Forumas

Autoriaus nuotraukaAlvydas Valenta, [email protected]

Laukia darbingi metai


 

Parašas po straipsniuNuo šių metų gegužės mėn. Neįgaliųjų reikalų departamentui (NRD) pradėjo vadovauti nauja direktorė Eglė Čaplikienė. E. Čaplikienė gerai pažįsta neįgaliųjų gyvenimą, integracijos procesus, šią sritį daug metų kuravo dirbdama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM). Vis dėlto viena yra pažinti ir šiek tiek kita – vadovauti pačiai. „Mūsų žodžio“ redakcijos iniciatyva surengtame apskritojo stalo pokalbyje dalyvavo E. Čaplikienė, redakcijos darbuotojai, LASS pirmininkas Sigitas Armonas. 

 

– Kaip NRD veiklą ir neįgaliųjų situaciją matote pradėjusi dirbti NRD direktore, kokie šios veiklos prioritetai? 

– Neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ministerijoje kuravau nuo 2001 metų. Mano akyse neįgaliųjų reikalų tarybos sekretoriatas išaugo į Neįgaliųjų reikalų departamentą. Departamentas buvo įkurtas prie ministerijos svarbioms veikloms įgyvendinti, visų pirma, tai neįgaliųjų socialinės integracijos programa ir jos stebėsena. Departamentą matau ne tik kaip vykdytoją, bet ir kaip tarpininką tarp pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų. Žmogui ar organizacijai ne visada pavyksta prisibelsti, tinkamai suformuluoti problemą ar siūlymą. Čia galima prisiminti kad ir istoriją su aklųjų socialine reabilitacija. Visi supratome, kad jos reikia. Susėdome su buvusia NRD direktore Genovaite Paliušiene ir pradėjome galvoti, ką ir kaip daryti. Taip gimė dar viena priemonė, skirta aklųjų socialinei reabilitacijai. Dabar reabilitacija trunka 30 dienų, per kurias žmogus mokomas savarankiškumo. Jau dabar ir ši sistema galėtų būti tobulinama. 

Kitas pavyzdys: paaiškėjo, kad šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus susiduria su problema, kad paprasta asistento paslauga problemos nesprendžia. Šie vaikai ir jaunuoliai dažnai būna agresyvūs, jiems reikalingi asistentai, turintys tam tikrų įgūdžių. Kartu su tokių šeimų atstovais susėdame, ieškome išeičių. 

Lietuvoje matome daug neįgaliesiems skirtų priemonių, išmokų, programų ir tuo pat metu akivaizdus žinybinis susiskaldymas: čia vienos, o čia kitos ministerijos veiklos laukas. Dažnai nebūna sąveikos, todėl ir priežastys, dėl kurių nevyksta integracija, yra giluminės, kompleksinės. Trūksta ne tik socialinių paslaugų, bet netenkina ir aplinkos prieinamumas, švietimo paslaugos. Žmonės negali gauti tinkamo išsilavinimo, vėliau – darbo, praranda motyvaciją dirbti, gyvena iš pašalpų. Departamentas negali nurodinėti, kaip ir ką konkrečios ministerijos turi daryti, bet jis gali ne tik kelti problemas, bet ir burti žmones joms spręsti. 

 

– Kokie artimiausi NRD darbai? 

– Artimiausias Departamento laukiantis darbas – organizuoti statybos projektų, įkeliamų į „Infostatybos“ sistemą, tikrinimą. Iki šiol šį darbą atliko nevyriausybinė organizacija, sulaukta daug priekaištų, nebuvo teisinės atsakomybės. Be to, Valstybės kontrolė, atlikusi auditą konstatavo, kad tai viešojo administravimo funkcija ir ją turi vykdyti valstybės institucija arba jos įpareigota institucija. Pavyko sutarti aplinkos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrams, kad Aplinkos ministerija imsis iniciatyvos organizuojant tikrinimą, ar projektas atitinka reikalavimus dėl prieinamumo neįgaliesiems. Ji artimiausiu metu turėtų inicijuoti Statybos įstatymo pakeitimą, kuriame būtų numatyta ir tai, kas tikrins projektų atitikimą reikalavimams dėl prieinamumo neįgaliesiems. Kaip bus ateityje, nespėliosime, bet ši funkcija yra deleguota mūsų departamentui ir mes ruošiamės jos įgyvendinimui. 

 

– Paminėjote socialinę aklųjų reabilitaciją – patys aklieji jai turi daug priekaištų. Vienas jų – paslaugos perkamos viešųjų pirkimų būdu, konkursą gali laimėti tai viena, tai kita įstaiga. Mažiausia kaina – nebūtinai geriausia paslauga. 

– Arba viešieji pirkimai, arba įstaigų akreditacija – tada pinigų krepšelis keliauja paskui žmogų. Kito kelio, deja, nėra. Rengiamasi pereiti prie socialinės priežiūros paslaugų įstaigų akreditacijos, tuomet atsirastų daugiau aiškumo ir skaidrumo tiek reabilitaciją teikiančioms įstaigoms, tiek žmonėms. Nuo 2021 m. pradedami akredituoti vaikų dienos centrai. Iki šiol finansavimą jie taip pat gaudavo projektų konkurso būdu. Toks modelis galėtų būti taikomas ir socialinei aklųjų reabilitacijai. 

 

– Tarp neįgaliųjų, jiems atstovaujančių NVO, paslaugų tiekėjų, negalios politiką formuojančių institucijų yra labai daug valstybės finansuojamų tarpininkų: įvairios socialinės agentūros, jų prižiūrėtojai. Ar nebūtų tikslingiau, kad NRD išplėstų savo funkcijas ir centralizuotų negalios politikos priežiūrą? 

– Įstaigų iš tikrųjų yra nemažai. Prieš porą metų buvo pradėta diskusija, kad gal visas šias įstaigas derėtų sujungti į vieną darinį. Tai būtų departamentas ar kita įstaiga – jau diskusijų klausimas. Kol kas šis ketinimas ir liko tik ketinimu. Tai būtų labai didelė reforma, reikia keisti įstatymus. Tam tikri žingsniai padaryti, pavyzdžiui, vietoje penkių gestų vertimo centrų liko vienas su savo skyriais regionuose. NRD atlieka lietuvių gestų kalbos vertimo centro savininko funkcijas. Yra svarstoma ir dėl Techninės pagalbos neįgaliesiems centro veiklos optimizavimo. 

 

– Kokia situacija su įstatymu ar įstatymo pataisomis dėl asmeninio asistento / asmeninės pagalbos? 

– Taip, kalbame apie asmeninę pagalbą. Asmeninis asistentas yra viena iš galimų šios pagalbos formų. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, kuriuo reglamentuojama asmeninė pagalba, pataisos jau registruotos Seime, bet dar nesvarstytos. Labai tikimės, kad įstatymo pataisas priims dar šios kadencijos Seimas. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d. formuojant ateinančių metų biudžetą, tam planuojamas poreikis – 2 mln. eurų. 2022 metams – 10 mln. eurų. Asmeninė pagalba nėra socialinė paslauga – tai viena iš neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių, kaip ir būsto pritaikymas, socialinė reabilitacija ar techninės pagalbos priemonės. Tai svarbu žinoti ir suprasti! 

 

– Neįgalieji turi rimtų priekaištų naujajam Užimtumo įstatymui, savų korektūrų įnešė ir pandemija bei ją sekęs karantinas. Ar nebūtų tinkamas laikas įstatymą peržiūrėti? Ar galėtų, pvz., LASS čia imtis iniciatyvos teikdama siūlymus? 

– Ar galėtumėte tuos priekaištus suformuluoti konkrečiau? 

 

– Vienas didžiausių priekaištų, kad pagal programą „Įdarbinimas subsidijuojant“ dirbantis žmogus negali turėti ne tik kito darbo, bet ir vykdyti individualios veiklos, turėti autorinių sutarčių. Netyčia gavai 50 eurų per metus – subsidija lekia. Ne visai aišku, ar subsidija išlieka, jeigu žmogus pakeičia darbdavį. Tai tik keli klausimai, į kuriuos aklieji arba negauna atsakymo, arba tas atsakymas jų netenkina. 

– Subsidiją gauna darbdavys, o ne žmogus, todėl logiška, kad pakeitus darbdavį, reikia iš naujo forminti ir subsidiją. Dėl autorinių sutarčių ar kitų dalykų su Užimtumo tarnyba galima diskutuoti. Suprantama, visa tai lemia įstatymas ir pati tarnyba savavališkai nieko negali pakeisti, bet jos direktorė nusiteikusi geranoriškai. Jeigu manote, kad reikia keisti įstatymą, diskutuokime, pateikite siūlymus. SADM juos įvertins ir svarstys pateikimą Vyriausybei. 

 

– Šiais metais baigiasi Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa. Kokia jos ateitis? Teko girdėti minčių, kad didžioji jos dalis bus perduota vykdyti atitinkamoms žinyboms, savivaldybėms ir pan. Ar tai tiesa? 

– Taip, programa baigiasi. Yra priimtas naujas Strateginio planavimo įstatymas, kuriame naujai dėliojamas visas planavimo procesas: veiklos kryptys, tikslai, būdai jiems įgyvendinti, lėšos. Tai tiesiogiai susiję ir su mūsų aptariama programa. Programa nebus tęsiama, ją pakeis pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą suformuotas Veiksmų planas. Programos metu vykdytos tęstinės priemonės, tokios kaip socialinė reabilitacija, būsto pritaikymas, neįgaliųjų asociacijų rėmimas ir kitos, niekur nedingsta. Jau parengtas neįgaliųjų socialinės integracijos 2021–2023 m. veiksmų plano projektas. Į jį perkeltos visos buvusios programos tęstinės priemonės. Planas apima ne tik SADM, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, kitų ministerijų vykdomas priemones. Plano projektas derinti išsiųstas Nevyriausybinėms neįgaliųjų organizacijoms, tarp jų ir LASS, jos gali teikti siūlymus. Šis planas bus teisinis pagrindas buvusios programos tęstinėms priemonėms įgyvendinti. 

 

– Ar teisingai supratome: iki šiol buvo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, jo pagrindu kuriama socialinės integracijos programa, tos programos įgyvendinimo planas, tam tikros priemonės. Nuo ateinančių metų iš šios grandinės iškrinta programa – lieka įstatymas, veiksmų planas ir įgyvendinamos priemonės? 

– Taip, programos nebelieka, ją keičia priemonių planas. 

 

– LASS pastaruoju metu intensyviai diskutuojama apie jos narių lyderystę, apie tai, kad neturime savų specialistų, padalinių vadovų. Kartu turime daug jaunų, mokslus baigusių gabių žmonių. Ar galėtų jie aktyviau dalyvauti įvairiose NRD darbo grupėse, rengiant programas, jas ekspertuojant ir panašiai? 

– Ne tik galėtų, bet ir reikia, kad dalyvautų. Reikia jų protų, jų sugebėjimų. Paprastai į įvairias darbo grupes žmones kviečiame per jų organizacijas, bet jeigu yra žmonių, kurie galėtų ir norėtų įsijungti į veiklą, dalyvauti darbo grupėse, diskusijose, gali pasisiūlyti ir patys. Galite rašyti, siūlyti, kur norėtumėte dalyvauti. Programų, projektų ekspertai yra samdomi. Yra reikalavimai, ką žmogus turi išmanyti, kokią turi turėti patirtį. Jeigu kandidatas atitinka šiuos reikalavimus, konkursuose gali dalyvauti, visiškai nesvarbu, turi jis negalią ar ne. Ar jį pasamdys – tai jau kitas klausimas. Kiek teko turėti reikalų su ekspertais, neįgalių žmonių tarp jų nėra, nebent kuris nors turi „nematomą“ negalią. Ekspertuoti programas reikia patirties ir išmanymo, jaunimas galėtų tobulėti. 

 

– Kokią matote neįgaliųjų spaudos ateitį? Kalbama, kad nuo kitų metų nebeliks spaudos rėmimo programos? 

– Neįgaliųjų asociacijų leidžiami leidiniai yra viena iš jų veiklos sričių. Nuo ateinančių metų Departamentas nebetęs atskiros spaudos rėmimo programos, leidiniai bus remiami pagal asociacijų veiklos priemonių planą. Kitaip sakant, leidiniai taps kiekvienos asociacijos veiklos dalimi. Čia ne todėl, kad mes taip sumanėme, bet turime Konkurencijos tarybos išvadą, teigiančią, kad apie neįgaliuosius gali rašyti kiekvienas leidinys ir nebūtinai jis turi priklausyti neįgaliųjų organizacijai. Iš to išeina, kad jeigu Departamentas remia šią problematiką, tuomet turi rengti atvirą konkursą, kuriame gali dalyvauti visi, ne tik neįgaliųjų asociacijų leidiniai. Nuo kitų metų pačios organizacijos spręs, kiek vienas ar kitas leidinys joms reikalingas. Yra minčių leisti bendrą visiems neįgaliesiems leidinį, nes yra daug bendrų temų – aplinkos prieinamumas, specialistų rengimas, bet yra ir daug specifikos, todėl šią nuomonę reikia gerai pasverti. 

 

– Ačiū už pokalbį. Tikimės, kad jį perskaitę, mūsų žmonės aktyviau įsijungs priimant ir vykdant negalios politikos sprendimus. 

 

Nuotrauka: NRD direktorė E. Čaplikienė dalijosi svarbiausių darbų negalios politikoje perspektyva / L. Puodžiūnės nuotr. 

Vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo moteris nuotraukoje matoma nuo liemens iki viršugalvio, sėdinti šviesiame posėdžių kambaryje prie apskrito stalo. Ji galvą šiek tiek pasukusi kairiuoju profiliu, žvelgia pirmyn, atrodo susimąsčiusi. Jos plaukai šviesūs, tiesūs, iki pečių, moteris vilki šviesius marškinius ilgomis rankovėmis. Abi rankas ji padėjusi ant stalo, ant kairės rankos, sulenktos per alkūnę, ji segi laikrodį ir ant bevardžio piršto mūvi žiedą. Dešinę ranką ji padėjusi ant stalo šalia didelės užrašinės, laiko rašiklį. Ant stalo taip pat padėtas nedidelis vandens buteliukas su stikline, už moters nugaros matomas langas, ant kurio palangės stovi vazonas su žaliuojančiu augalu, po palange įrengtas radiatorius. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas