Socialinis pulsas

Autoriaus nuotraukaAlvydas Valenta, [email protected]

Brolių vasara


 

Parašas po straipsniuBroliai Paulius ir Vytautas Lėveriai – jauni aktyvūs žmonės, studijuojantys, pramogaujantys, ieškantys ir atrandantys pačias įvairiausias veiklos sritis. Brolių pavardės laikas nuo laiko pasirodo ir mūsų žurnalo puslapiuose, tačiau pabendrauti ilgiau taip ir neatsirasdavo progos. Tokia proga atsirado šią vasarą broliams dalyvavus dviračių tandemų stovykloje Vokietijoje. Su Pauliumi ir Vytautu kalbamės apie mokslą, pramogas, laisvalaikį. 

 

Alvydas. Abu gyvenate Vilniuje, esate neregiai, studijuojate. Apie pramogas vėliau, pirmiausia papasakokite apie savo studijas. 

Paulius. Abu studijuojame informacines technologijas (IT), aš – Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytautas – Vilniaus universitete. Skiriasi studijuojamų programų pavadinimai, bet esmė labai panaši – abu rengiamės būti IT specialistais. Šiais metais abu esame trečiame kurse – studijų pusiaukelėje. 

 

Alvydas. Žurnale neseniai spausdinome kito neregio, IT specialisto Justino Kilčiausko, mintis apie tai, kokiu laipsniu informacinės technologijos prieinamos neregiams. Tuomet savo nuomonę pareiškėte ir jūs. Vis dėlto paklausiu dar kartą: ar IT studijos neregiams įkandamos? 

Paulius. Jeigu mokomės trečius metus, matyt, kad prieinamos ir įkandamos. Su mažesniais ar didesniais iššūkiais susiduriame nuolat, pavyzdžiui, yra tokių įrankių, kurie stipriai orientuoti į grafiką. Tenka ieškoti, kaip juos pritaikyti neregiams, kuo pakeisti, bet panašių atvejų visada buvo ir bus. Iš dvejų metų patirties sakau, kad išeitį rasti galima. 

Vytautas. Pradėjus studijuoti didelis galvos skausmas buvo su matematikos simbolių ir formulių skaitymu. Tam dažniausiai naudojamas PDF formatas, paprastą PDF failą skaityti nėra problemų, bet matematinius simbolius ir formules ekrano skaitymo programa skaito nenoriai. Išsiaiškinome, kad dažniausiai matematiniai tekstai į PDF failus verčiami iš specialaus leidyboje naudojamo LaTeX tekstinio formato, kuriuo surenkamas pradinis išeities tekstas. Reikia pastebėti, kad tokiu formatu skaityti matematinius simbolius nėra paprasta, bet pasimokius sintaksės – tikrai įmanoma. Kreipdavomės į dėstytojus dėl medžiagos pateikimo būtent tokiu formatu ir nesunkiai gaudavome. Kai su šita bėda susitvarkėme, vėliau viskas sprendėsi daug lengviau. Taip pat braižyba – visokie „fotošopai“, „autokadai“ – neregiams tai irgi neprieinama, bet tariantis galima susitarti, rasti vienokį ar kitokį atsiskaitymo būdą. Iš dėstytojų pusės yra daug geranoriškumo. Galiu tiktai pakartoti tai, ką sakė Paulius – IT studijos neregiams yra prieinamos. 

 

Alvydas. Kalbamės vasarą, todėl studijas, visokias paskaitas ir atsiskaitymus palikime rudeniui. Ne tik studijuojate, bet ir prasmingai ilsitės, liepą dalyvavote tandemų stovykloje Vokietijoje. Papasakokite apie šią stovyklą daugiau. 

Paulius. Taip, apie šią stovyklą verta pakalbėti plačiau todėl, kad iš Lietuvos joje dalyvavo ir daugiau žmonių dar prieš mus. Tikėkimės, kad bus galimybė į ją nuvykti ir kitą vasarą. Informaciją apie stovyklą sužinojome iš LASS respublikinio centro darbuotojos (dabar LASS pirmininko pavaduotoja – red. past.) Irmos Jokštytės. Iš Lietuvos vyko 4 žmonės – mes su broliu, Ieva Vaškevičiūtė ir savanorė pagalbininkė Julija Tuleikytė. Stovykla vyko netoli Berlyno, Štorkove. Susirinko 35 dalyviai: 20 iš Vokietijos, 6 iš Latvijos, po 4 iš Lietuvos ir Čekijos, taip pat viena atstovė iš Ukrainos. 

Vytautas. Prieš porą trejetą metų patys įsigijome tandemą, laisvalaikiu dažnai pasivažinėjame. Dviratis mums nėra naujiena, tai buvo dar viena priežastis, kodėl apskritai pasirinkome šią stovyklą. 

Paulius. Išvažiuodavome apie pusę dešimtos ar dešimtą ryto, grįždavome gerokai po pietų ar net vakarop. Tada laisvalaikis, bendravimas. Atstumai nebūdavo dideli – 50–60 km per dieną. Daugiausia važinėdavome kaimo keliukais, miškais ar laukais, bet užvažiuodavome ir į miestelius, pakeliui sustodavome, apžiūrėdavome įdomesnes vietas. 

 

Alvydas. Stovyklos akcentas buvo ne tik dviračiai, bet ir integracija. Ką galėtumėte pasakyti apie ją? 

Paulius. Taip, integracija per dviračių sportą. Laisvalaikiu diskutuodavome, domėjomės, kaip neregiai gyvena vieni kitų šalyse. Žinoma, vokiečiai pirmauja visomis prasmėmis, jie atviresni pasauliui, labiau pasitiki savimi. Panašią stovyklą norėtų surengti latviai, bet trūksta tandemų. Vokiečiai žadėjo paskolinti. 

 

Alvydas. Kaip suprantu, tai buvo jaunimo stovykla? 

Vytautas. Jaunimas buvo iš Lietuvos ir Latvijos, patys vokiečiai – vyresni, vidurkis apie 50 metų. Nepaisant to, žmonės aktyvūs, sportiški, pati stovykla vyksta jau bene septynioliktą kartą. Organizatoriai nusiteikę ją rengti ir toliau, tad norintys dalyvauti Lietuvos neregiai turi šansų (plačiau apie stovyklą galima sužinoti tinklalapyje www.tandem-hilfen.de, el. paštas [email protected]). Antra vertus, būtų klaidinga manyti, kad Vokietijoje tandemai yra kažkas labai populiaraus ir kad neregiai masiškai jais važinėja. Kaip ir pas mus, vieni žmonės domisi vienais dalykais, kiti – kitais. 

 

Alvydas. Šią vasarą ne tik važinėjotės tandemais, bet ir buriavote? 

Paulius. Grįžę iš Vokietijos sužinojome apie galimybę Minijos upėje išmėginti neįgaliesiems skirtą buriavimą. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus nuvykti gana nepatogu, bet tą savaitę mes ilsėjomės pajūryje, tai grįždami namo užsukome ir į Mingės kaimą, kur ir yra tas buriavimo klubas. 

Vytautas. Pirmą kartą apsilankius nelengva susidaryti įspūdį, bet galimybė paburiuoti šią vasarą buvo. Neįgaliesiems pritaikyti nedideli laiveliai, plaukiama su instruktoriumi. Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, reikalingas įgudimas. Turi gerai jausti vėją, mokėti valdyti bures. Kiek žinau, esame vieninteliai neregiai, išbandę šį sportą. Buvo atvykusių žmonių, judančių vežimėliuose, turinčių kitų negalių, bet neregių nebuvo. 

Paulius. Tenka pripažinti, didelio susidomėjimo tarp neregių buriavimas nesulaukė, bet šiemet buvo pirmas kartas. Ateinančią vasarą, matyt, irgi galima laukti ko nors panašaus. Tie, ką sudomino, turėtų patys labiau domėtis, ieškoti informacijos internete. Žiūrint iš praktinės pusės, į Mingės kaimą iš Vilniaus nuvykti nepatogu, o šiaip taip nuvykus, grįžti tą pačią dieną galimybių nėra. Nakvoti sąlygų irgi nėra, tik keli pačių buriuotojų kambariai, jeigu tuo metu jie laisvi. Skatinant žmones domėtis buriavimu, pabandyti buriuoti patiems, reikia nepamiršti ir transporto. O šiaip visai įdomu, nauja patirtis. Pasaulyje vyksta neįgaliųjų buriuotojų varžybos, bet joms pasiruošti reikia ilgų treniruočių. 

 

Alvydas. Liepą dviračiai, buriavimas, rugpjūtį jūs jau sporto stovykloje Palangoje? 

Paulius. Palangoje jau trečią kartą vyksta sporto klubo „Vėjas“ sporto stovykla: baseinas, stadionas, šaudaunas, treniruoklių salė – įdomu išbandyti savo galimybes, praktiškai įsitikinti, kokia veikla arčiau širdies. Liepos pradžioje buvome parodomojoje aklųjų lauko teniso treniruotėje, rudeniop organizatoriai žadėjo šias treniruotes atnaujinti. Norėtume išbandyti ir šią sporto šaką. 

 

Nuotrauka: Nuotraukoje (iš kairės į dešinę) I. Vaškevičiūtė, J. Tuleikytė, vokietis Lucas, Paulius ir Vytautas Lėveriai, stabtelėję tandemų žygyje ir kupini jėgų vėl minti pedalus/ J. Tuleikytės nuotr. 

Penkių jaunų žmonių nuotrauka tandemų žygyje. Dvi merginos ir trys vaikinai matomi beveik visu ūgiu, pozuojantys lauke netoli šviesaus pastato tamsiu stogu. Prie pastato sienos pastatyta nemažai dviračių. Kairėje nuotraukos pusėje stovi I. Vaškevičiūtė – neaukšta, vidutinio sudėjimo mergina, kiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos tamsūs plaukai surišti į kasą ar kuodą, mergina užsidėjusi akinius, žvelgia tiesiai į skaitytoją, atrodo rami ir santūri. Ji vilki šviesų džemperį, tamsią striukę, tamsius šortus, aplink kaklą apsijuosusi šalikėlį. Šalia jos pozuoja J. Tuleikytė – aukštesnė, vidutinio sudėjimo mergina, pasisukusi kairiuoju profiliu, abi rankas ištiesusi į šalis ir iškėlusi aukštyn. Jos plaukai šviesūs, garbanoti, iki pečių, mergina užsidėjusi akinius, plačiai šypsosi ir atrodo trykštanti energija. Ji vilki šviesų margą džemperį ir tamsias kelnes. Šalia jos pozuoja vokietis Lucas – vidutinio sudėjimo vaikinas, pasisukęs dešiniuoju profiliu ir kiek atsilenkęs atgal. Jo plaukai tamsūs, trumpi, vaikinas užsidėjęs akinius, plačiai šypsosi. Dešinę ranką jis ištiesęs pirmyn delnu į viršų, tarsi kažką rodytų. Lucas vilki tamsų džemperį ir šortus, avi tamsius sportinius batus. Lucui iš kairės, dešinėje nuotraukos pusėje, stovi broliai Paulius ir Vytautas Lėveriai. Jauni, beveik identiškai atrodantys ir apsirengę vaikinai, žvelgia tiesiai į skaitytoją ir šypsosi. Vaikinai vidutinio sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, abu užsidėję akinius apvaliais stiklais ir nuoširdžiai šypsosi. Jie apsirengę sportiniais džemperiais ir šortais, dešinėje pozuojantis Vytautas užsidėjęs ant pečių kuprinę ir iškėlęs rankas į viršų. Visa kompanija nusiteikusi labai linksmai ir, atrodo, smagiai leidžia laiką. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]