Laiko juosta

Šviesios tamsos keliu 

Lietuvoje 2016 m. vėlyvą rudenį duris atvėrė tarptautinis juslinis patyrimų centras „Dialogas tamsoje“. Jame dirbantys neregiai ir silpnaregiai kviečia lankytojus išgyventi neįtikėtiną savęs patyrimą visiškai aklinoje tamsoje. Centre siūlomi skirtingi renginių formatai įvairioms lankytojų grupėms: renginiai įmonėms, suaugusiems, vaikams, komandos formavimo seminarai, edukacinės programos apie neregių gyvenimą, organizuojami pramoginiai viešieji renginiai žmonių grupėms ir privatūs renginiai pagal užsakovo pageidavimą (pvz., gimtadieniai, mergvakariai, šeimos šventės). 

„Dialogo tamsoje“ renginiai labai skirtingi, tačiau kone visus juos vienija bendras momentas: patekęs į akliną tamsą kiekvienas žmogus – vaikas ar pagyvenęs, verslininkas ar mokytojas, menininkas ar inžinierius – tarsi atranda save iš naujo. Taip nutinka, nes atėmus iš žmogaus pagrindinį informacijos šaltinį – regą – priversti įsijungti ir paaštrėti visi kiti pojūčiai. „Dialogo tamsoje“ komanda, pasitelkdama įvairias priemones, padeda jiems atsiskleisti. Toks aplinkos ir informacijos pokytis bet kurio atveju sukelia emocijas: dažniausiai iš pradžių sutrinkama, tačiau po kelių akimirkų sutrikimą pakeičia nuostaba ir džiugesys, kuriuos sukelia išlaisvinti pojūčiai. Atlikdami skirtingus pratimus ir užduotis dalyviai susimąsto apie save, savo galimybes, kitus ir „kitoniškumą“. 

Pernai lapkritį atšventusi ketvirtąjį gimtadienį „Dialogo tamsoje“ komanda yra įgyvendinusi daugybę įtraukiančių idėjų. Ir visos jos inicijuotos šio juslinio patyrimų centro Lietuvoje įkūrėjos Liepos Lieponės. Jos fantazija ir užsidegimas leido džiuginti lankytojus originaliais potyriais, o empatija ir meilė subūrė į šviesią tamsą charizmatišką ir įvairiapusį neregių ir silpnaregių darbuotojų kolektyvą. L. Lieponė ne tik investavo į projektą daug lėšų, bet atidavė jam nepamatuojamai daugiau – savo širdį ir šilumą, kurių pripildo ne tik centro lankytojus, bet ir komandos narius. „Dialogas tamsoje“ nėra tiesiog darbas, mes esame tarsi šeima, o tamsa tapo antraisiais namais, į kurios visuomet jauku ir gera sugrįžti“, – teigia centro darbuotojai. 

Nors pandemija sujaukė planus ir šiandien vykdyti veiklos nėra galimybių, „Dialogas tamsoje“ nenuleidžia rankų ir ieško būdų bendrauti. Neturėdamas galimybės pasikviesti žmonių į tamsą, gruodžio mėnesį centras džiugino lankytojus socialiniame tinkle „Facebook“ siūlydamas atsiversti įkvepiantį advento kalendorių. „Laikotarpis tarp karantinų buvo per trumpas. Mūsų perspektyvos iki karantino augo, visiškos neveiklos periodas buvo skausmingas ir po karantino veikla akimirksniu neatsinaujino. Tik atėjus rudeniui susigrąžinome klientus ir susidėliojome optimistinius planus ateičiai, bet akimirksniu viską vėl teko nubraukti. Tačiau likome ryžtingi, atkaklūs ir labai kūrybingi. Turime dėl ko stengtis. Turime gerą tarptautinį produkto vardą, intelektinės nuosavybės teises. Mes jau atlikome visus svarbiausius žingsnius, kad šis tarptautinis projektas būtų įgyvendintas Lietuvoje – įsisavinome konceptualią informaciją, įgijome praktinės patirties, kūrėme naujus formatus, nuosekliu darbu populiariname projektą. Bendradarbiavimas socialinės franšizės pagrindais su vokiečių įmone „Dialogue Social Enterprise GmbH“ labai stipriai įtraukė mus į pasaulinį judėjimą, kuris įkvepia pozityvius pokyčius. Šiuo projektu galiu prisidėti prie komandos žmonių, kurie kuria ne tik verslą, bet ir pridėtinę vertę. Gyvenimas – tai veidrodis, kuris su kaupu grąžina viską, ką į jį siunčiame. Šiandien labai tikiuosi, kad tas gyvenimo veidrodžio principas suveiks ir centras išgyvens šiuo metu itin sunkų mums periodą, o ateityje sulauks dar daugiau dėmesio“, – situaciją ir ateities planus apibendrino „Dialogo tamsoje“ direktorė L. Lieponė. 

Andžejus Ravanas 

Netektis 

Paskutiniąją 2020 m. dieną netikėtai Amžinybėn išėjo ilgametis Lietuvos aklųjų organizacijos narys Alfonsas Kudaras. Kauniečiai Jurgis ir Alfonsa Kudarai užaugino tris sūnus. Alfonsas šį pasaulį išvydo 1946 metų rugpjūčio 6 d. Kadangi tėveliai keletą kartų pakeitė gyvenamąją vietą, tai ir berniukams teko mokytis keliose Kauno vidurinėse mokyklose. Jau jaunystėje pasireiškusi klastinga akių liga nesutrukdė Alfonsui siekti išsilavinimo. Po vidurinės mokyklos sėkmingai baigė Kauno politechnikos institutą (dabartinį KTU). Puikiai klostėsi ir statybos inžinieriaus karjera. Atsakingas darbas Kauno projektavimo institute, po to – veikla Utenos statybos įmonėje. Tvirtas charakteris neleido palūžti ir progresuojant akių ligai. Lietuvoje plėtėsi ir stiprėjo aklųjų įmonės. Vos 1983 m. įstojęs į tuometę aklųjų draugiją, sulaukė Panevėžio gamybinio mokymo kombinato (GMK) vadovų pasiūlymo įsitraukti į Panevėžio zonos veiklos organizavimą. Gabiam specialistui patikėtos atsakingos pareigos: zonos tarybos pirmininko, GMK direktoriaus pavaduotojo, o dar vėliau – direktoriaus. Teko vadovauti įmonei, kurioje pasikeitė net tik pavadinimas (į „Regovitus“), bet ir prisitaikyti prie laisvos rinkos sąlygų. A. Kudaras dar kartą ėmėsi mokslų ir įgijo magistro laipsnį. Tuomet jis rūpinosi ne tik gamybine veikla, bet aktyviai prisidėjo ir prie miesto neregių socialinės, sportinės ir kultūrinės veiklos organizavimo. Pagal išgales rėmė ir skatino įvairias neregių bendruomenės iniciatyvas. Taip 1994 m. įmonės patalpose vietą surado vienintelė tokia aklųjų koplytėlė, kurioje iki dabar kiekvieną savaitę aukojamos šv. Mišios. 

Su šeima ir artimaisiais dalijamės širdies skausmu, taip netikėtai palietusiu mus visus, likimo brolius ir seseris, bendraminčius ir buvusius bendradarbius. 

LASS Panevėžio filialo taryba