laukia neįgaliųjų.

Mokymai buvo skirti tam, kad būtų sustiprintas ryšys su organizacijos filialais.

Filialas tai mažesnė didelės organizacijos dalis.

Kai žmonės iš įvairių filialų susirenka kartu, jie gali pabendrauti, pasidalyti patirtimi, sugalvoti naujų dalykų, kuriuos gali daryti kartu ir taip stiprinti tarpusiavio ryšį.

Kas mėnesį vyksta nuotoliniai filialų pirmininkų susirinkimai kai jie bendrauja kompiuterio pagalba, ir gali paklausti svarbių dalykų.

Pirmininkas yra organizacijos filialo vadovas.

Prieš metus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojai paskambino ir pasikalbėjo su visais filialų pirmininkais.

Pirmininkai papasakojo savo pasiūlymus, sunkumus darbe, ir ką pavyko padaryti, kas vyksta gerai, o ką reikia keisti.

Apie šituos dalykus pirmininkai kalbėjo ir susitikę Palangoje.

Naujokų įspūdžiai

2021 metais vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialų pirmininkų rinkimai.

9 filialuose ištinkti nauji pirmininkai.

Kauno rajono – Monika Brivinskienė.

Jonavos rajono – Milda Bundorfienė.

Kazlų Rūdos savivaldybės – Sandra Valiūnaitė.

Varėnos rajono – Laima Jakelevičiūtė.

Klaipėdos miesto – Mindaugas Triušys.

Šilalės rajono – Rita Gedvilienė.

Trakų rajono ir Elektrėnų miesto – Giedrė Laukutė.

Vilniaus miesto 2 filialo – Felicija Tiuliuneva.

Šiaulių miesto ir rajono – Odeta Jurevičienė.

Dauguma naujų pirmininkų yra aktyvūs žmonės, kuriuos pažįsta filialo nariai.

Aktyvus žmogus yra toks, kuris daug dalyvauja filialo renginiuose, nori padėti, daro įvairius dalykus bendruomenei.

Todėl juos išrinko vietoje išėjusių pirmininkų.

Varėnos rajono filialo pirmininkei Laimai baisu buvo imtis naujų pareigų, bet žmonės labai prašė, todėl ji sutiko.

Naujas Klaipėdos miesto filialo pirmininkas Mindaugas turi minčių, ką reikia padaryti filiale.

Kalbėdamas apie pirmininko darbą, Mindaugas sako, kad nesijaučia svarbus, nes pirmininkams nemokamas atlyginimas už darbą.

Mindaugas galvoja, kad yra labai prasminga, kad filialo žmonės nori kažką veikti ir būti savarankiški.

Giedrė, Trakų rajono ir Elektrėnų miesto filialų pirmininkė, turi daug patirties savanoriaudama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje.

Giedrė dalyvavo organizacijos rengtuose mokymuose.

Giedrė sako, kad gana gerai žino blogai matančių žmonių poreikius.

Susitikimai su kitų filialų primininkais Giedrei labai padeda darbe.

Giedrė nori mokytis, organizuoti ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurti naujus dalykus.

Giedrei reikia palaikymo ir padrąsinimo, kad tai, ką ji daro yra reikalinga ir teisinga.

Keletas pastebėjimų po susitikimo

Mokymų Palangoje pabaigoje buvo aptarti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai svarbiausi dalykai 6iai dienai.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Irma pristatė siūlymą dėl pirmininkų darbo apmokėjimo galimybių.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojas Vilmantas aptarė naujienas dėl filalų darbuotojų laukiančių pasikeitimų.

Kalbėdami vieni su kitais pasidaliname savo nuomone, sužinome, ką galvoja kitas žmogus ir taip susipažįstame.

Todėl susitikti vieniems su kitais yra labai svarbu.

Prieš išsiskirdami dalyviai galėjo pasakyti, ką sužinojo mokymų metu, ką panaudos ateityje savo veikloje.

Štai keletas įspūdžių.

Lilija sako, kad pyko ant savęs, kad ilgai kalba su žmonėmis, kad išklauso, ką jie nori pasakyti.

Mokymuose Lilija sužinojo, kad daro teisingai, nes kai kalbi su žmonėmis, jie pradeda tavimi pasitikėti.

Algimantas sako, kad nieko nekeis savo veikloje.

Algimantas mano, kad gerai bendrauti vieniems su kitais, nes tada yra didesnės galimybės ką nors padaryti.

Algimantas sako, kad reikia turėti tikslą, o jo tikslas yra kuo geriau padėti savo bendruomenės žmonėms.

Erika sako, kad jai dar daug kas neaišku.

Erika nežino, kas bus toliau, kaip padaryti, kad į filailą ateitų nauji žmonės.

Jolanta sako, kad jai patiko mintis apie darbų pasidalinimą.

Nors kartais yra paprasčiau padaryti pačiam, bet reikia stengtis suburti kolektyvą.

Kai pasidalini užduotis, atsakomybes, tada atsiranda jausmas, kad tu esi bendruomenės dalis.

Mokymų dalyviai laisvu laiku galėjo pasivaikščioti po Palangą ir pasidžiaugti jūra.

Drąsiausi jau išsimaudė jūroje, nors dar labai šaltas vanduo.