Pro plyšinę lempą

Monika Vieversytė, gydytoja oftalmologė, [email protected]

Spalvotas pasaulis

Dažnai regėjimo problemomis nesiskundžiantys žmonės nesureikšmina spalvų reikšmės kasdieniame gyvenime. Spalvos mus supa visur, jos sukuria jaukumą, perspėja apie kenksmingas medžiagas, leidžia išvengti įvairių grėsmių. Manoma, kad žmonės gali atskirti iki 10 milijonų spalvų. Kaipgi mes suvokiame spalvas? 

Šviesa pasiekia tam tikrą daiktą, tuomet daiktas sugeria dalį šviesos, o likusią atspindi. Atsispindėjus šviesai ir perėjus priekinį akies segmentą, ji pasiekia tinklainę. Tinklainėje yra dviejų tipų ląstelės – kūgeliai ir lazdelės, kurios reaguoja į šviesą. Lazdelės yra jautrios tik šviesai ir tamsai, kūgeliai – spalvai. Nepaisant to, kad mes gebame skirti milijonus spalvų, tinklainėje yra tik trys kolbelių tipai, kurių dėka matomos ir skiriamos spalvos. Pirmojo tipo kolbelės yra jautrios mėlynai šviesai (bangos ilgis – 400–490 nm). Antrojo tipo kolbelės yra jautrios žaliai šviesai, kurios bangų ilgis 490–575 nm, trečiojo tipo kolbelės jautrios raudonai šviesai. Smegenys analizuoja iš kūgelių gautus duomenis, kad suvoktų spalvą ir jos intensyvumą. Mokslininkų duomenimis, iki 12-os procentų moterų tinklainėje yra keturi kūgelių tipai, o ne trys, todėl jos gali suvokti iki 100 kartų daugiau spalvų nei kiti ar kitos. Daugelis paukščių, vabzdžių ir žuvų taip pat turi keturis kūgelių tipus. Kiti gyvūnai, pavyzdžiui, šunys, turi mažiau kūgelių ir mažiau jų rūšių, todėl jie mato mažiau spalvų nei žmonės. 

Spalvinio jautrumo sutrikimas pasireiškia maždaug 1 iš 12-os vyrų (8 proc.) ir 1 iš 200 moterų (0,5 proc.). Šie skaičiai nėra maži, todėl greičiausiai savo aplinkoje turite nors vieną žmogų, kuris negali atskirti visų spalvų. Dauguma spalvų neskiriančių pacientų yra vyrai, nes labiausiai paplitusi forma, vadinama raudonai žaliu spalviniu aklumu, yra užkoduota X-chromosomoje. Spalvinį aklumą galime ne tik paveldėti, bet ir įgyti sergant regos nervo uždegimu (neuritu), atšokus tinklainei nuo kraujagyslinio dangalo, esant gyslainės arba tinklainės uždegimams, sudrumstėjus lęšiukui, esant geltonosios dėmės degeneracijai, po akies traumų ar vartojant tam tikrus vaistus (pvz., vartojant hidroksichlorochiną („Plaquenil“)). Tam tikros sisteminės ligos, įskaitant cukrinį diabetą, Alzheimerio ligą, Parkinsono ligą, lėtinį alkoholizmą, leukemiją ar pjautuvinę anemiją, nors nesusijusios su akimis, gali padidinti įgyto spalvų aklumo riziką. Spalvų aklumas gali pasireikšti, kai nėra vienos ar daugiau rūšių kūgelių, jos neteisingai funkcionuoja arba suvokia kitokią nei įprastai spalvą. Stiprus spalvų aklumas diagnozuojamas tada, kai nėra visų trijų rūšių ląstelių. Lengvas spalvų aklumas pripažįstamas tada, kai tinklainėje yra visos trys rūšys kūgelių, tačiau viena iš jų funkcionuoja netaisyklingai. 

Spalvinio aklumo tipai 

• Raudonai žalios spalvos aklumas. Tai labiausiai visuomenėje paplitęs ir garsiausiai žinomas tipas. Pavadintas Džono Daltono, turėjusio šią ydą ir 1794 m. ją aprašiusio, vardu. Dėl šio daltonizmo tipo sunku atskirti raudoną ir žalią spalvas, todėl negalima pasirinkti kai kurių profesijų (pvz., transporto vairuotojo, siuvėjo, dailininko, dažytojo, gydytojo). Yra 4 raudonai žalios spalvinės juslės sutrikimo rūšys: 

1. Deuteranomalija yra labiausiai paplitusi raudonai žalios spalvos aklumo rūšis. Tai daro žalią spalvą labiau raudona. Šis tipas yra vertinamas kaip lengvas ir paprastai netrukdo įprastai veiklai. 

2. Protanomalija – raudona atrodo labiau žalia ir ne tokia ryški. 

3. Dėl protanopijos ir deuteranopijos apskritai negalite atskirti raudonos ir žalios spalvos. 

Įdomu tai, kad daugybė gyvūnų, įskaitant šunis, turi raudonai žalios spalvos matymo sutrikimą. Jie aplinką mato tik geltona, mėlyna ir pilka spalvomis. 

• Mėlynai geltonos spalvos aklumas. Tai rečiau pasitaikantis spalvinio aklumo tipas, kai sunku atskirti mėlyną ir žalią bei geltoną ir raudoną spalvas. 

Yra 2 rūšių mėlynai geltonos spalvinės juslės sutrikimai: 

1. Dėl tritanomalijos sunku atskirti mėlyną ir žalią bei geltoną ir raudoną. 

2. Tritanopija neleidžia atskirti mėlynos ir žalios, violetinės ir raudonos bei geltonos ir rožinės spalvų. Taip pat spalvos atrodo ne tokios ryškios. Jis pasireiškia tuomet, kai mėlyni kūgeliai nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Žmonės su šiuo sutrikimu aplinką mato rožinėmis, tamsiai žydromis ir rudomis spalvomis. 

• Visiškas spalvų aklumas (monochromatija). Žmonės, turintys šį sutrikimą, pasaulį mato tik pilkos spalvos atspalviais. Be to, jie yra ypač jautrūs šviesai, nes kūgeliai be spalvų suteikia ir ryškumą. Dėl šios priežasties, monochromijos sutrikimą turintiems žmonėms visas jų matomas vaizdas gali būti neryškus. 

Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojant specialias pigmentines lenteles ir aparatus. Šias lenteles 1917 m. išrado S. Ishihara. Diagnozavimo principas išliko nepakitęs iki šių dienų, o šis metodas tapo populiariausiu pasaulyje. Lentelėmis galima nustatyti ne tik spalvų jutimo sutrikimo rūšį, bet ir jo laipsnį. Jos sudarytos remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Gydytojas paeiliui rodo lenteles ir prašo pasakyti, ką tiriamasis jose mato. Specialaus aparato, anomaloskopo, veikimo principas – tai dviejų spalvų laukų lyginimas. Vienos spalvos laukas duotas kaip pavyzdys, o kitą tiriamasis gali keisti taip, kad gautų tokią pačią spalvą, kokia yra duotajame pavyzdyje. 

Daugelis spalvų jutimo sutrikimų nėra išgydomi, nebent ši problema yra susijusi su tam tikrų vaistų vartojimu ar gretutinėmis akių ligomis. Nutraukus vartojamus vaistus, gydant spalvų aklumą sukėlusią akių ligą, gali pagerėti spalvinis matymas. Tobulėjant technologijoms buvo išrasti „Enchroma“ akiniai, kurie yra lyg akiniai nuo saulės, tačiau leidžia daltonikams skirti ir matyti visas spalvas. Šių akinių dėka daltonikas gali gauti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones. Nors šie akiniai nėra pigūs, jie suteikia galimybę žmonėms, paveiktiems šios ydos, gyventi visavertiškesnį gyvenimą. Teigiama, kad jau netolimoje ateityje, plačiau išplėtojus genų terapiją, bus įmanoma gydyti retas akių ligas, susijusias su spalviniu aklumu. Taigi, laiku nustatytas spalvinis aklumas padės žmogui teisingai pasirinkti profesiją, laisvalaikį, o pritaikytos koreguojančiosios priemonės suteiks galimybes visavertiškai džiaugtis gyvenimu. 

Nuotrauka: Sergantis spalviniu aklumu nemato spalvotos lentelės viduryje tam tikra spalva paryškinto skaičiaus / www.pexels.com nuotr. 

Paveikslėlyje vaizduojamas apskritimas. Jis susideda iš daugybės mažų netaisyklingos formos skritulių, besiskiriančių dydžiu ir atspalviu. Vieni jų šviesesni, kiti – tamsesni. Apskritimo centre galima įžiūrėti iš tamsesnių mažų skritulėlių susidedantį skaičių aštuoni, kurio, daltonizmu sergantys žmonės nemato tarp likusių mažų skritulėlių.