Skaitmeninis asistentas

Alvydas Valenta, [email protected]

Paprastai apie sudėtingus dalykus

Informacinės technologijos (IT) seniai yra tapusios nedaloma mūsų gyvenimo dalimi. Bandyti tai įrodinėti, reikštų tą patį, kaip brautis pro atviras duris. Aklieji ir silpnaregiai - ne išimtis: naudojamės vaizdo didinimo, ekrano skaitymo programomis, laiką leidžiame naršydami internete, socialiniuose tinkluose. Antra vertus, turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities, kuri taip greitai keistųsi ir akliesiems keltų tiek iššūkių nei IT. Mažiau patyrusiems kompiuterių vartotojams kiekvienas didesnis operacinės sistemos atnaujinimas, kiekviena nauja interneto mada jau gali tapti nemenku iššūkiu ar kliūtimi. Gerai, jeigu šalia yra žmogus, galintis padėti tą kliūtį įveikti, o jeigu ne? 

Akliesiems ir silpnaregiams vis dažniau tokiu "žmogumi" tampa Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) IT specialistai. Šį rudenį LAB Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje surengti interneto svetainių kūrimo kursai "Coding". Mintimis apie tokių kursų poreikį ir tikslingumą dalijasi LAB IT specialistai Justas Pažarauskas ir Viktoras Kalnikas. 

J. Pažarauskas. Kursų metu kompiuterio, informacinių technologijų abėcėlės žmonių tarsi ir nemokėme. Projekto tikslas buvo jau dirbančius kompiuteriu išmokyti programavimo pagrindų. Antra vertus, tai irgi yra tam tikra abėcėlė, supratimas, kas yra informacinė aplinka. Pats esu neregys, todėl informacinės aplinkos prieinamumas man yra labai aktualu. Nors egzistuoja daugybė rekomendacijų, direktyvų, interneto svetainės vis dar kuriamos į jas neatsižvelgiant: vienose naviguoti lengva, kitos beveik neprieinamos. Mūsų kursai padeda žmonėms geriau suprasti svetainių kūrimo principus, jų sandarą. Jeigu ekrano skaitytuvas kažko neskaito, kaip susižinoti kitais būdais? Kas bus, jeigu paspausiu vieną ar kitą klavišą? Kaip žmogui iš elektroninės parduotuvės nusipirkti tai, ko jis nori, ir nenusipirkti to, ko nenori? 

V. Kalnikas. Kursų dalyviai išmoko HTML ("hypertext markup language") kalbos, patys susikurti interneto svetainę, ją tvarkyti. Sulaukdavome ir bendresnio pobūdžio klausimų. Į visus stengėmės atsakyti. Mūsų susitikimai vyko šešiose vietose, penkiuose LAB padaliniuose ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Iš viso dalyvavo 32 žmonės - vidutiniškai grupėje po 5-6 žmones. Praktika parodė, kad rengiant tokio pobūdžio kursus, 6 žmonės yra optimalu. Gali būti daugiau, bet tada ir dalyviams, ir mokytojams dirbti tampa sunkiau. 

J. Pažarauskas. Kai pats pradėjau mokytis HTML kalbos, viskas tapo daug aiškiau. Ekrano skaitytuvai turi reikalingas komandas, bet vis tiek naudinga žinoti, iš kokių dalių susideda tekstas, kodėl ir kam reikalingos antraštės, kiti jo elementai. Tai supratus interneto svetainėse naviguoti tampa daug paprasčiau. 

V. Kalnikas. Vieni atėjo žinodami, kur eina, kiti tik buvo girdėję, kad vyks kažkokie kompiuterių kursai. Naudingos informacijos, manau, gavo ir vieni, ir kiti. Mažiau įgudę, suprato svetainių kūrimo principus, griežtą struktūrą, labiau įgudę ar turintys IT žinių - jas pagilino. Besiruošdamas kursams ir jų metu praktiškai įsitikinau, kaip ir be regėjimo visavertiškai galima dirbti kompiuteriu. Pats išmokau, kaip naudojantis tik klaviatūra, pasiekti vieną ar kitą teksto elementą. Supratau, kodėl vienose interneto svetainėse neregiams naršyti lengva, kitose - sunku. 

J. Pažarauskas. Svetaines kuria specialistai, bet jie žino ne viską. Pats bendravau su žmonėmis, kurie sakėsi kūrę svetaines nežinodami, kad yra ekrano skaitymo programos. Tokio žmogaus sukurtas produktas paprastai nebūna pritaikytas neregiams. Pirmiausia su ekrano skaitytuvais, pagrindiniais reikalavimais reikia supažindinti svetainių kūrėjus, programuotojus: jeigu bandai įterpti paveikslėlį ar kitą elementą, jis turi būti aprašytas - tik šitaip taps prieinamas neregiams. Svetainių kūrėjai tiesiog nepagalvoja, kad yra žmonių, kuriems vizualumas nėra svarbiausias dalykas. 

Klaipėdietė Vaida Butautaitė neslepia - ji ne technologijų žmogus. Muzika, meninė veikla artimesnė nei griežta kompiuterių logika. Nepaisant to, pavasarį, kai reikėjo, mergina puikiai išmoko bendrauti, moderuoti pokalbius programoje "Zoom". "Interneto svetainių nekūriau ir nekursiu, - sako Vaida. - Bet vis tiek tokie kursai yra labai naudingi - platėja ir gilėja technologinis suvokimas. Supratau, kiek reikia laiko ir pastangų, norint sukurti gerą svetainę. Žinant tam tikrus pagrindus, internete tapo lengviau orientuotis pačiai." Vaida sakosi mielai lankytų ir kitus panašaus pobūdžio kursus. 

Įvairių susibūrimų, diskusijų metu aklieji vis dažniau kelia klausimą, kad gyvenant Vilniuje ar kitame Lietuvos didmiestyje galimybių išmokti dirbti kompiuteriu, tobulinti jau įgytas žinias yra daugiau, nei gyvenant mažesniame miestelyje ar kaime. Tai ypač aktualu žmonėms, neseniai netekusiems regėjimo - kur jie galėtų kreiptis, gauti reikalingą informaciją? "Į mūsų biblioteką, - nedvejodamas sako J. Pažarauskas. - Aš pats ir kolegos nuolat vedame nuotolinius kompiuterių mokymo kursus. Kursų trukmė nėra limituota, kiek reikia, tiek ir dirbame. Dirbti su telefonu moko kolegė Ugnė Žilytė. Mūsų paslaugos nemokamos. Turėjau mokinį iš Mažeikių, negalėjo kiekvienąkart atvažinėti, todėl konsultacijas teikdavau telefonu. Gyvas kontaktas - geriau ir mokiniui, ir mokytojui, bet ne visada tam yra galimybės." 

Anot J. Pažarausko, mokant neregius dirbti kompiuteriu, geriausia tai daryti individualiai: geriau kiekvienam skirti po pusvalandį ar valandą nei visiems iš karto kelias valandas. Kiekvienas turi individualų žinių bagažą, užkliūva ten, kur kitam viskas aišku ir paprasta. O jeigu vis dėlto tenka dirbti grupėje, tai joje turėtų būti ne daugiau nei šeši žmonės. 

"Coding" kursai LAB ne pirmieji ir ne vieninteliai. V. Kalnickas: "Internete yra sukurta daug įrankių, daug temų, kurios domina ar galėtų sudominti regėjimo negalią turinčius žmones, todėl įvairius dalykinius susitikimus rengsime ir ateityje. Prieš keletą metų LAB moksleiviams ir visiems besidomintiems pradėjome rengti robotikos kursus. Ketiname vėl prie jų sugrįžti. Bibliotekoje yra keli skirtingi robotikos detalių rinkiniai - "LEGO Education", "LEGO Mindstorms", programuojami kompiuteriukai, inžineriniai konstruktoriai, edukaciniai programuojami dronai. Taip pat turime įsigiję 3D spausdintuvą, kurį galima naudoti robotikos tikslams. Visa ši įranga yra laisvai prieinama naudotis bibliotekos skaitytojams. Reikia tik iš anksto suderinti laiką." 

Prireikus informacijos galima kreiptis: [email protected], tel. (8 667) 80541.