Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected]. LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Skaitmeninis akių nuovargis – XXI amžiaus rykštė?

Stacionarus kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris, planšetė, telefonas, išmanusis laikrodis. Darbo užduotys prie ekrano, nuotolinis darbas, naršymas internete, bendravimas, elektroninių knygų skaitymas, filmų žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai. Galima vardyti ir vardyti – ekranai ir vaizdiniai prietaisai supa mus iš visų pusių, ar tai būtų darbas, ar laisvalaikis, ar bendravimas su šeima ir draugais. Net ir norint išvengti ar sumažinti laiką prie ekranų, kartais tai padaryti sunku, juk gyvename XXI amžiuje, kai technologijų pažanga keliauja didžiuliais žingsniais ir darosi vis reikšmingesnė kasdieniame gyvenime. Įprastai ilgus šimtmečius ir netgi tūkstantmečius žmonių gyvenimo būdas lėmė gana ribotą laiką, skirtą žiūrėti iš arti, tačiau technologijų amžiuje žmonės vis daugiau laiko praleidžia žiūrėdami artimu atstumu. Kartu su skaitmeninio pasaulio įsitvirtinimu atsiranda ir naujų problemų, tokių kaip skaitmeninis akių nuovargis, kurį patiria net 70 proc. skaitmeninių ekranų naudotojų. Tad kodėl mūsų akys vargsta? Kas yra astenopija? Kas yra kompiuterinis regos sutrikimo sindromas ir kaip pagelbėti vargstančioms akims? 

Kas yra astenopija? 

Prieš pradedant kalbėti apie skaitmeninį akių nuovargį, būtina priminti svarbią akies savybę – akomodaciją – akies sugebėjimą prisitaikyti ir išlaikyti vaizdą ryškų skirtingais atstumais. Su amžiumi akomodacija prastėja (vystosi presbiopija), lęšiukas nebesugeba keisti savo formos kaip anksčiau ir šviesos spinduliai susikerta už tinklainės, tad vaizdas į artį tampa neryškus. Paprastai apie keturiasdešimtuosius gyvenimo metus prireikia akinių skaitymui. 

Astenopija (gr. „asthenes + ops“ – silpna akis) – įvairių požymių ir simptomų kompleksas, kurį sukelia darbas prie vaizdinių ekranų ar įtemptas žiūrėjimas į arti esančius objektus. Simptomų puokštė apima ne tik akių nuovargį, bet ir diskomfortą, skausmą, sausėjimą ar ašarojimą, paraudimą, galvos skausmą, neryškų matymą, padidėjusį jautrumą šviesai ar net galvos svaigimą ir pykinimą. Jei visi minėti simptomai dingsta po trumpo akių poilsio, labiausiai tikėtina diagnozė – astenopija, kurios simptomų dažnis gali svyruoti nuo 25 iki 93 procentų. 

Astenopijos priežastys ir rizikos veiksniai 

Dažniausiai astenopiją sukelia per ilgas žiūrėjimas į arti esančius ekranus ar objektus, kai krumplyno raumuo yra pernelyg įsitempęs ilgą laiko tarpą, tačiau astenopijos priežastys gali būti ir kitokios. Pirma: akomodacinė astenopija dažniausiai pasireiškia dėl netinkamų, per silpnų ar per stiprių, akinių arba dėl akinių nenešiojimo, kai jie reikalingi. Antroji – fotogeninė, kai akių nuovargį lemia nepakankamas aplinkos apšvietimas. Trečioji – raumeninė, kai yra išorinių akį judinančių raumenų disbalansas. Retai astenopija taip pat gali būti susijusi su nerimo sutrikimais. 

Įdomu tai, kad žiūrėdami į įvairius ekranus, nors to ir nepajaučiame, mirksime rečiau. Įprastas mirksėjimas svarbus tuo, kad nuo džiūvimo apsaugomas akies paviršius, pašalinami maži svetimkūniai, tolygiai paskirstoma ašarų plėvelė. Ašarų plėvelės išorę sudaro riebalinis (lipidinis) sluoksnis, o kai mirksime rečiau nėra stimuliuojamos šiuos riebalus išskiriančios liaukutės ir riebalinis ašarų plėvelės sluoksnis greitai nugaruoja – atsiranda akių sausumo, diskomforto, niežėjimo ar svetimkūnio pojūčiai. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad poilsio metu vidutiniškai sumirksima dvidešimt du kartus per minutę, skaitant knygą – dešimt kartų per minutę, o žiūrint į ekraną – tik septynis kartus per minutę. Skaičiai kalba patys už save. 

Taip pat astenopijos simptomams įtakos turi ekrano dydis, nes kuo mažesnis ekranas, tuo arčiau akių jį laikome. Remiantis Amerikos oftalmologų akademijos pateikiamomis rekomendacijomis, kompiuterio ekranas nuo akių turėtų būti nutolęs šešiasdešimt centimetrų. Pastebėta, kad skaitant tekstą telefone akys yra nutolusios nuo ekrano trisdešimt šešis centimetrus, o nuo knygos puslapio – keturiasdešimt centimetrų, todėl naudojantis telefonu reikalinga stipresnė akomodacija ir konvergencija (abiejų akių žiūros linijų susikirtimas fiksuojamame taške). 

Prie astenopijos simptomų atsiradimo prisideda ir tam tikrų veiklų metu reikalingi smulkūs greiti akių judesiai, pavyzdžiui, žaidžiant kompiuterinius žaidimus ar skaitant greitai ekrane slenkantį tekstą. 

Labai svarbu ir trukmė, nes ilgas žiūrėjimas į arti esantį ekraną priverčia akis nuolat akomoduoti, krumplyno raumuo ilgą laiką turi būti įsitempęs, todėl kyla akių nuovargis ir skausmas. Tyrimų duomenimis, vienas pagrindinių astenopijos rizikos veiksnių – ilgiau nei keturias valandas per dieną trunkantis žiūrėjimas į skaitmeninius ekranus. Amerikos optometrijos asociacijos duomenimis, užtenka vos dviejų valandų per parą nepertraukiamo skaitmeninio prietaiso naudojimo, kad padidėtų rizika vystytis su regėjimu susijusioms problemoms. 

Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas 

Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas – ne tik akių, tačiau ir judėjimo sistemos bei psichoemocinės būklės, ir miego sutrikimo simptomų kompleksas, atsirandantis dėl per ilgo prie skaitmeninių ekranų praleidžiamo laiko. Be jau prie astenopijos minėtų simptomų prisideda: pečių, kaklo, nugaros skausmas dėl nepatogios ilgalaikės sėdėjimo padėties; miego sutrikimai dėl šviesos sukeliamo melatonino apykaitos sutrikdymo; psichologinės problemos, tokios kaip emocijų kaita. Šis sindromas turi didelę įtaką gyvenimo kokybei, kadangi dėl miego prastėjimo didėja nuovargis, kenčia darbo kokybė, o akių sukelti simptomai vargina. Susidaro tarsi užburtas ratas, iš kurio sunku išeiti. 

Ypač problema paaštrėjo COVID-19 pandemijos nulemto karantino metu, kai daugumai teko pereiti prie nuotolinio darbo iš namų, moksleiviams ir studentams pamokos ar paskaitos taip pat persikėlė į virtualią erdvę, todėl prie ekranų praleidžiamas laikas žymiai pailgėjo. Prisiminkime ir tai, kad ne tik darbas ar mokslai vyksta nuotoliniu būdu, tačiau ir laisvalaikis dažnai praleidžiamas prie vienokio ar kitokio ekrano. 

Pagalba pavargusioms akims 

Nors ir mažiau, tačiau ir senovės laikais žmonės jautė akių nuovargio simptomus. Kadaise indų jogai siūlė meditacijos metu užsidengti delnais akis ir taip atpalaiduoti ne tik mintis, tačiau ir akių įsitempimą. Senovės graikai siūlė akių nuovargiui naudoti raminantį kopūstų sulčių ir medaus balzamą, o egiptiečiai daugiau nei prieš tūkstantį metų prieš Kristų papirusuose rašė apie akių gydymą vėžlių tulžimi. Šiais laikais, žinoma, nereikia griebtis tokių kraštutinių priemonių, tačiau sureguliavus darbo ir poilsio režimą bei laikantis tam tikrų rekomendacijų tikrai galima sumažinti akių nuovargio sukeliamus požymius. Rekomenduojama: 

• Lengva prisiminti dvidešimt–dvidešimt–dvidešimt taisyklę: po dvidešimties minučių žiūrėjimo į ekraną, reikėtų padaryti dvidešimties sekundžių pertrauką ir tas dvidešimt sekundžių žiūrėti į dvidešimties pėdų (atitinka šešis metrus) atstumą, kad atsipalaiduotų krumplyno raumuo. Taigi šias pertraukas reiktų daryti kas dvidešimt minučių. 

• Naudotis ekranais sėdint, o ne gulint, nes skirtingas akių lygis skatina astenopijos simptomus. 

• Pasirūpinti tinkamu aplinkos apšvietimu ir ekrano šviesumo lygiu: nesirinkti didžiausio apšvietimo lygio, tačiau išlaikyti akims patogų kontrastą. 

• Jei įmanoma, rinktis didesnės įstrižainės ekranus ir išlaikyti tinkamą atstumą: kompiuterio ekranas turi būti nutolęs nuo akių bent šešiasdešimt centimetrų arba per ištiestos rankos ilgį. 

• Kompiuterio ekranas neturėtų būti tiesiai akių lygyje – žvilgsnis turėtų būti nukreiptas kiek žemiau, o ne tiesiai priešais. 

• Jei tik įmanoma, riboti kasdien praleidžiamą laiką prie ekranų. 

• Laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, daugiau laiko skirti buvimui lauke ir fizinei veiklai. 

• Jeigu skirti akiniai ar kontaktiniai lęšiai – juos būtinai nešioti pagal akių gydytojo nurodymus. 

• Jeigu darbo aplinka pakankamai sausa, kyla papildoma rizika akių plėvelės nugaravimui, todėl reikėtų kontroliuoti aplinkos drėgmę, esant reikalui naudoti oro drėkintuvą. 

• Prisiminti dažniau mirksėti ir naudoti dirbtines ašaras papildomam akies paviršiaus drėkinimui. Rekomenduojama naudoti dirbtines ašaras be konservantų. Drėkinti po vieną lašą į abi akis tada, kai jaučiasi akių sausumo simptomai, tačiau limito dirbtinėms ašaroms nėra, galima lašinti daug kartų per dieną esant poreikiui. Kai kurie žmonės nerimauja, kad galima priprasti prie dirbtinių ašarų, tačiau tai netiesa, kadangi jomis tik papildomai drėkinamas akies paviršius esant natūralios ašarų plėvelės nepakankamumui. 

• Taikant visas šias rekomendacijas ir išliekant simptomams – apsilankyti pas akių gydytoją detaliam akių ištyrimui. 

Nuotrauka. Net ir daug laiko praleidžiant prie ekranų, savo akims galime padėti / www.pexels.com nuotr. 

Jaunos merginos nuotrauka. Ji pozuoja lauke, pasisukusi kairiuoju profiliu, galvą kiek iškėlusi aukštyn ir smakrą kilstelėjusi į viršų. Mergina užsimerkusi ir atrodo susimąsčiusi, galbūt meditacijos būsenos. Jos plaukai tamsūs, tiesūs, vidutinio ilgio. Ji vilki languotą plono audinio švarką ar paltą, po kuriuo apsivilkusi tamsią palaidinę ar megztinį su apykakle. Nuotraukoje ant merginos veido ir plaukų krenta šviesos spinduliai.