Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Zappos ekspertas iš Švedijos

Matsas Ebergas (Mats Öberg) – virtuoziškas klavišininkas, skleidžiantis futuristinius beprotiškus derinius, įelektrintus, pulsuojančius, intensyvius garsų raizginius bei įmantrių pasažų sekas. Taip pat jis yra pianistas, subtiliai prakalbinantis akustinį instrumentą minkštu prisilietimu, techniškas, preciziškas, turintis lakią improvizuotojo fantaziją ir platų muzikinį žodyną. Neregys švedų muzikantas gali sugroti bet ką, tačiau jo aistra, ypatingas domėjimosi objektas ir superrepertuaras, kuriame jis nardo it žuvis vandeny yra Franko Zappos kūryba. 

Skambinti Matsas pradėjo trejų metų. Turėdamas absoliučią klausą, mokėsi iš įrašų. Dešimties jis debiutavo nacionalinėje televizijoje drauge su savo bičiuliu ir būsimu ilgalaikiu bendražygiu, taip pat vunderkindu būgnininku Morganu Ogrenu (Morgan Ågren). Jie grojo kompoziciją „King Kong“, kurioje, kaip sakė pianistas, buvo 50 proc. Zappos ir 50 proc. jo paties. Tebebūdami paaugliai jie subūrė grupę, kurios esminis repertuaras buvo Zappos muzika. Taigi nuo pat karjeros pradžios jie buvo rimti profesionalūs fanai. 

1988 metais Matsas su Morganu, sužinoję, kad dievaitis atvyksta į Stokholmą, ėmė siekti progos susitikti su juo asmeniškai. Tam ruošėsi. Morgano dėdė susisiekė su Zappos turo Šiaurės Europoje vadyba ir pristatė du muzikantus, kurie jau daug metų groja Franko muziką ir norėtų susitikti. Jie labai rimtai pasiruošė – atsiuntė savo CV ir kasetę, kur jie buvo įgroję vieną kūrinį, „T’Mershi Duween“, tad pagrįstai tikėjosi teigiamo atsakymo. 

Žinoma, prieš koncertą jie buvo pakviesti susitikti su Franku Zappa. Kasetės jis nebuvo klausęs, bet vien sužinojęs, kad jie apskritai groja „T’Mershi Duween“, pasiūlė jiems užlipti ant scenos koncerto metu, kai bus grojama „Big Swifty“ ir paimprovizuoti. Tai buvo Matso Ebergo didis muzikinis momentas. Pasirodymas vienoje scenoje su tokio masto žvaigžde, žinoma, savaime labai įspūdingas faktas, puošiantis kūrybinę biografiją ir maitinantis reputaciją, tačiau jis turėjo ir kur kas gilesnės reikšmės klavišininkui: tai buvo viso gyvenimo ryškiausias potyris ir stipri įkvėpimo injekcija, veiksminga iki šiol. 

Didžioji dalis M. Ebergo kūrybinės veiklos susijusi su F. Zappos muzika. Jis dalyvavo daugybėje jam dedikuotų renginių, pats surengė nesuskaitomą kiekį jo muzikos koncertų ir didžioji dalis jo albumų pripildyti „zappianų“. Bet jis nebando klonuoti kito žmogaus sukurtos muzikos. Žinoma, daug metų gilindamasis į šias kompozicijas, jis žino atmintinai kiekvieną solo ir gali fotografiškai tiksliai atkurti šias dainas tokiais pavidalais, kokiais jos įamžintos albumuose. Kartais jis taip ir daro, kadangi tos interpretacijos yra be galo meistriškos ir vertos būti atkartotos. Tačiau dar įdomiau klausytis, kaip jis „dekonstruoja“ Zappos kompozicijas ir improvizacijas, gėrisi jų struktūra, tobulumu ir inovacija bei paverčia kažkuo nauju, negirdėtu, perleistu per subjektyvaus girdėjimo prizmę. 

Zappos muzika yra jo specializacija ir didžioji kūrybinė odisėja, kurios kulminacija tapo 2005 metų solinis rečitalis Sandvikeno bažnyčioje, kur roko hitai pavirto sakraliomis fortepijono giesmėmis, kurių klausytis, nepaisant pūgos, susirinko gausus būrys tikinčiųjų muzikine transformacija. Bet muzikinis pasaulis Matsui neapsiriboja jo taip nuodugniai ištyrinėtu repertuaru. Iš savo įkvėpėjo jis perėmė plačias muzikines pažiūras, spontaniškumą ir atvirumą jaudinančioms muzikinėms patirtims, kokių pripildytas jo kūrybinis gyvenimas. 

Paklausykite M. Ebergo trio improvizacijos paspaudę nuorodą. 

Nuotrauka: M. Ebergas 

Matso Ebergo portretas. Vidutinio amžiaus vyras nuotraukoje matomas nuo krūtinės iki viršugalvio. Jis nugara atsirėmęs į tamsią sieną, galvą pakėlęs aukštyn, tarsi žvelgdamas į dangų. Jo plaukai tamsūs, trumpi, akys atmerktos, vyras plačiai šypsosi, atrodo ramus, laimingas ar net užsisvajojęs. Jis vilki tamsius marškinius su apykakle ir šviesų atsegtą švarką.