Forumas

Paulius Kalvelis

Atėjo laikas pasiryžti!

Visų pirma, nuoširdžiai prašau rasti keletą minučių ir perskaityti šį straipsnį. 

Esu Paulius Kalvelis – kandidatas į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkus. Kandidatuoju kartu su Vilmantu Balčikoniu, kuris yra pasiryžęs tapti LASS pirmininko pavaduotoju. 

Trumpai apie save 

Gimiau 1982 metais Šiauliuose, šeimoje, kurioje tiek tėtis, tiek mama buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai. Mokiausi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau – LASUC Antano Jonyno vidurinėje mokykloje. 2008 m. įgijau antros pakopos (magistro) studijų edukologijos krypties aukštąjį išsilavinimą. Mėgstu klausytis garsinių knygų, keliauti, aktyviai leisti laisvalaikį. 

Darbinė veikla 

Pastaruosius šešerius metus dirbu Lietuvos paralimpiniame komitete, kuriame einu generalinio sekretoriaus pareigas. Esu atsakingas už organizacijos veiklos organizavimą, asmenų su negalia (taip pat ir su regos negalia) atstovavimą įvairiose savivaldybių institucijose, ministerijose, Seime, Vyriausybėje. Per pastaruosius metus dalyvavau ne vienoje darbo grupėje, kurios ruošė įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų, įvairių aprašų pakeitimo projektus. Tenka daug bendrauti su politikais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, rėmėjais ir partneriais. Esu atsakingas už finansinės paramos telkimą tiek iš valstybinių, tiek iš privačių lėšų, įvairių projektų finansavimą, kuriems Valstybė, deja, ne visada randa lėšų. 

Kodėl kandidatuoju į LASS pirmininko pareigas? 

Nuo mažų dienų buvau susijęs su LASS, nes mano tėvai buvo šios organizacijos nariai, dažnai turėdavau galimybių daug bendrauti su regos negalią turinčiais asmenimis, LASS filialų pirmininkais, regionų centrų vadovais, LASS įsteigtų įmonių darbuotojais, vadovais. Drąsiai sakau, kad gerai žinau mūsų organizacijos džiaugsmus ir rūpesčius. 

Pastaruosius aštuonerius metus esu LASS tarybos narys. Per šiuos metus turėjau puikią galimybę susipažinti su LASS vidine struktūra, LASS tarybos darbu. Ši patirtis leido matyti ne tik puikius LASS filialų darbus, tačiau ir sritis, kurioms norėtųsi skirti daugiau dėmesio. 

Į pavaduotojus kandidatuojantis V. Balčikonis apie save 

Aš, Vilmantas Balčikonis, esu kilęs iš Panevėžio. Jau 20 metų esu LASS narys. Esu silpnaregis. Baigiau Vilniaus universiteto filosofijos bakalauro studijas. Devynerius metus dirbau įmonėje „EVS Group“, kuri vykdo projektus, organizuoja mokymus daugiausia medicinos įstaigoms. Šioje įmonėje buvau projektų vadybininkas, pardavimų vadybininkas ir galiausiai – pardavimų vadovas. Organizuodamas mokymus, mokymo programų rengimą, vadovaudamas pardavimų procesui turėjau puikią progą įgyti organizacinių, komunikacijos ir komandos vadovavimo įgūdžių. Keletas iš mano pasiekimų: 

1. koordinavau daugiau kaip 30 mokymo programų parengimą; 

2. išvysčiau kokybės vadybos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų mokymus; 

3. prisidėjau prie nacionalinio lygio konferencijų organizavimo. 

Nuo 2021 m. dirbu LASS respublikiniame centre. Vykdydamas projektą „Kuriame socialinę gerovę regėjimo neįgaliųjų namuose“ turėjau galimybę susipažinti su dauguma LASS filialų darbuotojų. Bendraudamas su Jumis stengiausi kuo geriau susipažinti su LASS filialų darbo specifika, kylančiais iššūkiais. Dalyvaudamas Neįgaliųjų reikalų departamento darbo grupėje dėl neįgaliųjų socialinės reabilitacijos savivaldybėse paslaugos akreditavimo matau laukiančius pokyčius. Diskutuodamas su Jumis, bendraudamas su regionų centrais nuolat ieškau atsakymo į klausimą, kaip LASS ir LASS filialai gali rasti sau vietą artėjančių pokyčių kontekste, kad visi didžiuotumėmės savo organizacija. 

Norime nuveikti LASS bendruomenės labui 

Dalijamės mūsų su Vilmantu įžvalgomis apie sritis, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio. 

1. Skaidrumas ir viešumas. 

Bendraudamas su LASS nariais, dažnai išgirstu priekaištų, kad LASS tarybos veikla yra labai mažai nušviečiama, nelabai aišku, ką veikia VšĮ LASS respublikinis centras, LASS pirmininkas. Priimti sprendimai nebūna komunikuojami ir dažnai sunkiai randami. 

Pritariu LASS narių išsakytiems nuogąstavimams ir manau, kad mes turėtume LASS tarybos posėdžius ne tik padaryti atvirus, bet ir transliuoti juos internetu. Šiuo metu mes galime stebėti Seimo, Vyriausybės posėdžius, tad LASS ne tik gali, bet turi tapti atviresnė. Taip bus didinamas organizacijos priimamų sprendimų viešumas, LASS nariams bus sudaryta galimybė matyti, kaip dirba LASS taryba. 

Neatsiejama viešumo ir skaidrumo dalis – LASS pirmininko vieša darbotvarkė. Manau, kad LASS pirmininko dienotvarkė privalo būti skelbiama organizacijos tinklalapyje. Nuolat pildant darbotvarkę, organizacijos nariai lengvai ir paprastai galės susipažinti su darbais, kuriuos atlieka pirmininkas. 

2. LASS filialų pirmininkams turi būti atlyginta už atliktą darbą. 

Esu giliai įsitikinęs, kad už kiekvieną atliktą darbą turi būti atlyginta. Tai mano fundamentalus įsitikinimas. Dauguma LASS filialų pirmininkų negauna jokio atlygio už darbą su organizacijos nariais, kurie nėra įtraukti į „Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje“ projektus. O tas darbas juk yra atliekamas, filialų pirmininkai pildo narių duomenų bazę, lanko narius ir daro daug darbų, už kuriuos, deja, šiuo metu nėra atlyginama. 

Sieksime, kad LASS taryboje būtų patvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų atlyginama organizacijos filialų pirmininkams už darbą, kurį jie atlieka kaip pirmininkai, o ne paslaugų teikėjai „Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje“ projekte. 

3. Nekilnojamojo turto įveiklinimas. 

Šiuo metu LASS valdo gana daug pastatų, kurie nuomos būdu generuoja pajamas, tačiau, deja, ne visi pastatai yra nuomojami naudingai ir teisingai. Yra pastatų, kurie neatlygintinai perduoti valdyti organizacijoms, kurios turi finansinės naudos, tačiau ta nauda, deja, neprisideda prie LASS organizacijos finansinės gerovės (pvz., Skroblų g. 3a). 

Taip pat reikėtų kalbėti ir apie esamų pastatų įveiklinimą, kad jie generuotų pajamas, kurios galėtų būti naudojamos LASS įvairioms veikloms kofinansuoti (pvz., Labdarių g. 7, Vilnius). 

Mūsų tikslas, kad pastatai, priklausantys LASS, būtų maksimaliai geriausiai išnaudojami. Tik žengiant tokiu keliu, organizacija turės finansinių išteklių, kuriuos galėsime naudoti tose srityse, kurioms nepakanka valstybinio finansavimo (pvz., organizacijos filialų pirmininkų darbo užmokesčio kofinansavimas, įvairių iniciatyvų, stovyklų, renginių finansavimas). 

4. Lėšų ir paramos telkimas. 

Pasinaudojant mūsų patirtimi intensyviau sieksime telkti lėšas iš įvairių šaltinių: privačių įmonių parama, projektai. Tikime, kad prasminga, visuomenei reikalinga LASS veikla gali pritraukti lėšas ne tik iš NRD. Pritrauktas finansavimas iš skirtingų šaltinių sustiprins finansinį organizacijos tvarumą ir leis įgyvendinti įvairesnes veiklas. 

5. LASS žinomumo ir partnerystės didinimas. 

Vis dar mažai apie mūsų organizaciją žino politikai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, gydytojai, rėmėjai, visuomenė. Tikiu glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis, tokiomis kaip Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos regos ugdymo centrai, Lietuvos aklųjų biblioteka, medicinos darbuotojai, nauda. 

Privalome ir toliau plėtoti šiuos santykius. Tikiu, kad kitų įstaigų sėkmė yra ir mūsų sėkmė, nes paslaugos gavėjas yra mūsų žmogus – žmogus su regos negalia. 

6. Komunikacija. 

Bendraujant su įvairių filialų nariais, įmonių darbuotojais, aklųjų ir silpnaregių sporto klubų nariais, LASS regionų centrų darbuotojais, matau, kad visur veiklos verda. Visi daug daro aklųjų ir silpnaregių labui. Atsiranda įvairios iniciatyvos, kurios ne tik džiugina, bet ir stebina (pvz., „NeRegĖjimo galia“), tačiau šioje srityje didžiausia bėda yra ta, kad mes itin mažai žinome, ką daro skirtingi filialai, regionų centrai, respublikinis centras. 

Manau, kad šioje srityje itin padėtų vieninga platforma, kurioje paprastai ir lengvai galėtume rasti informaciją apie praėjusius, artėjančius renginius. Taip pat tikiu, kad privalome pagaliau įsteigti vieningą trumpąjį organizacijos telefono numerį, kuris palengvins bendravimą tarpusavyje. Jau ne vienus metus kalbame apie LASS įsteigimo metus atitinkantį telefono numerį „1926“. Šis numeris galėtų tapti ta priemone, kuria naudojantis galėtume susisiekti su respublikiniu centru, regionų centrais, filialais, išgirsti naujienas, sužinoti aktualią informaciją apie techninės pagalbos priemones, garsines knygas ir kita. 

7. Lobizmas. 

Šiuo metu, norint pasiekti palankių sprendimų ministerijose, Seime, Vyriausybėje, reikia ne tik puikiai išmanyti įstatymų ir nutarimų rengimo ypatumus, tačiau svarbu, kad atstovaujama organizacija būtų plačiai žinoma. 

Tik visi kartu galime pasiekti, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga su savo logotipu, trumpuoju numeriu „1926“ būtų lengvai atpažįstama ir siejama su asmenimis, turinčiais regos negalią. Padidinę organizacijos žinomumą, lengviau ir paprasčiau galėsime siekti įvairių įstatymų pakeitimų, kurie prisidės prie asmenų su regos negalia geresnio gyvenimo visose gyvenimo srityse. 

Dėkoju visiems už skirtą laiką ir tikiu, kad 2022 m. birželio 8–9 d. pasiryšime priimti sprendimus, kurie leis mums atversti naują istorijos lapą. Lapą, kuris leis mums didžiuotis, kad esame LASS. 

Nuotrauka: Pauliaus Kalvelio nuotrauka. Jaunas vyras matomas nuo pečių iki viršugalvio, šiek tiek pasisukęs kairiuoju profiliu. Jo plaukai tamsūs, vidutinio ilgio, vyras užsiauginęs trumpą barzdą ir ūsus. Jis atrodo pasitempęs, užtikrintas, žvelgia tiesiai į skaitytoją ir švelniai šypsosi. Vyras vilki tamsų kostiumą, baltus marškinius, ryši tamsų kaklaraištį.