Laiko juosta

"Po neregio pirštais atsiveria knygos" 

Ar galėtumėte tik liesdami atskirti liūtą nuo tigro, dramblį nuo žirafos, atpažinti, kad po jūsų delnu esanti figūra yra ore sklandantis aitvaras? Kaip atrodė šarvuotas viduramžių karys, to paties laikotarpio gynybinė pilis ir Lietuvos partizanų bunkeris? 

LASS respublikinis centras (LASS RC) šiais metais išleido ir Lietuvos aklųjų bibliotekai, Vilniaus bei Kauno aklųjų ugdymo centrams perdavė dešimt naujų pavadinimų knygų brailio raštu. Pusė iš šių knygų yra su reljefinėmis iliustracijomis. Iliustracijos atliktos dviem būdais: taškiniu (spausdinant brailio spausdintuvu) ir kildinimo ant specialaus popieriaus (ištisinio kontūro). Reljefinės iliustracijos brailio leidyboje naudotos ir seniau, tačiau pastaraisiais metais šis leidybos baras buvo apleistas. LASS RC jį vėl atgaivino. Dalis iliustracijų spalvotos, skirtos ne tik visiškai nematantiems, bet ir silpnaregiams. Viena knyga - Ž. Mikailienės "Lietuvos mūšiai ir kariai" - turi net dešimt reljefinių iliustracijų. Kiekvienam iš dešimties knygoje aptariamų Lietuvos istorijos epizodų - po atskirą paveikslėlį. Pirmą kartą brailio literatūros leidybos istorijoje reljefines iliustracijas kūrė ta pati dailininkė, kuri iliustravo ir knygą reginčiųjų raštu - Indrė Salanginaitė. Nors su reljefinėmis iliustracijomis jauna dailininkė anksčiau nebuvo turėjusi reikalų, bet jų kūrimo principus perprato gana nesunkiai ir rezultatas išėjo geras. Likusias 20 iliustracijų LASS RC darbuotojai kūrė savo jėgomis. 

Visos minėtos knygos išleistos vykdant Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. finansuotą projektą "Po neregio pirštais atsiveria knygos". Po neregio pirštais jos iš tikrųjų atsiveria visais įmanomais pavidalais. 

LASS RC informacija 

Nuotrauka: Ž. Mikailienės knygos "Lietuvos mūšiai ir kariai" I. Salanginaitės reljefinė iliustracija. 

Šviesiame fone visu ūgiu pavaizduotas pieštas šarvuotas viduramžių karys. Tai žmogų primenantis personažas, stovintis tiesiai, žvelgiantis į skaitytoją. Dešinėje rankoje žmogeliukas laiko aukštą, į žemę atremtą ir ašmeniu į viršų styrančią ietį, kuri kiek aukštesnė nei pats žmogeliukas. Kairėje rankoje jis prie liemens prispaudęs apvalų skydą, kuris maždaug tris kartus mažesnis nei pats karys. Žmogeliukui iš kairės pavaizduotas ore styrantis tamsus kalavijas, maždaug dvigubai trumpesnis už karį. Žmogeliuko veidas susideda iš dviejų apvalių, sagas primenančių, akių, siauros burnos, riestų ūsų ir garbanotos ilgos barzdos. Ant galvos jis dėvi tamsų šalmą, vilki šviesius marškinius trumpomis rankovėmis, ant kurių apsirengęs šarvuotą tamsią liemenę, šviesias, šiek tiek pūstas kelnes ir avi šviesius batus, kurie nuo čiurnos iki blauzdos vidurio kojas vija siauromis tamsiomis juostomis. Žmogeliuko veide sunku įžiūrėti emociją, jis atrodo ramus ir tvirtas. Aplinkui piešinį matomas brailio raštas. 

Rinkimai baigėsi - rinkimai tęsiasi 

Praėjo, prašurmuliavo dar vieni rinkimai, tikėkimės, ne paskutiniai - ateityje rinksime dar ne kartą, o gal ir patys būsime renkami... Šiais metais, pirmą kartą renkant Seimą ir trečią kartą, kalbant apie rinkimus apskritai, aklieji galėjo balsuoti savarankiškai naudodami specialias įmautes su užrašais brailio raštu. Žinoma, tie, kas norėjo. Kas nenorėjo, galėjo balsuoti namuose arba, atėję į balsavimo apylinkę, pasitelkti regintį pagalbininką. 

Ar tikrai visi, kurie norėjome, turėjome galimybę balsuoti savarankiškai ir visiškai slaptai - taip, kaip numato įstatymai? Jeigu būsime tikslūs ir griežti - atsakymas, ko gera, bus ne. Jeigu vertinsime realistiškai, galimybių turėjome tikrai daugiau nei ankstesniuose rinkimuose. LASS aplinkos pritaikymo specialistas Vytautas Gendvilas pastebi, kad bendradarbiavimas su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) tęsiasi nuo praeitų metų. Bendrauta ne tik su VRK specialistais, bet ir su balsavimo biuletenių dizaineriais, siekiant juos kaip galima geriau pritaikyti silpnaregiams. Ne visas idėjas įgyvendinti pavyko, nes biuleteniams taikomi tam tikri reikalavimai, ne visada sutampantys su mūsų norais. Informacijos apie Seimo rinkimus akliesiems buvo kaip niekada daug: LASS respublikinis centras brailio raštu išleido rinkimuose dalyvaujančių partijų bei susivienijimų programas, kiekvienos jų kandidatų sąrašus, Lietuvos aklųjų biblioteka šią informaciją įgarsino ir paskelbė akliesiems gerai pažįstamame "Elvyje". Brailio raštu buvo išspausdinti ir specialūs priedai prie balsavimo biuletenių su visais partijų pavadinimais ir kandidatų sąrašais. Iškart pasakysime, kad rinkimų dieną daugelyje rinkimų apylinkių jų nebuvo - tai jau vidinės komunikacijos, logistikos klausimai, bet tokie sąrašai egzistavo. Praėjusiais metais naudotus įdėklus pakeitė įmautės, į kurias neregiui biuletenį privalėjo įdėti apylinkės rinkimų komisijos narys. 

Jau po pirmojo rinkimų turo pasigirdo balsų, nuomonių socialiniuose tinkluose, kad tos įmautės ne ką tepagelbėjo, kad kai kurie neregiai negalėjo suskaityti ant jų esančio brailio rašto. Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad didesnė balsavusių neregių dalis tiek su įmautėmis, tiek su brailio raštu susitvarkė nesunkiai. Keistokai atrodo vienos apylinkės rinkimų komisijos pirmininkės samprotavimai portale lrt.lt (žurnalisto Gyčio Pankūno str.) apie tai, kad: "Ant biuletenio nėra viso partijų pavadinimų sąrašo. Viename lape yra sąrašų numeriai, o partijų sąrašų pavadinimai yra kitame dokumente. Atrodo, kad atėjęs balsuoti neregys turėtų iš anksto žinoti partijos sąrašo numerį." 

Taip, brailio raštas užima daugiau vietos, nei tas pats tekstas, parašytas reginčiųjų raštu, todėl visos informacijos ant biuletenio įmautės tiesiog negalima sutalpinti. Anokia naujiena ir tai, kad balsuodami už vieną ar kitą partiją ar kandidatą, šiam veiksmui ilgiau ar trumpiau ruošiamės, bent tol, kol mintyse apsisprendžiame, už ką balsuosime, taigi ir pasirinktos partijos ar kandidato numerį daugmaž žinome. Kam tada reikalingas kartu su balsavimo biuleteniu pasiūlytas partijų ar kandidatų sąrašas? Turbūt labai neprašausime pro šalį teigdami, kad jis tarnauja kaip pagalbinė priemonė, galimybė suabejojus paskutinę minutę pasitikslinti. Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad regėjimo negalią turintis jaunimas nemoka brailio rašto. Teiginys pernelyg kategoriškas, nors visi turbūt pripažįstame, kad brailio rašto mokėjimas - opi problema. Vis dėlto turbūt nesunku susiprotėti, kad jeigu žmogus deramai nemoka brailio rašto, tai jo nusiskundimai, kad šiuo raštu neperskaito tam tikros informacijos, neturi realaus pagrindo. Didžioji savarankiškai balsavusių neregių dalis dėl brailio rašto įskaitomumo prikaištų neturėjo. 

Aklieji teisingai atkreipė dėmesį, kad dabartinėmis sąlygomis jiems beveik neįmanoma kandidatų reitinguoti. Retas kuris geba į biuletenio apačioje esantį langelį ar langelius taisyklingai įrašyti skaičius reginčiųjų raštu. Jeigu tie skaičiai būtų tik nuo 1 iki 9, dar pusė bėdos, bet įrašyti dviženklį ar triženklį skaičių - praktiškai neįmanoma. Tik kažin ar galima čia ką nors patobulinti, išeitis, matyt, vienintelė - elektroninis balsavimas. Belieka tikėtis, kad plika akimi nematomas COVID virusas ją tik pagreitins. 

Kalbėdama apie antrąjį rinkimų turą VRK atstovė Kristina Pettinari atkreipė dėmesį, kad jam pasirengti - atspausdinti biuletenius, taip pat ir brailio raštu - skiriama tik savaitė. Taip yra todėl, kad galutiniai pirmojo turo rezultatai tvirtinami praėjus septynioms dienoms po rinkimų. Tik tada paaiškėja, kurie kandidatai išeina į antrąjį turą. Laiko nedaug, bet ir biuleteniai ne tokie sudėtingi! Deja, antrajame ture, atrodo, įvyko daugiau apmaudžių klaidų nei pirmajame. Neregius turbūt labiausiai nustebino balsavimas, vykęs Kaune, Centro-Žaliakalnio rinkimų apygardoje, rajone, gausiai gyvenamame regėjimo negalią turinčių žmonių. O ir balsuojama buvo ne kur kitur, bet buvusiame Kauno aklųjų institute, vėliau aklųjų, dar vėliau - silpnaregių mokykloje. Jaunas neregys rinkėjas, pareikalavęs įmautės brailio raštu, išgirdo, kad rinkimų komisija jos neturi ir kad brailio raštu aklieji, girdi, vis tiek nesinaudoja. Rinkėjas nenusileido ir įmautę teko pristatyti. Pristatė kelias, todėl vėliau balsuoti atėję neregiai jau galėjo savo pilietinę pareigą atlikti savarankiškai. 

Praėję rinkimai jau istorija, todėl nėra prasmės aiškintis, kas ko ir kodėl nepadarė, kodėl įmautės brailio raštu taip ir neatkeliavo ne tik į šią, bet ir į kai kurias kitas rinkimų apylinkes. K. Pettinari teigimu, VRK rinkimų medžiagą brailio raštu išsiuntinėja rinkimų apygardoms, o toliau jau prasideda apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų komunikacija. Minėtos apylinkės rinkimų komisija nepasirūpino, kad joje atsirastų įmautės brailio raštu ir visiškai nesvarbu, kiek neregių jomis pasinaudos. Tiek Kaune, tiek Vilniuje įmaučių, sąrašų brailio raštu ypač trūko išankstinio balsavimo apylinkėse. O štai Palangoje prieš pirmąjį turą jos buvo! "Išankstinio balsavimo vietų net didžiuosiuose miestuose būna nedaug, - sakė LASS Kauno filialo pirmininkė Roma Girnienė. - Todėl pasirūpinti medžiaga brailio raštu tikrai nekiltų ypatingų sunkumų." 

Nepaisant nedidelių nesklandumų, nesusipratimų, rinkimai vis dėlto įvyko ir mes juose galėjome balsuoti savarankiškai. "Galima įvairiai vertinti tam tikrus rinkimų epizodus, apylinkių rinkimų komisijų pasirengimą, - sako LASS aplinkos prieinamumo specialistas V. Gendvilas. - Tačiau jau niekam - nei Vyriausiajai rinkimų komisijai, nei atskiriems žmonėms - nekyla klausimų, kodėl balsuodami aklieji naudojasi brailio raštu. Tai laikyčiau didžiausiu mūsų laimėjimu. Visa kita ateis su laiku, žinoma, jeigu patys būsime aktyvūs, norėsime balsuoti, o ne vien šnekėsime, kad valstybė mums nesudaro galimybių." 

Pabaigai priminsime, kad skaitytojų nuomonė nebūtinai turi sutapti su rašančiojo nuomone, o ją viešai išsakyti - taip pat pilietinio aktyvumo požymis. 

Alvydas Valenta 

Nuotrauka: Neregiai turi galimybę gauti rinkiminę informaciją ir biuletenius brailio raštu / redakcijos archyvo nuotr. 

Rinkiminės informacijos nuotrauka. Ant tamsaus stalo guli penki balti A4 formato lapai. Jie tvarkingai paguldyti vienas ant kito taip, kad kiekvieno matosi bent nedidelė dalis, o ant viršutinio galima įskaityti juodą tekstą: "Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenio priedas". Popieriaus lapų kraštinės papuoštos tamsiomis linijomis, todėl lapai atrodo tarsi įrėminti. Ant lapų šūsnies rankas delnais į apačią padėjęs žmogus. Nuotraukoje rankos matomos ne visos, nuo alkūnių iki pirštų galiukų, žmogus vilki tamsų megztinį ilgomis rankovėmis.