Skaitmeninis asistentas

Autoriaus nuotraukaJustinas Kilčiauskas

Profesija neregiui ar tik skambus pavadinimas?


 

Parašas po straipsniuKalbėsime apie programavimą. Kompiuteris, naudojant balso sintezę, neregiams prieinamas jau kelis dešimtmečius. Juo naudodamiesi galime ne tik skaityti, rašyti, klausytis muzikos, naršyti internete, bet ir programuoti. Mane, kaip neregį, programavimas žavi nuo dvylikos metų, dar nuo tų laikų, kai su kiemo draugais žaisdavome naršyklinius žaidimus internete, tuo metu tokie žaidimai buvo žinomi dar kaip "Wapiniai", arba, kitaip sakant, tinkami žaisti telefone. Mes irgi norėjome sukurti kažką panašaus, tad vienintelis būdas buvo tai padaryti - išmokti programuoti. Nuo to laiko praėjo jau keturiolika metų, kaip programuotojas, eidamas tuo keliu, įgijau neįkainojamos patirties. Nors buvo visokių minčių, įvairiausių nepasisekimų, tačiau savo svajonės tapti programuotoju neatsisakiau ir todėl dabar galiu dirbti atviroje rinkoje, esu pripažįstamas kaip lygiavertis darbuotojas ir komandos narys. 

Technologijos sparčiai vystosi ir bėgti nuo jų nėra prasmės. Neregiams technologijų proveržis taip pat atveria naujų galimybių darbo rinkoje. Tarp neregių ir silpnaregių dažnai sutiksime masažuotojų, dainininkų, bet profesionaliai dirbančių programuotojų dar mažai. Manau, yra kelios pagrindinės tai lemiančios priežastys.* Kalbos barjeras. Nors šiais laikais anglų kalbą supranta didžioji dalis jaunimo, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms ji yra sunkiau įkandama. Beje, norint programuoti, tikrai nepakanka suprasti buitinę anglų kalbą. Juk ne veltui kolegijose ir universitetuose mokoma profesinės anglų kalbos. Paskaitų, seminarų metu aiškinamos ne kalbos taisyklės, bet mokoma įvairius terminus vertinti per programuotojo / inžinieriaus specializacijos prizmę. Pavyzdžiui, žodis "langas" paprastai mums gali reikšti kambaryje esantį langą ar automobilio langą, o programavimo kontekste tai dažniausiai reiškia grafinės vartotojo sąsajos langą. Anglų kalba vaidina tokį svarbų vaidmenį tiek dėl informacijos stokos lietuvių kalba, tiek dėl programavimo kalbų specifikos. Esmė ta, kad plačiai paplitusios ir atviroje rinkoje egzistuojančios programavimo kalbos yra sukurtos remiantis anglų kalbos logika. Programuotojai, rašydami kodą, sudėtingas jo vietas aprašo / komentuoja taip pat angliškai, o įrankiai, reikalingi norint programuoti, taip pat komunikuoja anglų kalba. Neregiams, pripratusiems tekstą skaityti lietuvišku sintezatoriumi, reikia pastangų, kad priprastų prie angliškos sintezės. Kadangi dirbame ir gyvename Lietuvoje, pramaišiui su anglų kalba pasitaiko ir lietuviško teksto, sintezatorių reikia nuolat perjunginėti. Net jeigu nustatytas automatinis persijungimas iš vienos kalbos į kitą, vis tiek nepratus būna gana nepatogu. Mano praktika rodo, kad dirbant atviroje rinkoje, ypač komercinėse struktūrose, perjunginėjant sintezatorius gali būti nepageidautina net kelių sekundžių delsa.* Matematika ir fizika. Šios dvi disciplinos taip pat labai arti informacinių technologijų. Be fizikos neveiktų mūsų naudojama aparatinė įranga: kompiuteriai, telefonai, planšetės, išmanieji laikrodžiai ir apyrankės, įvairiausi detektoriai. Be matematikos - jie, vaizdžiai tariant, "neturėtų proto", nes jų veikimas paremtas dvejetainės skaičiavimo sistemos principu (vienetukais ir nuliukais), pastarieji sąlygoja elektros srovės buvimą ar nebuvimą. 

Silpnaregiams ir ypač neregiams daug sunkiau suvokti grafiškai perteiktus brėžinius, atlikti įvairiausius bandymus ar net apskritai pasiekti tokią informaciją. Mokykloje turėjome brailio knygas, kantrius mokytojus, bet išėjus, toliau reikia mokytis savarankiškai, o su ekrano skaitytuvu brėžinio perteikti taip, kaip jis perteikiamas brailiu, yra tiesiog neįmanoma. 

Nors jau egzistuoja technologija, leidžianti ekrano vaizdą perteikti iškiliais taškais, bet šiuo metu tai yra itin brangus malonumas. Šios priežastys lemia tai, kad reikia ieškoti alternatyvų, tokių kaip "LaTeX" matematinė kalba, "MathML" kalbos principu veikianti programinė įranga "MathPlayer", leidžianti neregiui skaityti matematines išraiškas, bet realiai tik algebros lygmeniu. Tačiau tai padeda jau labai gerai mokant reikiamas temas arba jeigu temos yra itin paprastos. Kitais atvejais reikia reginčiojo pagalbos, bet jie taip pat ne visada gali ir ne visada supranta, kaip padėti. Tada atsiduriame sudėtingoje situacijoje, kai PDF formato knygas tenka skaityti su "Chrome" naršykle, nes ši naršyklė kartais gana tiksliai nuskaito matematinius simbolius (jeigu dokumentas nėra vien paveikslėlis, o jie tokio tipo knygose pasitaiko labai dažnai). 

Užsienyje ši problema dažniausiai sprendžiama koledže neregiui priskiriant asistentą, kuris turi reikalingų žinių ir gali padėti išmokti temas: perskaito reikiamą turinį, paaiškina vizualikos dalykus ir t. t. Pas mus, deja, tokios praktikos kol kas nėra. Optinis simbolių atpažinimas (angl. OCR) tokiais atvejais padeda gana retai, nes atpažintas tekstas neretai tėra blogai atpažintų simbolių kratinys. Brailio knygos nesiūlo išeičių, nes net apie paprasčiausias matricas sunku rasti informacijos brailio raštu.* Integruota kūrėjo aplinka ir kitų įrankių prieinamumas. Seniau programinį kodą žmonės rašydavo tiesiog paprastu teksto redaktoriumi. Tai padaryti nesunku ir neregiui, nes ekrano skaitytuvas perskaito tekstą, kuriame naviguojame standartinėmis kursoriaus valdymo komandomis, tačiau pasaulis nestovi vietoje ir sistemos šiuo metu itin sudėtingos, turinčios ne kelis tūkstančius, o keliasdešimt, kelis šimtus tūkstančių ar net milijonus kodo eilučių. Nors neregiai programuotojai geba gerai įsiminti formules, įvairias kodo išraiškas, bet jeigu reikia dirbti komandoje su kitais programuotojais prie sudėtingų sistemų, vien atminties ir gerų programavimo įgūdžių tikrai nepakanka. 

Regintiems programuotojams integruota kūrėjo aplinka spalvina ir kitaip išskiria kodo elementus, vizualiai braukia sintaksės klaidas, rašant siūlo automatinį kodo eilutės užbaigimą (nuspėja, ką programuotojas nori parašyti), leidžia greitai naviguoti tarp atskirų, bet tarpusavyje susijusių elementų, failų, bibliotekų. Rašant kodą paprastu teksto redaktoriumi, tiesiog fiziškai neįmanoma pasiekti tokio ar net panašaus našumo, kaip dirbant integruotoje aplinkoje. Neregiams dauguma plačiai žinomų kūrėjo aplinkų yra tiesiog neprieinamos, nes jų kūrėjai ar gamintojai nesirūpino prieinamumu ir sistemas išvystė tokiu lygmeniu, kad dabar jas padaryti prieinamas neregiams reikia itin daug laiko ir didelių kaštų, o šito įmonės linkusios vengti. Be to, dauguma programuotojų dirba "Linux" operacinių sistemų (OS) terpėje, o neregiai ir silpnaregiai dėl geresnio prieinamumo dirba "Windows" OS terpėje. Tai dažnai pakiša koją, nes dėl nesuderintos aplinkos kodas tiesiog veikia tik "Linux" sistemose. 

Yra ir daugybė kitų priežasčių, tokių, kaip darbdavių nenoras priimti neregį į savo darbuotojų komandą, paties neregio nepasitikėjimas savo jėgomis, pernelyg daug darbo su vizualine "Front-end" vartotojo sąsajos dalimi, o tam reikia regos, bet tai specifiniai dalykai, programuotojo duona ir apie juos plačiau nekalbėsime. 

Vis dėlto yra dalykų, kurie labai norint, leidžia nerti į programavimo vandenis ir mėgautis jo vaisiais praėjus visą tą sunkų kelią. Pastaruoju metu atvirojo kodo sistemos įgijusios itin didelį populiarumą ne tik tarp pavienių kūrėjų, bet ir tarp didelių kompanijų, tokių kaip "Microsoft", "Google" ir kitos. Šios kompanijos, kurdamos inovatyvius sprendimus, vis dažniau nepamiršta ir neregių bei silpnaregių, padarydamos tuos įrankius prieinamais ekrano skaitymo bei vaizdo didinimo programoms. Pavyzdžiui, "Microsoft" korporacijos atvirojo kodo projektas "Visual Studio Code" leidžia neregiui sukonfigūruoti aplinką taip, kad ji praktiškai turi visas aukščiau aptartas funkcijas, kurias naudoja regintieji. Kitas "Microsoft" produktas - "Windows Subsystem for Linux" - leidžia įdiegti sparčią virtualią mašiną į "Windows" operacinę sistemą ir tokią sistemą neregys gali valdyti naudodamas komandinę eilutę, kurioje tiesiog rašo ir vykdo komandas, o mums įprastas JAWS arba NVDA ekrano skaitytuvas perskaito išvesties tekstą. Pati "Linux" OS tampa vis prieinamesnė neregiams, o terminalas, nepaisant visų grafinės aplinkos elementų, vis dar yra vienas galingiausių įrankių, kurio neatsisako ir, tikėtina, ilgai neatsisakys regintys programuotojai, o tai mums tam tikra prasme palengvinimas. Svarbiausia, teisingai pasirinkti įrankius ir tikėtis, kad programinės įrangos kūrėjai ir toliau gerins šią situaciją, o mes galime prisidėti prie to gerinimo įvairiausiais būdais - pradedant pranešimais kūrėjams apie rastas prieinamumo problemas, baigiant naujų sistemų gerinimu jas programuojant. 

Paulius ir Vytautas Lėveriai taip pat pasidalijo praktine patirtimi: "Su didžiąja dalimi minėtų problemų bei iššūkių susidūrėme ir mes. Studijuojant antrus metus ne kartą kilo sunkumų ir dėl privalomosios literatūros, ir dėl neregiams nepritaikytų programų prieinamumo. Tačiau į klausimą, ar atviroje, konkurencingoje rinkoje dirbti programuotoju neregiui ne per ambicingas užmojis, atsakymas vienareikšmiškas: tikrai ne. Įsitikinome, kad viskas priklauso tik nuo žmogaus išsikeltų tikslų ir pastangų. Taip pat džiugu pastebėti, kad vis daugiau kompanijų, atsižvelgdamos į "Google", "Microsoft", "Amazon" skiriamą dėmesį programų bei tinklalapių prieinamumui didinti, į tai irgi pradeda žiūrėti ne pro pirštus. Vienų populiariausių programavimo kalbų, tokių kaip "Java" ar "C#", kodo rašymo aplinkos draugiškos ekrano skaitymo programoms. Jomis studijų metu teko nemažai programuoti. Taip, kai kada reikia ieškoti netradicinių sprendimų, bet visa tai galima išsiaiškinti ir apeiti. Reikia pažymėti, kad turbūt ne bet kokį darbą rinktųsi neregiai programuotojai dėl suprantamų priežasčių. Juk ir kompanija, matyt, ne labai entuziastingai žiūrėtų į neregį, konstruojantį puslapio išorinį dizainą. Kita vertus, alternatyvų, ką pasirinkti programuoti, taip pat ne dvi ir ne trys. Apibendrinus galima teigti, kad neregiui svarbiausia gerai apgalvoti ir pasirinkti kompaniją, kurioje norėtų ir gebėtų dirbti, kruopščiai atsirinkti darbui tuos įrankius, kurie yra gerai prieinami; galbūt sugaišti daugiau laiko užduotims, susijusioms su vizualine informacija. Be to, dažniausiai programuotojai dirba komandose, taigi taip pat svarbu tarp komandos narių pasidalyti užduotimis taip, kad kiekvienas jos narys darytų tai, ką geriausiai geba atlikti. Tokiu būdu programavimas nematančiam žmogui tampa tikra, reali, nė kiek nepagražinta ar idealizuota profesija." 

 

Nuotrauka: Besidomintiems programavimu neregiams atsiveria naujų galimybių darbo rinkoje / www.pexels.com nuotr. 

Kambaryje prie šviesaus medžio stalo sėdi jaunas vaikinas. Jis matomas nuo pečių iki pakaušio, pasisukęs kairiuoju profiliu. Jo plaukai tamsūs, trumpi, vyras užsiauginęs trumpą vešlią barzdą ir ūsus. Jis vilki tamsius marškinius prasegta apykakle. Ant stalo, ant specialaus nešiojamojo kompiuterio padėklo, padėtas kompiuteris. Vaikinas abiejų rankų pirštais spaudžia kompiuterio klavišus, dešinėje kompiuterio pusėje padėta balta belaidė pelė. Kompiuterio ekrane galima įžiūrėti tamsaus fono programinio kodo redagavimo aplinką "Visual Studio Code". 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]