Forumas

Autoriaus nuotraukaAlvydas Valenta, [email protected]

Neeilinio suvažiavimo atgarsiai


 

Parašas po straipsniuRugpjūčio 12 d. Vilniuje LDK Valdovų rūmuose įvyko LASS XXXIII neeilinis suvažiavimas. Suvažiavimo pradžioje trumpai paminėta LASS 95-mečio sukaktis, 16 organizacijos narių įteiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei LASS padėkos. Vėliau vyko darbinė sesija. Delegatams surengtas neilgas šventinis koncertas, kuriame dalyvavo 2021 m. Europos neregių ir silpnaregių dainų konkurso „Low-Vision“ Lietuvos atrankos dalyvis Gražvydas Sidiniauskas bei laimėtojos Irma Jokštytė ir Dainora Laukžemytė (ansamblis „Vėjų rožė“). Po koncerto – ekskursija po LDK Valdovų rūmus. 

LASS XXXIII suvažiavime patvirtinta nauja LASS įstatų redakcija, pirmininko siūlymu išrinkta nauja jo pavaduotoja. Įstatų redakcija dar bus pateikta notarų peržiūrai, o su jais suderinus registruojama VĮ Registrų centre. LASS pirmininko pavaduotoja tapo neregių bendruomenei jau neblogai pažįstama Irma Jokštytė. Po suvažiavimo „Mūsų žodžio“ redakcija (toliau – MŽ) LASS pirmininko ir naujosios pavaduotojos paprašė atsakyti į keletą klausimų. 

 

MŽ. Pavasarį vyko LASS XXXII suvažiavimas, mažiau nei už metų laukia ataskaitinis-rinkiminis. Kodėl tarp jų prireikė neeilinio suvažiavimo? 

Sigitas Armonas (toliau – S. A.) Dvejus metus iš eilės negalėjome susirinkti ir bendrauti gyvai. Pageidavimas susirinkti buvo iš delegatų pusės, gaila tik, kad iš 83 delegatų atvyko 55 – nedalyvavo apie 30 proc. Turint galvoje skaičius, kyla abejonių, ar tikrai norime susitikti ir gyvai bendrauti? Mano supratimu, LASS delegatai turėtų jausti didesnę atsakomybę, bet nenoriu moralizuoti, vasara, kiekvienam savi rūpesčiai. Dar viena priežastis – reikėjo išrinkti pirmininko pavaduotoją. Ne kartą gaudavau pylos, kad pavaduotojo neteikiau pernai ar šį pavasarį vykusiame LASS suvažiavime, bet LASS įstatai aiškiai sako, kad LASS pirmininko pavaduotojas renkamas tik atsistatydinus buvusiam pavaduotojui. Šių metų pavasarį R. Balčikonienė įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o neeiliniame suvažiavime teikiau I. Jokštytės kandidatūrą. Dar viena priežastis – reikėjo priimti naujus LASS įstatus. 

 

MŽ. Naujųjų LASS įstatų projektą teisininkas Giedrius Stoškus išsamiai aptarė 7-ame „Mūsų žodžio“ numeryje, tad norintys gali su juo susipažinti. Nepaisant to, dar kartą paminėkime svarbesnes priežastis ir svarbesnius pakeitimus. 

S. A. Įstatus keičiame, kai matome gyvenimo padiktuotą būtinybę. LASS įstatus priėmėme 2017 m., o jau 2018 m. įsigaliojo nauji Asociacijų įstatymo pakeitimai. Kai kurie mūsų įstatų punktai prieštaravo šio įstatymo reikalavimams. Įstatus reikėjo peržiūrėti ir dėl LASS vykdomos struktūrinės reformos. Priminsiu, kad organizacijos atsinaujinimo kryptį pasirinko LASS XXIX suvažiavimas. Įvykus reformai neliko penkių regionų. Neteko prasmės reikalavimas tarybos narius rinkti pagal regionus. Tarybos nariai privalo turėti suvažiavimo delegatų palaikymą. Nuo ateinančio rinkiminio suvažiavimo tarybą formuosime nebe pagal regionus, o pagal suvažiavimo delegatų pasitikėjimą. Revizijos komisiją rinksime iš trijų žmonių, kol kas turime tarpinį variantą – keturis narius. Įtvirtinti nuotoliniai LASS tarybos posėdžiai, galimybė nuotoliniu būdu ne tik į LASS įstoti, bet ir išstoti. 

 

MŽ. Vis dėlto, kodėl įstatus reikėjo priimti dabar, o ne rinkiminiame suvažiavime? Praeitų metų rudenį buvo minčių dėl radikalaus struktūros keitimo, filialų mažinimo. Ar tai reiškia, kad filialų skaičius nebus mažinamas? 

S. A. Taip, minčių dėl filialų mažinimo buvo. Prie filialų dar teks grįžti, nes toks buvo neeilinio suvažiavimo įpareigojimas, tačiau kiekviena reforma turi savo kainą, už kiekvienos reformos stovi žmonės. Turėjome penkis regioninius centrus, dabar turime du – gyvenimas vyksta, žmonės paslaugas gauna. Ar lygiai taip pat gautų, jeigu iš 49 filialų liktų 10 – klausimas. Antra vertus, mūsų veiklai didelę įtaką daro ir darys Vyriausybės sprendimai. Esame valstybės vykdomos socialinės politikos dalis ir niekur nuo to nepabėgsi. Galime kiek norime kalbėti apie filialų reformą, apie jų vaidmenį LASS struktūroje, bet socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė jau atvirai kalba apie tai, kad nuo 2024 m. paslaugų teikimą bendruomenėse reikia vykdyti vieno langelio principu, t. y. perduoti savivaldybėms. Kaip tada atrodys mūsų filialai, ar norėdami teikti paslaugas jie turės gauti akreditaciją, ar iš viso galės jas teikti – klausimai, į kuriuos atsakymų kol kas neturime. 

 

MŽ. Tęsiant filialų temą, suvažiavime vėl iškilo jų pirmininkų atlygio klausimas. Kaip ketinate jį spręsti? 

S. A. Taip, šis klausimas iškyla jau nebe pirmą kartą. Rudenį susirinks LASS taryba, sudarysime darbo grupę ir pradėsime diskusijas. Jeigu būtų 10 ar šiek tiek daugiau filialų, apie atlygį filialų pirmininkams galima galvoti, kai yra 49 – niekaip. LASS generuojamų lėšų užtektų pusmečiui ne ilgiau. Bet jau sakiau: už kiekvienos reformos stovi žmonės, vertinant plačiau yra ne tik LASS su savo problemomis ir savo lūkesčiais, bet ir valstybės socialinė politika. Neliko nuo 1993 metų veikusios Neįgaliųjų socialinės integracijos programos, dabar yra Socialinės integracijos įstatymo įgyvendinimo priemonių planas. Dar S. Skvernelio vyriausybė laikėsi nuostatos, kad lėšos jam įgyvendinti turėtų būti nukreipiamos per ministerijas: Aplinkos ministerija atsakinga už aplinkos pritaikymą, Švietimo ir mokslo – už švietimo reikalus ir panašiai. Kol kas aišku, kad priemonių planas veiks ir 2022 m., kaip gyvensime 2023-iaisiais, niekas nežino. Ministerijoje nuolat diskutuojame dėl asociacijų finansavimo, projektų atrinkimo tvarkos, bet iki šiol tai ir lieka tik diskusijomis. 

I. Jokštytė (toliau – I. J.) Noriu pratęsti kalbą apie filialus. Pirmininkas minėjo, kad šitame lauke nesame vieninteliai žaidėjai. Socialinio darbo apmokėjimas mūsų valstybėje daugiausia yra projektinis. Deja, šitokį modelį sugalvojome ne mes ir jis mums visiškai nenaudingas, bet kitokio kol kas nėra. Daugelis mūsų pirmininkų – socialiniai darbuotojai. Mūsų, kaip LASS respublikinio centro, pareiga būtų padėti susirasti finansavimą, užtikrinti, kad jis pasiektų tuos filialus, kuriems reikia. Po 2024 metų mūsų filialų pirmininkai turės atitikti keliamus reikalavimus, o filialai – stiprėti. 

 

MŽ. Pastarieji metai akivaizdžiai parodė, kad filialo pirmininko darbas yra platesnis nei socialinio darbuotojo. Kiekviename rajone LASS narių skaičius yra didesnis, nei dalyvaujančių socialiniuose projektuose. 

I. J. LASS neginčija pirmininkų lūkesčio už savo darbą gauti atlygį. Vis dažniau iškyla situacija, kad LASS pirmininkas nebūtinai bus ir to filialo socialinis darbuotojas. Socialinis darbuotojas gali būti visiškai atskiras žmogus, o tuomet pirmininkui tektų dirbti tik iš idėjos. Tai šių žmonių atžvilgiu būtų neteisinga. Darbo grupė bandys rasti atsakymus į šiuos klausimus, kokie jie bus, nesiimu spėlioti. 

 

MŽ. Šiame suvažiavime atsistatydino trys Revizijos komisijos (RK) nariai. Santykiai su RK buvo komplikuoti? 

S. A. RK yra organizacijos kontrolės organas. Niekada jiems nedariau jokios įtakos. Jeigu savo ataskaitose ir atsistatydinimo pareiškimuose rašo, kad bendradarbiavimas nepavyko ir dėl to kaltina Respublikinį centrą ar konkrečiai jo vadovą – tai yra RK pozicija ir su ja nesiginčysiu. Paklydimas prasidėjo dar prieš kokius 15 metų, kai RK pradėjo nesuprasti savo paskirties. RK nedalyvauja priimant sprendimus, bet stebi, kaip jų laikomasi. Jeigu mato, kad LASS taryba ar LASS pirmininkas, priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą padarė nusižengimą, tai konstatuoja ir kreipiasi į suvažiavimą. Vietos emociniams vertinimams, kas patinka ar nepatinka, čia neturėtų būti. Ne RK kompetencijos sritis, ką LASS RC vadovas priima į darbą, ko nepriima. Taryba priėmė sprendimą parduoti „Spindulį“ – pažeidė LASS įstatus ar nepažeidė? Taryba neleido parduoti pastato Vilniuje, Naugarduko gatvėje – nepardavėme. Nusižengėme LASS įstatams ar nenusižengėme? 

 

MŽ. Įstatų laikymasis, juridinė veiklos pusė – svarbiausia, bet svarbus ir bendras klimatas organizacijoje. LASS RK negali į jį nekreipti dėmesio, nors kartais tai tik nuomonės ir nieko daugiau. RK veikla reikalautų atskiros diskusijos, o kol kas keletas klausimų Irmai – kokie artimiausi darbai laukia kaip LASS pirmininko pavaduotojos? 

I. J. Vyksta ataskaitiniai susirinkimai. Pirmasis darbas – važinėti, bendrauti, įsiklausyti į skirtingas žmonių nuomones, suvokti poreikių įvairumą. Su LASS filialais, kurie labai skirtingi, daug bendravome ir anksčiau. Mus vienija tai, kad turime kitokias matymo galimybes, o jas turėdami, norime gyventi visavertį gyvenimą. Rugsėjo pradžioje – LASS naujokų stovykla, socialinės reabilitacijos projektas Kaune. Rugpjūtis ir rugsėjis – labai karšti mėnesiai, o tada susidėlios ir kiti darbai. Rudenį atnaujinsime nuotolinį bendravimą. 

 

MŽ. Rugpjūčio pradžioje, dar nebūdama LASS pirmininko pavaduotoja, kalbėjote apie diskusiją dėl brailio rašto. 

I. J. Patvirtinus ir pradėjus diegti naująjį brailio rašto standartą, atsirado įvairių nuomonių, kaip turėtume leisti knygas, spaudą. Suprantu, kad pokyčiams reikia daugiau laiko, turime rasti būdų, kaip palengvinti prisitaikymą. Naujasis standartas reikalingas brailio rašto kokybei, mūsų narių raštingumui, bet turime atsižvelgti ir į senjorų pageidavimus. Diskutuosime, įsiklausysime į nuomones. Visiškai įmanoma, kad kurį laiką periodinė spauda bus leidžiama pagal individualų poreikį – be didžiųjų raidžių, jei to reikės skaitytojui, susiduriančiam su konkrečiais skaitymo sunkumais. 

 

MŽ. Visos vyriausybės, ypač savo veiklos pradžioje, kalba apie dialogą, poreikį bendrauti ir bendradarbiauti. Ne išimtis buvo ir LASS neeiliniame suvažiavime dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė. Kokias matote bendradarbiavimo galimybes? 

S. A. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje nuolat vyksta diskusijos (pandemijos metu būdavo nuotolinės), kuo jos virs, parodys laikas. 

I. J. Mano supratimu, šita Vyriausybė nori bendradarbiauti. Esu sulaukusi ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės siūlymo tapti jos komandos visuomenine patarėja socialinės integracijos klausimais. Patyriau produktyvaus bendravimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre M. Navickiene. Ministrė pripažįsta, kad kai kur mūsų patirtis yra didesnė ir suteikia galimybę ja pasidalyti. Tai labai svarbus palaikymas ir mes tikimės, kad jis prisidės ir prie pagrindinio mano tikslo – nesvarbu, kur dirbsiu, aš stengiuosi, kad Lietuvoje požiūris į regos negalią turintį žmogų keistųsi ir lygios galimybės bei teisės būtų prieinamos visiems piliečiams, nepaisant jų regėjimo. 

 

Nuotrauka: Suvažiavime LASS pirmininko S. Armono pavaduotoja patvirtinta I. Jokštytė / T. Kazakevičiaus nuotr. 

Irmos Jokštytės ir Sigito Armono nuotrauka. Kolegos pozuoja stovėdami vienas šalia kito šviesaus pastato viduje, šalia laiptų. Abu pasisukę tiesiai į skaitytoją, matomi nuo kelių iki viršugalvio. Kairėje nuotraukos pusėje stovinti Irma – liekno sudėjimo mergina, jos plaukai vidutinio ilgio, šviesūs, garbanoti, akys kiek primerktos, veidą puošia kukli šypsena. Irma atrodo pasitempusi ir pasitikinti savimi. Ji vilki šviesų kostiumėlį – laisvai krentančią palaidinę trijų ketvirčių rankovėmis, kurių kraštai apsiūti balta medžiaga, išlendančia ir palaidinės liemens dalyje, bei šviesias kelnes. Šalia jos, dešinėje nuotraukos pusėje, stovintis Sigitas – puse galvos aukštesnis už Irmą, stambesnio sudėjimo vyras. Jo plaukai trumpi, žili, vyras užsidėjęs akinius, santūriai šypsosi, atrodo ramus ir pasitempęs. Sigitas vilki tamsų kostiumą, baltus marškinius, riši tamsų juostuotą kaklaraištį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką