Specialisto komentaras

Audronė Jozėnaitė, [email protected]

Ir vėl rinkimai

Liko kiek mažiau nei mėnuo iki Seimo rinkimų, ir pasirengimo šiam įvykiui maratonas įsibėgėja. Prabėgo beveik pusantrų metų nuo LR prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, kurie atminty išliko kaip ryškus proveržis savarankiško balsavimo link. Apie tai, kaip sekėsi ir su kokiomis kliūtimis neregiai susidūrė balsuodami, buvo rašyta pernai („MŽ“ Nr. 6). Kokios permainos įvyko nuo praeitų rinkimų? Ar žengėme dar didesnį žingsnį šalinant kliūtis neįgaliesiems, norintiems išreikšti savo valią rinkimų apylinkėse? 

Vienas reikšmingiausių pokyčių – įsigalioję rinkimų įstatymų pakeitimai, numatantys privalomą pareigą savivaldybėms užtikrinti visiems rinkėjams ir visose apylinkėse balsuoti savarankiškai ir slaptai bei gauti pagalbą. Įstatymas taip pat reikalauja, kad kiekvienoje apylinkėje būtų įrengta nors viena visiškai visų negalių balsuojantiesiems pritaikyta kabina. Įstatymas įstatymu, bet kaip seksis praktiškai įgyvendinti šį reikalavimą? 

Dar praeitų metų pavasarį Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija nusprendė, kad į stebėsenos procesą, kaip savivaldybės rengiasi užtikrinti visiems rinkėjams ir visose apylinkėse teisę savarankiškai ir slaptai balsuoti, turi būti įtraukti ir Lietuvos negalios organizacijų atstovai. Vasarą šios organizacijos rekomendavo savo stebėtojus. LASS stebėtojais dažniausiai rekomendavo LASS filialų pirmininkus. Jie kartu su savivaldybių atstovais lankėsi (ir dar lankysis) būsimose rinkimų apylinkėse ir vertino balsavimo patalpų prieinamumą. Kai kuriose savivaldybėse į komisiją buvo įtrauktas vienas kuriai nors negaliai atstovaujantis žmogus, kitose – du žmonės, atstovaujantys skirtingoms negalioms. Tai, kad patys neįgalieji yra įtraukti į šį procesą, yra labai sveikintinas dalykas. Bet tai yra ir rimtas iššūkis, nes kokybiškai įvertinti fizinį patalpų prieinamumą neįsigilinus į negalios specifiką yra sudėtinga. Kai kalba eina apie balsavimo patalpų prieinamumą, pirmiausia susimąstoma, ar į pastatą pateks vežimėliu judantys neįgalieji. Nenuostabu, kad ir žvilgsnis pirmiausia krypsta į pandusus, laiptus, durų matmenis, o jau paskui seka kurtiesiems ir akliesiems, silpnaregiams svarbūs dalykai. 

Vasaros viduryje LASS informacinės aplinkos specialistas Vytautas Gendvilas visiems stebėsenoje dalyvaujantiems LASS atstovams išplatino informaciją su rekomendacijomis, į ką reiktų atkreipti dėmesį vertinant būsimas balsavimo patalpas. Bet kas žino, kokius pastebėjimus dėl balsavimo vietos pritaikymo, žiūrint iš neregių pusės, pateiks kitą negalią turintis atstovas. Galbūt jis niekada gyvenime nėra sutikęs neregio ir jam keblu įvertinti jo poreikius? 

Teko išgirsti ir pirmuosius atsiliepimus apie tai, kaip ir kokiu tempu vyksta balsavimo patalpų pritaikymas. Atsiliepimai įvairūs – vienur patalpų parinkėjai pripažįsta klaidas, kitur nustembama, kad kažkas negerai. Akivaizdu, kad tai daugiausia lemia savivaldybių požiūris ir gebėjimas glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis. 

Tad ko gali tikėtis neregiai, atėję balsuoti per Seimo rinkimus spalio mėnesį? Turime pripažinti, kad regos negalią turintiems žmonėms fizinis pastatų prieinamumas yra ne tiek svarbus, kiek informacinis prieinamumas. Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Ivanauskaitė-Pettinari užtikrino, kad neregiams bus sudarytos sąlygos savarankiškai ir slaptai balsuoti. Suprantama, kad bus išleista brailio raštu ir įgarsinta medžiaga, paruoštos įmautės brailio raštu, pravesta daug mokymų ir konsultacijų komisijų nariams. Tikėtina, kad nepasikartos klaidos, kurios pastebėtos per praėjusius rinkimus, kaip antai, keliose apylinkėse nebuvo brailio įmaučių ar buvo drausta jas išsinešti panaudotas. Šiais metais didelis dėmesys kreipiamas į tinkamą bendravimą su neįgaliaisiais. 

Keblumų neregiams gali sukelti kandidatų reitingavimas vienmandatėse apylinkėse. Žinoma, pavardes bus galima perskaityti informaciniame leidinyje brailio raštu atėjus į balsavimo vietą. Galima ir iš anksto susižinoti, kelintu numeriu pažymėtas vienas ar kitas kandidatas. Bet į balsavimo biuletenį jo numerį skaitmeniu reikia įrašyti ne brailio, o reginčiųjų raštu. Reikia tikėtis, kad tai nebus pretekstas rinktis nuo seno įprastus ir patogius balsavimo būdus. Juk išmokti rašyti kelis skaitmenis reginčiųjų raštu nėra misija neįmanoma. 

Valstybė deda nemažai pastangų (ir lėšų) siekdama užtikrinti galimybę neregiams savarankiškai atlikti šią pilietinę pareigą. Viešai nėra skelbiama, kiek kainavo brailio įmaučių pagaminimas, bet tikrai nemažai. Ir ar turėsime teisę stebėtis ir piktintis, jei sulauksime pastabų, kad to savarankiškumo daug kam ir nereikia? Jaunoji karta pasakys, kad tik internetinis balsavimas suteiks tikrą galimybę savarankiškai balsuoti. Ta diena, be abejo, ateis, bet kol tokio balsavimo galimybės nėra, įvertinkime valstybės pastangas.