Laiko juosta

Brailio raštas – aukščiausia kokybe 

Artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru (LASUC), išplatino spaudos pranešimą: „Didžiausi leidėjai Brailio raštu ragina laikytis aukščiausių kokybės standartų“. Žinia apie brailio rašto standartą aktuali tiek leidėjams, leidžiantiems ar ketinantiems šiuo raštu leisti literatūrą, įvairaus pobūdžio informacinius leidinius, tiek jo vartotojams. Siūlome su pranešimu susipažinti išsamiau, skleisti jo nuostatas ir laikytis jo dvasios. 

LAB, LASS ir LASUC ragina leidėjus bei aplinkos pritaikymu besirūpinančias organizacijas atsigręžti į neregius vartotojus ir informaciją brailio raštu teikti laikantis aukščiausių kokybės standartų. 

„Ar įsivaizduojate, jei gestų kalba ar natų užrašymo sistema neturėtų standarto, bet šimtai muzikantų ir negirdinčiųjų abiem sistemomis naudotųsi? – retoriškai klausia LASS komunikacijos specialistė Irma Jokštytė, brailio raštu besinaudojanti jau daugiau nei 20 metų. – Mes norime ne tik naudoti brailio raštą, bet ir įskaityti juo parašytus užrašus.“ O antrą šimtmetį skaičiuojantis brailio raštas Lietuvoje galutinai standartizuotas visai neseniai, 2019 metais. 

LASS pirmininkas Sigitas Armonas pastebi, kad auga brailio rašto užrašų skaičius prie reikšmingų paminklų ar kitų istorinio paveldo objektų. Daugėja šiuo raštu parengtų informacinių pranešimų. „Kol LASS, LAB ir LASUC buvo vieninteliai brailio rašto leidėjai, mes taikėmės prie tiesioginių brailio rašto vartotojų, nes tokį ryšį su jais turime. Tuomet, kai šiuo raštu informaciją pradėjo spausdinti kitos institucijos ar privatūs leidėjai, padaugėjo ir kokybinio broko, – sako S. Armonas. – Naujasis standartas turėtų tapti ne kliūtimi, bet pagalbine priemone tiems, kurie neturi tiesioginio ryšio su brailio rašto vartotojais. Neregių rašte funkcionalumas ir paprastumas yra svarbiausi dalykai. Norėtumėme tikėtis, kad brailio rašto standarto įvedimas prisidės prie šio didelę istorinę reikšmę ir vertę turinčio rašto išsaugojimo.“ 

„Istoriškai susiklostė, kad brailio rašte didžiosios raidės buvo beveik nenaudojamos. Nematantys vaikai vėliau šių raidžių neįprasdavo vartoti ir rašydami kompiuteriu ar kitomis priemonėmis, – teigia LASUC Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyriaus IT specialistas Gintaras Norkus. – Svarbu, kad nematančių vaikų raštingumo įgūdžiai nesiskirtų nuo visų kitų. Todėl standarte buvo įtvirtinta, kad nuo šiol ir brailio raštu yra privaloma rašyti didžiąsias raides pagal galiojančias gramatikos taisykles.“ 

Kiek daugiau pokyčių standartas įnešė matematikoje. Remiantis daugelio valstybių praktika, buvo pakeisti kai kurie aritmetiniai ir algebriniai ženklai bei užrašai. Dabar mokantis matematikos nematantiems mokiniams daug paprasčiau bendrauti su matančiais savo bendraamžiais ir mokytojais. Taip pat besimokantieji daug lengviau gali skaityti tarptautinę (nelietuvišką) techninę literatūrą. 

„Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras leidžia vadovėlius brailio raštu ir aprūpina jais visus nematančius mokinius Lietuvoje, – teigia Jūratė Maskoliūnienė, LASUC Sutrikusios regos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja. – Standartizuotų brailio rašto ženklų diegimas sutampa su pasirengimo ugdyti sutrikusios regos mokinius įtraukiuoju būdu bendrojo ugdymo mokyklose pasiruošimo ir bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo etapais, todėl kokybiška spauda brailio raštu įgyja ypatingą svarbą.“ 

Antrus metus skaičiuojantis brailio rašto standartas vis dar nėra įtvirtintas kaip privalomas, todėl neregiai susiduria su aibe klaidų ir netikslumų, o kartais – ir su visai neįskaitomu brailio raštu. „Jei užrašai brailio raštu parašyti tik „gražiai“, bet ne tiksliai laikantis standarto, jie tampa nebeperskaitomi ir praranda prasmę, – sako I. Jokštytė. – Jei teikiantieji informaciją brailio raštu tai darytų ne dėl savo skambių viešųjų ryšių, o dėl mūsų, šio rašto vartotojų, problema išsispręstų. Gal tuomet troleibuse apčiuopusi reljefo pakitimus, suprasčiau, kad tai man skirtas užrašas. Kartais išdėstyti taškai yra taip nutolę vienas nuo kito, kad tenka įjungti vaizduotę norint įžvelgti ten brailio raštą.“ 

„Esame institucijos, teikiančios konsultacijas asmenims ir organizacijoms apie teisingą ir korektišką brailio rašto naudojimą, – pabrėžia LAB direktorė Inga Davidonienė. – Deja, į LASS ar LAB kreipiasi ne visi. Bandymas spausdinti brailio raštu neturint nei įgūdžių, nei patirties, nei ryšio su skaitytoju dažnai baigiasi tik gražia viešųjų ryšių akcija ir neregiams visiškai netinkamu produktu. Konsultacijos LAB kompetencijų centre – profesionalios ir visiškai nemokamos, todėl kviečiame aktyviai jomis naudotis. Gerbdami skaitytojus ir šio unikalaus liečiamojo rašto istoriją, spaudai brailio raštu turime taikyti pačius aukščiausius kokybės standartus.“ 

Standartą „Prieinamas dizainas. Brailio rašto naudojimas ant ženklų, įrangos ir prietaisų (ISO 17049:2013)“ bei jo Nacionalinį priedą „Brailio rašto naudojimas Lietuvoje“ (literatūrinio brailio, matematikos, fizikos, chemijos, kompiuterinio brailio, muzikinio brailio, šachmatų bei šaškių brailio raštu užrašomi ženklai) galite rasti Lietuvos standartizacijos departamente ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje. 

Parengta pagal LAB pranešimą spaudai 

Brailio rašto nuotrauka. Iš arti vaizduojamas baltas popieriaus lapas, kuriame brailio raštu išspausdintas tekstas. Jį švelniai pirštų galiukais skaito žmogus, nuotraukoje matomi tik jo abiejų rankų pirštai. 

Naujienos iš prezidentūros 

Balandžio 13 dieną prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir Žmonių su negalia teisių stebėjimo komisija. Prezidentas aptarė didžiausias kliūtis, trukdančias realiai užtikrinti neįgaliųjų teises ir sudaryti jiems sąlygas gyventi savarankiškai. Kaip svarbiausios kliūtys buvo įvardytos aplinkos ir informacijos pritaikymas, paslaugų prieinamumas, švietimo kokybė, padėtis darbo rinkoje. Aptarta situacija, kai negalią turintys vaikai tampa suaugusiais – tuomet jie iš karto netenka daugelio negalią turintiems vaikams teikiamų paslaugų ir lengvatų. Tiek neįgaliųjų organizacijų, tiek prezidento įsitikinimu, tokia praktika yra neteisinga ir ją reikia keisti. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad būtina keisti nedarbo draudimo sistemą. Jeigu neįgalus žmogus netenka darbo ir turi teisę į socialinio draudimo išmoką, jis gali gauti tik tą nedarbo išmokos dalį, kuri viršija kitas jo socialines išmokas. Tokia tvarka yra neteisinga, nes neįgalūs žmonės dirbdami moka tuos pačius socialinio draudimo mokesčius, todėl, netekus darbo, draudimo išmokos jiems irgi turėtų būti tokios pačios. 

Po susitikimo prezidento patarėja Irena Sagalovičienė cituodama šalies vadovą sakė: „Žmonių su negalia gerovė yra visų mūsų bendras reikalas. Jeigu kiekviena ministerija, valstybinė įstaiga ar organizacija daugiau dėmesio skirtų savo pastatų, produktų ar procesų prieinamumui, turėtume tūkstančius gerų sprendimų.“ 

Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė atkreipė dėmesį, kad daugybė neįgaliesiems kylančių problemų karantino metu dar labiau paaštrėjo. Antra vertus, didelė dalis neįgaliųjų dėl aplinkos neprieinamumo, paslaugų trūkumo, darbo rinkos priemonių nepakankamumo gyvena nuolatiniame karantine. Įgyvendinant negalią turinčių žmonių teises, būtina laikytis lygiateisiškumo principo, įtraukiant neįgaliuosius į visas gyvenimo sritis. Kontrolierės teigimu, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas švietimo prieinamumui. Praėjusiais metais priimtos Švietimo įstatymo pataisos. Joms įgyvendinti būtinas visų valstybės institucijų atsakingas požiūris, būtinybė rengti reikalingus specialistus. „Dėl švietimo skundų gaunama mažai, – sakė B. Sabatauskaitė. – Bet jie atskleidžia gilias socialines problemas.“ 

Norint pagerinti neįgaliųjų užimtumo situaciją, reikia daugiau lankstumo tiek įtraukiant žmones į darbo rinką, tiek padedant joje išsilaikyti. Atėjo laikas keisti Užimtumo ir kai kuriuos kitus įstatymus. 

Alvydas Valenta 

Daina nugalėtoja keliauja į Europą! 

Balandžio 30 d. radijo laidos „Aklas pasimatymas“ tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). 

Balsuoti ir rinkti labiausiai patikusią dainą prieš finalinę transliaciją buvo galima dešimt dienų. Lietuvos nacionalinėje atrankoje kūrinius pristatė keturi atlikėjai ir muzikos grupės. Susumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, pastebima balsų persvara išrinkta daina nugalėtoja. Tai daina „Invisible Colors“ („Neregėtos spalvos“). Jos kūrėjai – „The Wind rose“ („Vėjų rožė“) (tekstas – Irma Jokštytė, muzika – I. Jokštytė, Dainora Laukžemytė, Germanas Skoris, Tadas Dešukas, vaizdo įrašas – Saulė Norkutė ir Karolina Žernytė). 

Tarptautinio dainų konkurso ILSC finalas vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį, – nacionalinės atrankos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado. – Konkurse dalyvaus tik po vieną dainą iš kiekvienos šalies. Bet aš džiaugiuosi visais kūriniais, kurie skamba nacionalinėje atrankoje. Pripildykime pasaulį savo muzika!“ 

Pirmą kartą rengiamame konkurse skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: https://www.dbsv.org/ilsc.html. Kviečiame sekti naujienas ir finale palaikyti Lietuvai atstovaujančią dainą „Invisible Colors“. Dainos „Invisible Colors“ videoklipą galite išgirsti ir pamatyti paspaudę nuorodą. 

Redakcijos informacija