Viršelio istorija

 

Apie dėkingumą šiandienai


 

Kiekvienoje dienoje, kiekvienoje padėtyje patys galime rinktis vidinį nusistatymą, kuris nemačia ima tarnauti statybai arba griovimui. Jei skaičiuojame tik blogus dalykus, tik nelaimes, nepasisekimus, savo ar kitų ribotumą, tai padėtis darosi vos ne beviltiška. Tačiau visi iš patirties žinome – kiekviename žmoguje ar kiekviename gyvenime rasime daug gerų dalykų, priverčiančių mus visa širdimi atsigauti. Tai gali būti visai mažos smulkmenos, kurių minčių ir darbų kasdienybėje nebepastebime. O juk paprasta būti dėkingiems tiesiog už žmones, kuriuos sutikai, už išgirstus patarimus, pagalbos ranką, už gerą savijautą ir vidinę ramybę, už geras naujienas ar kaimyno pasilabinimą per tvorą, už vaiko ar kito artimojo apsikabinimą, už saulės žaismą ant veido. Už laisvę gyventi laisvėje. 

Jūratei Sarokienei gyvenimas nepašykštėjo pamokų. Nepaisant išbandymų, ji tvirtai tiki ir to moko savo sūnų Matą, kad pats gyvenimas, šalia esantys žmonės savaime yra stebuklas, Dievo dovana. Būna visokių dienų. Nereikšmingos smulkmenos pasimiršta. Bet jei su nuoširdumu ir dėkingumu eini į žmones, dienai pasibaigus visuomet rasi už ką padėkoti. 

Viršelyje – J. Sarokienė su sūnumi Matu / asmeninio archyvo nuotr. 

 

Viršelio nuotraukoje – vidutinio amžiaus moteris ir maždaug dešimties metų berniukas. Jis – dešinėje nuotraukos pusėje, matomas nuo pečių iki viršugalvio, žvelgiantis tiesiai į skaitytoją. Vaiko plaukai šviesūs, kiek raudono atspalvio, akys mėlynos, primerktos, vaikas nuoširdžiai šypsosi. Jis dėvi žalią kepurę, kurios centre, ties berniuko kakta, išsiuvinėtas Lietuvos Respublikos herbas Vytis – ant balto žirgo jojantis raitelis, vaizduojamas raudoname fone. Berniukas vilki raudoną striukę, o aplink kaklą apsijuosęs Lietuvos vėliavos spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – šaliką. Kairėje nuotraukos pusėje, už vaiko nugaros, stovi moteris. Ji matoma nuo krūtinės iki viršugalvio, šiek tiek palinkusi link berniuko ir pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos plaukai trumpi, šviesiai rudi, žvilgsnis nukreiptas į kamerą, moteris taip pat šypsosi. Ji vilki šviesiai pilkos spalvos pūkinį paltą su aukšta apykakle, beveik dengiančia jos ausis, mūvi megztas, šviesiai rudas pirštines, dešinę ranką priglaudusi prie krūtinės, laiko joje nedidelę Lietuvos trispalvę. Už berniuko ir moters nugarų matoma šviesaus pastato dalis, primenanti Lietuvos Respublikos prezidentūrą. Nuotrauka spinduliuoja optimizmu, patriotizmu ir meile. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį nuotraukos antrame plane matomo šviesaus pastato. 

PROTANOPIJA. Matomas vaizdas nesikeičia nuo realaus vaizdo, tačiau spalvinė gama susiaurėja. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai nuotraukos kampuose vaizdas visai nematomas. Kairėje nuotraukos pusėje nesimato šviesaus pastato dalies, taip pat dešiniojo moters peties, dalies galvos ir nedidelės rankoje laikomos vėliavos. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies dešinės moters kūno dalies nuo krūtinės iki pečių, taip pat dalies berniuko smakro, o likusioje nuotraukos dalyje vaizdą protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Apatinėje nuotraukos dalyje nesimato pusės vaiko veido nuo smakro iki akių, taip pat dalies moters kūno nuo krūtinės iki pečių. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Nematome paties nuotraukos centro – dešinės berniuko akies, dalies jo kaktos ir viršugalvio, taip pat didžiosios dalies moters veido. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik dalį žalios berniuko kepurės ir moters veido dalį nuo smakro iki akių. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką