Laiko juosta

Naujienos iš pasaulio aklųjų asamblėjos 

2021 m. birželio 21–28 d. vyko Generalinė pasaulio aklųjų asamblėja. Suvažiavimą rengė Pasaulio aklųjų sąjunga (PAS) ir Tarptautinė sutrikusio regėjimo švietimo taryba (ICEVI). Dėl COVID-19 grėsmės renginys vyko nuotoliniu būdu. Pasaulio aklųjų sąjunga pirmą kartą istorijoje surengė nuotolinį suvažiavimą, kurį galima suskirstyti į dvi dalis: vidinių organizacijos klausimų sprendimas ir vieša konferencija neregiams ir silpnaregiams aktualiomis temomis. 

Priimta keletas rezoliucijų. Nutarta pasinaudojant naujai susiklosčiusiais nuotolinio darbo įpročiais dažniau susitikimus rengti nuotoliniu būdu, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas. 

Pandemija ir nuotolinis mokymas daugeliui vaikų su regėjimo sutrikimais užkirto kelią mokytis. PAS stengsis visomis išgalėmis paveikti valstybes, vyriausybes, kad jos užtikrintų tinkamus žmogiškuosius ir techninius resursus tinkamai įgyvendinti įtraukųjį švietimą, kad ypač krizės sąlygomis neregiai neliktų be švietimo. 

Nuspręsta siekti, kad visais lygmenimis neregių organizacijose būtų užtikrinta lyčių lygybė. Siekiant šio tikslo planuojama skleisti informaciją apie lyčių lygybę, kurti moterų susirašinėjimo tinklą, paskirti šių tinklų koordinatores. 

Dalyvaujant pasaulinio lygio renginyje didelį įspūdį palieka pasaulio ir nuomonių įvairovė. Su vienomis problemomis susiduria Šiaurės Amerika ir Europa, kitos problemos išryškėja Afrikoje ir Pietų Azijoje, Lotynų Amerikoje. Jeigu mes kalbame apie įtraukųjį švietimą, kokios pagalbos reikia, kad neregiai ir silpnaregiai gerai jaustųsi bendrojo lavinimo mokyklose, tai Pietų Azijos, Lotynų Amerikos šalims aktualu, kad neregiai ir silpnaregiai apskritai ateitų į mokyklą, kad turėtų bent vieną prieinamą vadovėlį. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad didžiausia neregių dalis pasaulyje yra neišsivysčiusiose šalyse. 

Viena iš man aktualiausių temų yra švietimas. Lietuvoje nuo 2024 m. bendrojo lavinimo mokyklos neturės teisės atsisakyti priimti neįgaliuosius argumentuodamos, kad neturi pritaikytos aplinkos, tiflopedagogų ar kitų resursų. Mūsų visų laukia didelis uždavinys, kad įtraukusis švietimas būtų ne tik formalus vaikų perkėlimas į bendrojo lavinimo mokyklas, bet ir užtikrintų geras mokymosi sąlygas ir kokybišką švietimą. Pasauliniu mastu Jungtinės Tautos ne per seniausiai į darnaus vystymosi tikslus įtraukė įtraukųjį švietimą. Vadinasi, vykdant įvairias finansavimo programas trečiojo pasaulio šalyse atsiranda reikalavimai skatinti įtraukųjį švietimą. Kai švietimo profesionalai kalba apie įtraukųjį švietimą, visuomet pabrėžiama, kad greta bendrojo lavinimo mokyklų atsivėrimo turi būti užtikrinami pakankami ištekliai: ar tai būtų švietimo pagalbos specialistai, specialieji pedagogai, ar pritaikyti vadovėliai ir pagalbinės priemonės. Įtrauktis be tinkamų resursų pasmerkta nesėkmei. 

Viena iš pagrindinių mokymosi priemonių yra vadovėliai. Brailio vadovėliai užima daug vietos, juos sunku gaminti ir kopijuoti. Daugelyje išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių siekiama, kad greta brailio leidinių būtų užtikrintas didelis elektroninių leidinių pasirinkimas. Juos galima skaityti įvairiuose prietaisuose: mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse, nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Elektroninę knygą lengva dauginti. Tinkamai parengtas elektroninis leidinys yra lengvai naviguojamas, jame galima greitai atlikti raktinių žodžių paiešką. Siekdamos įtraukaus švietimo, įvairios organizacijos, tokios kaip „Daisy consortium“, skatina neregiams prieinamų elektroninių knygų, tarp jų ir vadovėlių, leidybą. 

Šiuo metu Lietuva į savo teisinę bazę perkelia Europos prieinamumo aktą, kuris nuo 2025 m. įpareigos visus elektroninius leidinius leisti neįgaliesiems pritaikytais formatais. Nuo pavasario kartu su Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru tenka bendrauti su vadovėlių leidėjais, ministerijų atstovais siekiant, kad būtų tinkamai pasiruošta prieinamų skaitmeninių knygų leidybai. Kol kas visuomenėje dar trūksta žinių apie tinklalapių prieinamumą, nekalbant jau apie elektroninių leidinių prieinamumą neregiams. 

Pasidalysiu keliais įspūdžiais iš skirtingų pranešimų, perskaitytų Generalinėje pasaulio aklųjų asamblėjoje. Vienas iš sudėtingesnių dalykų neregių ugdymo procese yra matematikos mokymas, matematinių koncepcijų įsisavinimas. ICEVI „Youtube“ kanale yra pateikta daugiau nei šimtas pavyzdžių, kaip pasinaudojant paprastomis geometrinėmis figūromis ir kitais paprastais įrankiais mokyti neregius suvokti matematines koncepcijas, tokias kaip sinusas, kosinusas ir panašiai. 

Danai atliko tyrimą, susijusį su matematikos užrašymu. Pasirodo, matematikos reiškinius įvairiose pasaulio šalyse galima užrašyti daugiau nei 20 būdų. Ir tai turbūt nėra galutinis skaičius, nes tikrai ne visos šalys pateikė duomenis. Bet mokslininkė suskirstė užrašymo būdus į 6 kategorijas pagal tai, kaip dėliojami ženklai. Vienos sistemos yra labai glaustos, kitos – išsamios, bet ilgos, trečios turi dar kitokių trūkumų ir privalumų. Neregiams buvo uždėti specialūs davikliai, kurie mokslininkei padėjo sekti pirštų judesius. Buvo galima suskaičiuoti, kiek laiko užtrunkama perskaitant vieną ar kitą matematinę išraišką. Išvada tokia, kad kiekvienai sistemai mokytis ir skaityti matematines išraiškas turi būti taikoma skirtinga čiuopimo pirštais strategija. 

Norisi pasidžiaugti, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga yra Pasaulio aklųjų sąjungos ir Europos aklųjų sąjungos visavertis narys. Vadinasi, priklausome tarptautinei neregiams ir silpnaregiams atstovaujančiai bendruomenei. Kad ir nedideliu balsų skaičiumi, bet prisidedame prie šių organizacijų lyderių išrinkimo. Būdami šių organizacijų nariai galime dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, kurie nubrėžia tendencijas mums svarbiose švietimo, technologijų, įdarbinimo srityse. 

Vilmantas Balčikonis 

Nuotrauka: Generalinėje pasaulio aklųjų asamblėjoje išrinkta nauja organizacijos prezidentė – Martine Abel-Williamson iš Naujosios Zelandijos / Stopkadras iš www.youtube.com 

Martine Abel-Williamson nuotrauka. Naujoji prezidentė matoma visu ūgiu, pozuojanti lauke prie šviesaus pastato, o šalia jos, prie kairės kojos, stovi šviesus Labradoro retriveris – aklųjų vedlys šuo. Moteris – kiek stambesnio kūno sudėjimo, tamsių, garbanotų vidutinio ilgio plaukų. Jos akys užmerktos, burna šiek tiek praverta, smakras pakeltas aukštyn, atrodo, kad moteris mėgaujasi saulės spinduliais. Ji vilki šviesią margą palaidinę, tamsų švarkelį ir kelnes, avi tamsius batelius. Jos dešinė ranka prispausta prie nedidelio tamsaus rankinuko, kurį moteris pasikabinusi ant dešiniojo peties, ant dešinės rankos riešo mūvi apyrankę, o ant bevardžio piršto – žiedą. Kairėje rankoje moteris laiko šuns pavadėlį. Šalia jos stovintis šuo – gana nemažas, stovi visiškai ramus ir žvelgia tiesiai į skaitytoją. Už moters, šalia aukšto pastato, matoma žaliuojanti augalija.