Pro plyšinę lempą

Autoriaus nuotraukaMonika Vieversytė, gydytoja oftalmologė, [email protected]

Naujausi duomenys: COVID-19 ir akys


 

2019 m. gruodžio pradžioje Kinijoje, Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane buvo nustatytas neaiškios kilmės plaučių uždegimo protrūkis būriui žmonių. Šis virusas pasižymėjo tam tikrais klinikiniais požymiais, svyruojančiais nuo minimalių simptomų iki sunkaus kvėpavimo ir daugelio organų nepakankamumo. Susirgusiems buvo būdinga karščiavimas, kosulys, dusulys, bendras silpnumas, raumenų, gerklės, galvos skausmai, šaltkrėtis, taip pat buvo aprašyti ir rečiau pasitaikantys klinikiniai požymiai, tokie kaip viduriavimas, vėmimas, skonio, uoslės praradimas, rečiau – konjunktyvitas. 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį protrūkį paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos problema, o kovo 11 d. – pandemija ir skyrė oficialų pavadinimą „Corona Virus Disease 2019“ (COVID-19). Šiuo metu visame pasaulyje yra nustatyta apie 84,1 mln. COVID-19 atvejų, dėl viruso mirė daugiau kaip 1,83 mln. žmonių, tačiau manoma, kad šie skaičiai gerokai nuvertina tikrąjį pandemijos mastą. 

  Parašas po straipsniu

Ar galima užsikrėsti COVID-19 per akis? 

SARS-COVID virusas naudoja tam tikrus receptorius ir fermentus, esančius ant žmogaus ląstelių paviršiaus, kad galėtų patekti į organizmą ir sukelti infekciją. Žmonių organizme šių receptorių yra centrinėje nervų sistemoje, plaučiuose, inkstuose, enterocituose, nosyje, kepenyse ir kraujagyslėse. Teigiama, kad akyje šis baltymas randamas ragenoje, junginėje, stiklakūnyje ir tinklainėje. Dalis mokslinės literatūros skelbia, kad akies paviršiuje yra receptorių COVID-19 virusui atpažinti, bet nėra baltymo (pirminės proteazės), galinčios padėti virusui patekti į organizmą ir taip sukelti sisteminį pažeidimą, tad mokslinės literatūros duomenys palyginti ankstyvame pandemijos etape vis dar yra kontroversiški. Net ir manant, kad virusas prie akies paviršiaus prisijungti negali, yra ir kitų kelių patekti į organizmą, pvz., virusų dalelėms pasiekus akies paviršių, dėl ašarų šie gali nukeliauti nosies ašarų lataku į nosiaryklę, iš ten – į kvėpavimo takus ir virškinamąjį traktą, kur gausu reikalingų baltymų, palengvinančių viruso įsiskverbimą. Tad įmanoma COVID-19 liga užsikrėsti ir per akies paviršių. 

 

Akių ligų simptomai 

Dėl nevisiško viruso ištyrimo sunku daryti galutines išvadas apie COVID-19 viruso sukeltą akių simptomatiką ir paplitimą. Šis virusas pirmiausia gali sukelti simptomus akyse prieš pasireiškiant sisteminiams sutrikimams. Sergančiuosius vargino junginės paraudimas, išsiplėtusios junginės kraujagyslės, svetimkūnio, sausų akių pojūtis, fotofobija (šviesos baimė), epiphora (didelis ašarojimas), neryškus matymas, akių vokų patinimas, padidėjusi sekrecija. Šie simptomai dažniausiai pasireiškė per pirmąsias 3 dienas nuo užsikrėtimo ir, dažniausiai, būdavo nestiprūs. Retais atvejais pasireikšdavo vidutinio sunkumo ar sunkūs akių pažeidimai, tokie kaip: junginės kraujosruvos, ragenos uždegimai (keratitai) ar netgi pakraujavimas į stiklakūnį. Jau nuo pat viruso paplitimo stengiamasi atlikti įvairius mokslinius tyrimus iš įvairių medicinos sričių, neaplenkiant ir oftalmologijos. Naujausiame ir didžiausiame Kinijoje atliktame tyrime buvo nustatyti junginės paraudimas, paburkimas ir gausaus ašarojimo pasireiškimas net 27–31 % pacientų, sergančių COVID-19 infekcija. Sukaupta nemažai įrodymų, kad COVID-19 didina riziką sirgti kraujo krešėjimo ir kraujagyslių ligomis, todėl manoma, jog padidėja tinklainės kraujagyslių okliuzijos rizika. Plačiau tyrinėjant COVID-19 persirgusiųjų tinklainę, rasti įvairūs pakitimai giliuosiuose tinklainės sluoksniuose, pastebėti vatą primenantys židiniai ir mikrohemoragijos (mikrokraujosruvos), patvirtinantys hipotezę, kad COVID-19 sutrikdo ne tik kraujagyslių, bet ir krešumo sistemą. Džiugina tai, kad nė vienas pacientas nesiskundė regėjimo praradimu ar didesniu regėjimo suprastėjimu, o visais atvejais konjunktyvitas išnyko per kelias dienas. 

Pacientai, hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 būklės į ligonines, dažnai kenčia dėl paviršinės keratopatijos ir sumažėjusio mirksėjimo reflekso sukeltų simptomų: akių sausumo, perštėjimo, svetimkūnio jausmo, graužimo. Tokius pojūčius jaučia iki 60 proc. pacientų, kurie yra stacionarizuoti intensyviosios terapijos skyriuose ir gydomi dideliu deguonies srautu. 

 

Diagnostika ir gydymas 

Lig šiol yra sunku nustatyti COVID-19 infekciją iš akių tepinėlių. Naujausių tyrimų duomenimis, junginės sekreto mėginiai iš užsikrėtusių COVID-19 asmenų ašarų pasirodė esantys teigiami, neatsižvelgiant į tai, ar buvo akių ligų simptomų. Taip pat COVID-19 PGR tyrimas, imtas iš ašarų, buvo teigiamas trečdaliui pacientų, besiskundžiančių įvairiais akių simptomais. Vis dėlto oftalmologai ir bendrosios praktikos gydytojai pacientams, kuriems yra įtariamas konjunktyvitas ir yra gretutinių COVID-19 simptomų, vietovėse, kuriose yra didelis viruso užkrečiamumas, turėtų dėvėti tinkamas asmenines apsaugos priemones, įskaitant kaukę ir akinius ar veido skydą. 

Nuo 2020 m. kovo 18 d. Jungtinių Amerikos Valstijų oftalmologijos akademija paragino visus oftalmologus teikti tik skubią pagalbą, siekiant sumažinti SARS-COVID perdavimo riziką. Jei nejaučiama didelio akių skausmo, reikšmingai susilpnėjusio regėjimo ar jautrumo šviesai, daugelį pacientų galima konsultuoti ir gydyti nuotoliniu būdu, išbandant dirbtinių ašarų be konservantų lašinimąsi, šaltus kompresus ar įvairius drėkinamuosius tepaliukus. Atsižvelgiant į paciento simptomus ir rizikos veiksnius (pvz., kontaktinių lęšių nešiojimą), galima prie gydymo pridėti ir trumpą vietinių antibiotikų kursą, siekiant užkirsti kelią bakterijų superinfekcijai. Daugybė konjunktyvito formų gydant nereceptiniais vaistais praeina maždaug per 1–2 savaites. 

 

Patarimai karantino metu 

Jei nešiojate kontaktinius lęšius, pabandykite šiuo periodu juos pakeisti į akinius. Kontaktinių lęšių mėgėjai dažniau liečia akis nei jų nenešiojantis žmogus. Jei privalote nešioti kontaktinius lęšius dėl tam tikrų priežasčių, būtinai juos dezinfekuokite būtent taip, kaip rekomendavo jūsų akių gydytojas. 

Korekciniai akiniai ar akiniai nuo saulės gali apsaugoti jūsų akis nuo sklindančių kvėpavimo lašelių šnekant, kosint ar čiaudint, tačiau jie nesuteikia 100 proc. apsaugos, nes akinių viršutinė dalis ir šonai yra atviri. Dėl geresnės apsaugos, bendraujant su galimai virusine liga sergančiu žmogumi, dėvėkite apsauginius akinius ar veido skydą. 

Venkite liesti ir trinti akis. Iš pradžių gali būti sunku atsikratyti šio natūralaus įpročio, bet tai padarius sumažėja infekcijos rizika. Jei norisi patrinti akis, geriau naudokite servetėlę ar lieskite su švariomis medicininėmis pirštinėmis. Varginant sausoms akims ar gydytojui paskyrus lašinti akių lašus, prieš procedūrą svarbu gerai nusiplauti rankas muilu ir vandeniu (tai turėtų trukti bent 20 s.) ir tik vėliau liestis prie akių. 

Jei karščiuojate, kosite ar jaučiate dusulį, pasikonsultuokite telefonu su savo šeimos gydytoju, ką šiuo atveju turėtumėte daryti, prieš savarankiškai apsilankant ligoninėje ar kitame medicinos centre. 

 

Kiti virusiniai uždegimai 

Svarbu nepamiršti ir kitų virusų, kurie gali sukelti akių uždegimus. Herpes viruso, adenoviruso ar tymų sukeltas akių junginės uždegimas pasižymi panašia į COVID-19 sukelto akių uždegimo simptomatika: akių perštėjimu, paraudimu, šviesos baime, vokų patinimu. Herpes sukeltas konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia vienoje akyje. Adenovirusinius konjunktyvitus sukelia adenovirusai, kurių šiuo metu žinoma apie 40 tipų, ir šio tipo konjunktyvitas yra labai užkrečiamas. Paprastai virusinis konjunktyvitas plinta esant tiesioginiam kontaktui per užkrėstas rankas, medicininius instrumentus, baseino vandenį ar asmeninius sergančiojo daiktus. Sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcija, virusiniu konjunktyvitu galima užsikrėsti ir kosėjant. Pajutus keletą iš aukščiau išvardytų simptomų ir šiems nepraėjus per 7 dienas, derėtų kreiptis į gydytoją oftalmologą. Šis, atlikęs standartinius regos tyrimus ir paėmęs akies išskyrų mėginį, nustatys ligos priežastį ir paskirs atitinkamą gydymą. 

Nors konjunktyvitas – itin nemaloni liga, tinkamai gydoma ji trunka ne ilgiau nei 2 savaites. Labai svarbu vykdyti visas gydytojo rekomendacijas ir rūpintis asmenine higiena. Vaistai, kuriuose yra antibakterinių komponentų (akių lašai ir tepalai), padeda tik gydant bakterinio tipo konjunktyvitą, o esant virusinei infekcijai specialaus gydymo nėra – tiesiog reikia reguliariai drėkinti akis ir rūpintis higiena. 

 

Nuotrauka: Virusai gali sukelti akių uždegimus / www.pexels.com nuotr. 

Animuota „Covid-19“ bakterijos ir jaunos merginos nuotrauka. Kairėje nuotraukos pusėje vaizduojama nupiešta viruso bakterija. Iš jos apvalaus kūnelio iškilę daugybė nedidelių, čiuptuvėlius primenančių darinių. Bakterija primena nedidelį kamuoliuką su dygliais. Dešinėje nuotraukos pusėje matomas jaunos merginos veidas. Mergina pasisukusi kairiuoju profiliu, tamsios akys atmerktos, žvilgsnis nukreiptas pirmyn link bakterijos. Mergina ant veido dėvi šviesią medicininę kaukę, todėl jos nosies ir lūpų nuotraukoje nesimato. Ausyse mergina segi nedidelius auskarus. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]