Sveikatos kodas

Autoriaus nuotraukaTomas Slomskis, alergologas ir klinikinis imunologas

Mūsų tobula imuninė sistema


 

Imuninė sistema – tai mūsų organizmo apsaugos būdas nuo to, kas jam svetima, kad jis galėtų deramai funkcionuoti. Nesvarbu, ką mes veikiame, kur esame, tobulai sukurta imuninė sistema saugo mūsų kūną nuolat. Imuninės sistemos ląstelės – puikiai organizuota kariuomenė, kur kiekvienas karys žino, už ką atsakingas ir kokį darbą turi atlikti. 

 

Mūsų organizmo kariai 

 

Pradėkime nuo to, kokios ląstelės sudaro mūsų imuninę sistemą. Jeigu klaustumėte, kur yra mūsų imuninė sistema, tektų atsakyti, kad jos pilna visur. Kraujas, nors ir raudonas, tačiau savo sudėtyje turi baltųjų kraujo ląstelių, vadinamų leukocitais ir veikiančių kaip imuninės sistemos dalis. Šios ląstelės gali telktis į didesnius plotus mūsų kūne, sudarydamos netgi organus, kad pirmos galėtų pradėti kovą su priešu, kuris patenka į mūsų organizmą grasindamas sutrikdyti darnią jo veiklą. Vienas tokių organų yra limfmazgiai, kitas – blužnis. Limfmazgiai pirmieji sureaguoja į infekciją padidėdami. Dabar turbūt aišku, kodėl gydytojas, tirdamas pacientą dėl infekcijos, apčiuopia, ar nepadidėję jo limfmazgiai. 

Aptarkime, kaip „baltosios ląstelės“ veikia mūsų kūne. Jeigu dirbdami lauko darbus susižeisite, per odoje atsiradusią žaizdą pateks mikrobai. Tuomet ląstelės neutrofilai greitai suplūs į uždegimo židinį ir sunaikins mikrobus. Šios ląstelės dar kitaip gali būti vadinamos mikrofagositais. Kitas apsauginių ląstelių tipas vadinamas makrofagais – jie sunaikina kenksmingas bakterijas jas prarydami – suvalgydami. Šių ląstelių gausiai randama kepenyse, odoje, plaučiuose. Kitos labai svarbios ląstelės yra limfocitai: nors jos atrodo vienodai, tačiau patyrinėjus per mikroskopą paaiškėja, kad yra du skirtingi tipai. B limfocitai, kurie gamina antikūnus, prisijungia prie ligos sukėlėjo ir padeda organizmui susidoroti. Kita limfocitų rūšis vadinama „T helperiai“ ir „T kileriai“. Nors pavadinimas skamba grėsmingai, tačiau jų tikslas vienas – nužudyti tai, kas gali pakenkti mūsų organizmui. „T helperiai“ padeda ląstelėms gaminti antikūnus, kurie sustiprina ir padeda makrofagams kovoti su infekcija, o „T kileriai“ tiesiog patys nužudo virusu jau užkrėstas ląsteles. Dar vienos ląstelės yra vadinamos dentritinėmis, jos per mikroskopą atrodo su daug galūnių, kurios padeda T ląstelėms išsiaiškinti ligos sukėlėją ir kaip geriausia jį sunaikinti. Visos šios ląstelės yra nepaprastai mažos, matomos tik per elektroninius mikroskopus. Dažnai nesusimąstome, bet tam, kad būtume sveiki, mūsų kūne nuolat vyksta kova. 

 

Kaip kovoja imuninė sistema 

 

Makrofagai bakterijas tiesiog praryja, vėliau suskaldo į mažesnes dalis ir sunaikina. T limfocitai suranda virusu užkrėstas ląsteles, taip sunaikindami ir patį virusą. B ląstelės kaip ginklą prieš patogenus naudoja pagamintus antikūnus. Jie veikia keliais būdais. Antikūnai gali prisijungti prie viruso ir taip jam sukliudo prisijungti prie ląstelės ir daugintis: tuomet viruso dienos mūsų organizme suskaičiuotos. Kitas būdas, kai antikūnai paženklina bakterijas tam, kad jas sunaikintų makrofagai. Makrofagai antikūnais pažymėtas bakterijas atskiria daug lengviau ir greičiau. 

Imuninė sistema kartais sutrinka ir tuomet gali pradėti kovoti per stipriai prieš tai, kas nėra pavojinga, arba visai nusilpti ir nekovoti prieš nieką, o kartais ji ima kovoti prieš savas ląsteles manydama, kad jos yra priešai. 

 

Alerginės ligos 

 

Ar teko vaikščiojant lauke pavasarį pražydus pirmiesiems medžiams pajusti nosies užgulimo, tekėjimo, čiaudulio simptomus ar akių ašarojimą, perštėjimą, nors visai nebuvote peršalę? Tai alergijos simptomai. Dauguma žmonių, atvykę konsultacijai pas gydytoją, nerimauja, kad alergiją sukėlė nusilpusi imuninė sistema, ir prašo išrašyti jiems kokių nors maisto papildų ar vitaminų jai sustiprinti. Jie labai nustemba, kai sužino, kad jų ligos atveju imuninė sistema kaip tik veikia per stipriai. Paaiškinsiu. Alergiją sukelia imuninės sistemos ląstelės, vadinamos putliosiomis. Šios ląstelės savo viduje turi specialių cheminių medžiagų, kurias atpalaidavusios ir sukelia minėtus alergijos simptomus. Bėda ta, kad ataką šios ląstelės surengia ne prieš kenksmingus virusus ar bakterijas, bet prieš mums visai nepavojingas medžiagas, pavyzdžiui, žiedadulkes. Tokios medžiagos, kurios mums nepavojingos, bet organizmas į jas reaguoja kaip į pavojų, ir vadinamos alergenais. Alergenais gali būti žiedadulkės, gyvūnų epitelis, maistas, vaistai. 

 

Autoimuninės ligos 

 

Kartais atsitinka ir taip, kad organizmo imuninės ląstelės ima pulti kitas savo organizmo ląsteles. Kodėl taip atsitinka, mokslininkams dar nėra visiškai aišku. Tokios ligos vadinamos autoimuninėmis ligomis (lotynų k. „auto“ – savas, vietinis). Paprastai tariant, tai tokios ligos, kai organizmas naikina pats save arba tam tikrus savo organus. Viena iš tokių ligų – reumatoidinis artritas. Įsivaizduokite, kad ląstelės, nusiteikusios karui prieš ligos sukėlėją, vietoj tikro priešo užpuola jūsų sąnario ląsteles. Susitelkusios ten išsitraukia visus ginklus (ląstelės išskiria specialias medžiagas citokinus) ir sukelia uždegimą, tada atsiranda stiprus skausmas, sutrinka sąnario veikla. Ilgainiui negydant sąnario funkcija visiškai sutrinka, nes karas vyksta nuolat. Kartais gydytojams nieko nelieka, tik skirti organizmo imuninę sistemą slopinančius vaistus, kad numalšintų uždegimą. Tačiau tuomet atsiranda kita bėda – imunitetas slopinamas visas, todėl žmogus gali pradėti dažniau sirgti. Laimė, medicinos mokslas nepaliaujamai eina į priekį. Šiuo metu autoimuninių ligų gydymui naudojami mokslininkų sukurti vaistai, kurie neslopina viso imuniteto, o tik ląstelių išskiriamų citokinų veiklą. Taip ligoniai gyvena visavertį gyvenimą su funkcionuojančia imunine sistema. 

 

Imunodeficitai 

 

Kas atsitinka, kai imuninė sistema ima silpti? Tokios ligos gali būti dviejų tipų. Įgimtos, kai žmogus jau gimsta su nusilpusia arba nepakankama imunine sistema, arba dėl įgimto genetinio defekto imuninės sistemos veikla sutrinka tam tikrame gyvenimo etape. Tokie žmonės labai dažnai serga. Ir dažniausiai sunkiai: bet kokią, net lengvą, infekciją tenka gydyti ligoninėje ir nepakanka geriamų vaistų, juos reikia leisti. Jei serga vaikai, jiems sutrinka vystymasis ir socialinis gyvenimas, nes daugiausia laiko jie praleidžia ligoninėje. Bet koks kontaktas su kitu sergančiuoju šiems žmonėms labai pavojingas, nes bet kokia virusinė infekcija nepradėjus gydyti laiku gali baigtis mirtimi. Tokių pacientų organizmas tiesiog negali pagaminti antikūnų, kurie padeda apsisaugoti nuo infekcinių ligų ir jomis nesusirgti. Net paskiepijus tokį pacientą, vakcina neveikia, nes organizmas tiesiog nėra pajėgus į ją sureaguoti. Tokie pacientai gali būti gydomi įvairiai: nuo kaulų čiulpų transplantacijos (juose gaminamos imuninės ląstelės) iki specialių vaistų skyrimo, kurie tarnauja kaip statybinė medžiaga, iš kurios bus pagaminamos imuninės sistemos ląstelės. 

Kita imuninės sistemos nusilpimo priežastis yra įgyjama. Tipinis pavyzdys – AIDS liga. Jeigu žmogus užsikrečia ŽIV virusu, šis tam tikrą laiką pavojingai tūno organizme nepastebėtas. Vėliau puola ir naikina imuninės sistemos T ląsteles ir taip susilpnina imuninę sistemą, kad kyla pavojus užsikrėsti ir sunkiai susirgti net tokiomis infekcijomis, kurios sveikam žmogui visai nepavojingos. Ligos negydant, žmogus miršta nuo paprasčiausios infekcijos. 

Ar kada nors pagalvojote, kodėl mes susirgę viena liga, pvz., kiaulyte, antrą kartą jau daugiau nesusirgsime? Už tai taip pat turime padėkoti savo imuninei sistemai. Ji turi atmintį, tad apsaugo mus nuo užsikrėtimo antrą kartą tuo pačiu sukėlėju. Tokią apsauga mums gali suteikti ir vakcinos. Skiepo tikslas – apsaugoti mus nuo susirgimo arba suteikti galimybę persirgti lengva ligos forma. Vakcinos tikslas, kad į organizmą patekę nukenksminti ligos sukėlėjai išprovokuotų imuninės sistemos atsaką ir pasigamintų specialios ląstelės, kurios ateityje, patekus realiam ligos sukėlėjui į organizmą, nedelsiant jį sudorotų. Vakcinos arba kitaip imunoprofilaktika šiuo metu išlieka pats saugiausias būdas išvengti kas sezoną prasidedančio gripo viruso. Svarbu paminėti: pats skiepas nereiškia, kad visai nesusirgsite, tačiau galite sirgti lengva ligos forma ir išvengti pavojingų komplikacijų. 

 

Kaip stiprinti imuninę sistemą? 

 

Dažnai pacientai klausia, kokią stebuklingą tabletę išgerti, kad turėtų stiprų imunitetą ir niekada nesirgtų. Deja, turiu nuvilti, nes tokios tabletės nėra! Kaip supratote, viskas daug sudėtingiau. Kai kurių mūsų imuninės sistemos ląstelių kiekis gali svyruoti ir keistis net per dieną, pavyzdžiui, nuo patiriamų emocijų. Vienas iš patikimiausių būdų stiprinti imuninę sistemą, yra jai nekenkti. Štai veiksniai, kurių reiktų vengti, kad būtumėt deramai saugomi nuo nematomų, susargdinančių „priešų“: 

• aplinkos užterštumas; 

• žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas); 

• didelis fizinis ir protinis krūvis; 

• stresas; 

• netaisyklinga mityba; 

• miego sutrikimai; 

• dažnos infekcijos ir lėtinės ligos; 

• tam tikrų medikamentų vartojimas ir gydymo būdai. 

Turbūt pastebėjote, kad daugiausia apie imuniteto stiprinimą kalbama rudens–žiemos metu. Tai puikiai iliustruoja situaciją ir paprastai paaiškina, kodėl ir kaip mūsų imuninė gynyba silpnėja: žmonės, pailsėję po vasaros atostogų, puola į darbus, ten patiria stresą, o atšalus orui labiau plinta virusai, uždaros patalpos mažai vėdinamos, taigi – didesnė tikimybė užsikrėsti ir susirgti. 

Pastaruoju metu mokslininkai vieningai sutaria, kad vitaminas D yra vienas iš tų, kuris gali pagelbėti. Nors ir nėra visiškai išsiaiškinti smulkūs mechanizmai, teigiama, kad imuninės sistemos ląstelės gali lengvai atpažinti šį vitaminą ir jis vaidina svarbų vaidmenį tiek įgytoje, tiek įgimtoje imuninės sistemos reakcijoje. 

Vis dėlto svarbiausia nepamiršti, kad sveikas gyvenimo būdas geriausiai apsaugo nuo ligų, tačiau susirgus visuomet geriau pasitarti su gydytoju ir neužsiimti saviveikla. Yra daug mitų apie imuniteto stiprinimą, tačiau daug jų neturi mokslinio pagrindimo, todėl tiesiog neveikia, o kartais ir kenkia. Tik žinios ir mokslas gali padėti būti sveikiems. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]