Socialinis pulsas

Autoriaus nuotraukaDovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Pasvaliečiai drauge gali daugiau


 

Parašas po straipsniuLietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, skaičiuojanti 95-uosius savo veiklos metus, turi vienas ilgiausių ir giliausių tradicijų buriant regos negalią turinčius žmones. Ši organizacija vienija apie 6000 narių. Kuo plačiau užtikrinti LASS veiklą padeda 49 filialai, įsikūrę visoje šalyje. Jų darbuotojai rūpinasi, kad pagalba pasiektų ne tik miestų, bet ir atokiausių vietovių žmones, kuriems tam tikrų paslaugų prieinamumas tampa dar sudėtingesnis – čia mažiau specialistų, pagaliau – kartais atstumas tampa didele kliūtimi telkiant žmones su regos negalia. Filialams neretai iškyla nemenkų išbandymų. Todėl žurnalo puslapiuose norime plačiau panagrinėti šias temas ir pakviesti susipažinti, kokiu ritmu gyvena filialai, kas jiems labiausiai kelia nerimą ir kokie dalykai leidžia efektyviai rūpintis savo nariais. 

Pažintį pradėsime nuo Šiaurės Lietuvos krašto – Pasvalio rajono – filialo, kuriam rūpesčius ir sunkumus pavyksta atsverti pozityviais rezultatais, sėkmingu tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir net pačių žmonių iniciatyvomis. 

LASS Pasvalio rajono filialui jau keturioliktus metus vadovauja Rasa Rimkūnaitė. Moteris tvirtina, kad dar iki tampant pirmininke, jai LASS veikla buvo puikiai pažįstama iš asmeninės patirties: „Nuo vaikystės esu silpnaregė. Kol buvau vaikas, LASS mane globojo, o pilnametė oficialiai tapau organizacijos nare. Pasvalyje buvo susibūręs jaunimo klubas, pradėjau jam vadovauti. Vis labiau ir labiau įsitraukiau į organizacijos veiklą, kol 2007 m. tapau pirmininke“, – pasakojo R. Rimkūnaitė. Filialas vienija 67 žmones, 24 silpnaregius bei 43 neregius ir žmones su itin mažu regėjimo likučiu. 26 iš jų – darbingo amžiaus, kita dalis – senjorai, vyresnių nei 80 metų yra 17 narių. Palyginti šis filialas yra gana nedidelis, bet kartu tai užtikrina glaudesnį bendravimą. R. Rimkūnaitė kalbėjo: „Žmonės yra labai skirtingi savo amžiumi, pomėgiais, interesais, todėl kartais sunku rasti veiklų, kurios visiems būtų naudingos ir įdomios. Dėl to nemažai laiko skiriame individualiam darbui, asmeniniams pokalbiams. Anksčiau bendravome gyvai, dabar – labiau telefonu, sužinome, kas su kokiais rūpesčiais ar džiaugsmais gyvena.“ 

Kalbėdama apie žmonėms aktualiausius klausimus, pirmininkė išskiria socialinę sritį: tai įvairios lengvatos, socialinės garantijos, techninės pagalbos priemonės. Tačiau kartais tenka spręsti ir neeilines situacijas: „Esame ieškoję ir kaminkrėčio, veterinaro, televizoriaus meistro, o visai neseniai vienai šeimai bebūnant saviizoliacijoje namuose dingo vanduo, pirkome jį ir vežėme. Taip pat padedame žmonėms tarpininkaudami tarp įvairių institucijų, kai jiems patiems nepavyksta susitarti su tam tikrų paslaugų teikėjais. Būna įvairių situacijų, tad gilinamės ir bandome padėti jas spręsti.“ 

Tačiau pirmininkė atvirauja, kad ir kiek daug noro padėti žmonėms bebūtų, vien savų pajėgumų neužtektų. Tad moteris akcentuoja ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, palaikymą įstaigų, kurios yra didelis ramstis tam tikriems sprendimams priimti ir įgyvendinti. „Sėkmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas priklauso nuo keleto dalykų – palankaus institucijose dirbančių žmonių požiūrio ir mūsų pačių iniciatyvų, tam tikrų gairių suteikimo, kokia pagalba mums būtų reikalinga ir efektyvi. Todėl jau ne vienus metus glaudžiai bendradarbiaujame su Pasvalio rajono savivaldybe, meru Gintautu Gegužinsku. Jei iškyla kokia problema, žinome, kad pas jį tuoj pat pateksime, būsime išklausyti. Jis taip pat lankosi mūsų renginiuose, seka veiklą mūsų feisbuko paskyroje. Nuolat palaikome ryšius su savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriumi, tai padeda operatyviau sužinoti apie mūsų žmonėms aktualias naujoves ir pasikeitimus. Toks bendradarbiavimas susiklosto savaime, kai tu pats bandai ieškoti efektyvių veiklos būdų. Be to, situaciją lengvina ir tai, kad mažesniuose miestuose esame arčiau vieni kitų, gal labiau pastebime ir suprantame šalia esantį“, – dalijosi patirtimi R. Rimkūnaitė. 

Prie sėkmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo pirmininkė mini ir kitas svarbias įstaigas. Tarp jų – Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, kitos nevyriausybinės organizacijos, įvairios rajono bendruomenės, Pasvalio M. Katiliškio viešoji biblioteka, miesto ir rajono mokyklos, su kuriomis rengiami edukaciniai užsiėmimai. Moteris pasakojo: „Pamokėlėse rodome neregių ir silpnaregių kompensacines priemones, vaikams daro įspūdį kalbantys laikrodžiai, svarstyklės. Supažindiname su brailio raštu, juo mokiniai užrašo savo vardą. Taip pat leidžiame užrištomis akimis pavaikščioti su baltąja lazdele, pažaisti šaškėmis, pasinaudoti kompiuteriu su balso sintezatoriumi. Tačiau bene labiausiai visiems patinka, kai pamokome kišenėje nematant susiskaičiuoti pinigus.“ 

Vykdyti savo veiklą Pasvalio filialui šiuo metu daugiausia padeda projektas „Savarankiškumo bei socialinių įgūdžių ugdymas, užimtumas ir pagalba regėjimo neįgaliesiems“. Per jį teikiami kasdienių įgūdžių, kompiuterinio raštingumo mokymai, yra savigalbos grupė. Svarbią vietą užima ir individualios paslaugos, kai žmogų reikia kažkur palydėti, užpildyti tam tikrus dokumentus, sumokėti mokesčius, aprūpinti vaistais, maistu ir pan. Taip pat Pasvalyje žmonės buriami laisvalaikiui, filialas nuo 2008 m. turi 12 žmonių vokalinį instrumentinį ansamblį „Va tai va“. Dar iki pandemijos buvo rengiamos kelionės, šventės su pačių paruošta programa – užduotimis, viktorinomis. Vykdyta ir sveikatingumo programa, remiama Pasvalio rajono savivaldybės. 

Deja, prasidėjus karantinui daugumos kontaktinių veiklų teko laikinai atsisakyti, o ir padaugėjo kitų papildomų išbandymų. Apie vieną jų pirmininkė papasakojo: „Buvo sumažinta autobusų maršrutų, kuriais žmonės atvykdavo į Pasvalį. O mes neturime savo transporto, patys negalime vairuoti. Tad teikiame pagalbą daugiau mieste gyvenantiems, o su atokiau įsikūrusiais nuolat palaikome virtualų ryšį. Žinau, kad šiuo sunkiu metu juos lanko giminaičiai, kaimynai, kai kas kreipiasi į socialinius darbuotojus. O štai iki karantino žmonės pas mus atvykdavo iš vietovių ir 20 km spinduliu, juos pasitikdavome stotyje, vėl įsodindavome. Vienas mūsų filialo tarybos narys savanoris padėdavo aplankyti rajono gyventojus, jiems išvežioti „Maisto banko“ lauknešėlius. Tai buvo labai šilti ir jaukūs susitikimai. Turėjome ir pačių narių iniciatyvų – pernai, kai negalėjome pavasarį susitikti patalpose, viena aktyvi filialo lankytoja pasikvietė į savo sodybą. Tas buvimas drauge itin suartina, džiugina. Tik dabar kol kas tam mažai galimybių.“ 

R. Rimkūnaitė pastebi, kad karantinas įnešė ir teigiamų postūmių. Džiugiausias iš jų – suaktyvėjusi LASS Pasvalio rajono filialo feisbuko grupė. Joje viešinama ne tik neregiams ir silpnaregiams, bet ir jų artimiesiems, visuomenei aktuali informacija. Dalijamasi renginių, spektaklių nuorodomis, taip pat filialo nariai čia mokosi, kaip pasiklausyti straipsnių įvairiuose portaluose. Šioje paskyroje gimė ir „šnekučių“ grupė, kuri virtualiai susitinka kas savaitę. Kalbamasi įvairiomis temomis, apie šventes, pirkinius, buities darbus žmonėms su negalia. Kartą buvo išpildyta picų tema: žmonės jas patys gamino namuose, fotografavo ir susitikę virtualiai aptarinėjo, kaip sekėsi. Nuošaly nepaliekami ir tie, kuriems dėl techninių dalykų sunku prisijungti, jiems paskambinama ir pasidalijama įspūdžiais. R. Rimkūnaitė pasakojo: „Ši veikla padeda ir patiems nenuobodžiauti, taip pat skleidžiame žinią apie tai, kas mes esame, kuo gyvename. Kartu patiriame ir itin jautrių momentų. Vienas jų – Baltosios lazdelės dieną žmonės atvirai pasisakė, ką reiškia būti neregiu, kokius sunkumus tenka patirti, o ką pavyksta sėkmingai padaryti.“ 

Nesvarbu, kokia LASS Pasvalio rajono filiale veikla būtų vykdoma – virtuali ar kontaktinė, ji visuomet laukiama pačių žmonių. Neregys Dangiras Kloviškis gyvena Pasvalyje, tačiau sunkiai vaikšto ir retai gali atvykti į patį filialą, todėl dažniau bendrauja su bičiuliais telefonu. Bet kai tik atsiranda galimybė gyviems susitikimams, niekada nepraleidžia progos. Jis kalbėjo: „Čia buriasi labai nuoširdūs žmonės, susibendravome kaip šeima. O ir pasimokyti galime naudingų dalykų. Iki karantino lankėme kompiuterinio raštingumo kursus, kuriuos veda taip pat regėjimo negalią turintis Pranas Pliuška. Aprimus pandemijai, tęsime toliau. Bet ir dabar jau galiu kompiuteriu naudotis savarankiškai, naršau man aktualiuose interneto portaluose, tad čia skaitau ir žurnalą „Mūsų žodis“, jau be didelių vargų galiu susiorientuoti Lietuvos aklųjų bibliotekos elektroninėje leidinių sistemoje ELVIS ir iš jos atsisiųsti norimus leidinius, taigi visuomet turiu ką skaityti. Tai didelė atgaiva.“ 

Tokie veiklos rezultatai ir šilti susitikimai su žmonėmis filialo pirmininkę stipriai palaiko, įkvepia darbe, kuriame kartais pasitaiko ir sudėtingų situacijų, reikalaujančių neeilinių sprendimų. Todėl R. Rimkūnaitė įsitikinusi, kad filialo pirmininkui itin gelbsti oficialių LASS, savivaldybės, vyriausybės dokumentų išmanymas, nes niekada nežinai, kam ko gali prireikti. „Visko tikrai neįmanoma žinoti, tačiau kai turi tam tikrus orientyrus, tuomet situacijos koordinavimas, naujovių sekimas tampa svarbiu pagalbos įrankiu. Itin svarbus ir domėjimasis rajono žmonių aktualijomis. Tad stengiuosi sekti visa tai, esu Socialinės paramos teikimo komisijos narė, tad kas mėnesį savivaldybėje turime susitikimus su seniūnijų socialiniais darbuotojais, taip daugiau sužinome apie žmonėms kylančias problemas. Nors mūsų organizacijoje ne kiekvieną situaciją pavyksta išspręsti, bet visuomet galime žmogų nukreipti į tam tikrą įstaigą, paslaugų centrą, seniūniją, o gal kam reikia net lankomosios priežiūros. Kai daugiau gali patarti žmogui, aiškiai pasakyti, kas jam priklauso, kas gali nutikti vienoje ar kitoje situacijoje, tuomet mažiau kyla nesusikalbėjimų, konfliktų“, – patirtimi dalijosi pirmininkė. 

Darbas LASS Pasvalio rajono filiale R. Rimkūnaitei neprailgsta, nes kiekviena diena atneša naujų įvykių, susitikimų su įvairiais žmonėmis. Pirmininkė atviravo: „Didžiausias veiklos įvertinimas yra tuomet, kai supranti esanti žmonėms naudinga, padedi jiems būti veiklesniems, mažiau priklausomiems nuo kitų. Kai stebi savarankiškai vaikštantį neregį, kuris prieš tai sėdėjo namie užsidaręs, tuomet džiaugiasi širdis. Tai ir yra organizacijos misija, kažkas daugiau nei vien užimtumas, paslaugos, o ir žmogiškas bendravimas, ryšys, kurio kiekvienam labai reikia.“ 

 

Nuotrauka: Gera atmosfera LASS Pasvalio rajono filiale susikuria iš nuoširdaus rūpesčio ir artimo bendravimo / LASS Pasvalio rajono filialo archyvo nuotr. 

Akimirka iš LASS Pasvalio rajono filialo susibūrimo. Nuotraukos centre – dvi moterys. Viena jų, sėdinti prie stalo, – garbaus amžiaus, kiek stambesnio kūno sudėjimo, matoma nuo liemens iki viršugalvio, kiek pasisukusi kairiuoju profiliu. Jos plaukai šviesūs, trumpi, kakta šiek tiek suraukta, akys užmerktos, abi rankas moteris laiko prie liemens, delnus kiek pakėlusi aukštyn ir beveik atrėmusi į stalo kraštą. Moteris vilki margą, gėlių raštais puoštą švarkelį trijų ketvirčių rankovėmis ir tamsią palaidinę, ant kaklo segi V formos papuošalą, sudarytą iš daugybės mažų karoliukų. Ant kairės rankos moteris segi laikrodį, o ant bevardžio piršto mūvi auksinį žiedą. Pirštų galiukais ji čiupinėja euro monetą. Ant stalo, netoli jos rankų, guli dar septynios skirtingos monetos. Moteris atrodo rami ir susikaupusi, stengiasi atpažinti monetos vertę. Jai už nugaros stovi kita moteris. Ši – jauna, vidutinio kūno sudėjimo, pasilenkusi link vyresnės moters per jos dešinį petį ir dešinę ranką tiesianti pirmyn link vyresnės moters rankų, tarsi norėdama paimti monetą. Jaunesnės moters plaukai tamsūs, vidutinio ilgio, ant kaktos krenta kirpčiukai, jos žvilgsnis nukreiptas į vyresnės moters rankas, lūpos pravertos, moteris greičiausiai veda šį užsiėmimą ir kažką pasakoja. Ji vilki tamsią aptemptą suknelę trijų ketvirčių rankovėmis, ant kaklo segi pakabuką ant ilgos plonos grandinėlės. Vyresnei moteriai iš kairės sėdi kita moteris, nuotraukoje matoma tik jos dešinioji alkūnė. Iš dešinės sėdi dar viena vidutinio amžiaus moteris, matoma nuo liemens iki viršugalvio, pasisukusi kairiuoju šonu, rankas sulenkusi per alkūnes ir pakėlusi aukštyn iki krūtinės. Moters plaukai šviesūs, banguoti, vidutinio ilgio, ant kaktos krenta kirpčiukai. Moteris kiek palinkusi į priekį, akys užmerktos, burna praverta. Moteris vilki šviesią suknelę trijų ketvirčių rankovėmis. Jai iš dešinės sėdi vyresnis vyras, nuotraukoje galima įžiūrėti tik jo kairės rankos dalį ir šiek tiek pakaušio. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]