Ir kūnui, ir sielai

Austėja Žostautaitė, VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja

Geriausia gyvenimo taktika yra optimizmas!

Kartais stebint kitus žmones mus užklumpa mintys, koks yra stebuklingas visur suspėjimo receptas, formulė ar taktika. Kaip valdyti savo gyvenimą, kad viskas vyktų laiku ir vietoje? Lietuvių liaudies patarlė byloja: „devyni amatai, dešimtas – badas“, bet VšĮ LASS Pietvakarių centro Prienų rajono filialo pirmininkė, minėto centro mišraus vokalinio ansamblio „Puriena“ dainininkė, šachmatų mėgėja, Prienų visuomenininkė ir aktyvistė Irena Karsokaitė atrodo sugeba ir tą dešimtą sužiūrėti, kad „nebadautų“. 

Šachmatai, tapę gyvenimo palydovu 

Irena gimė ir augo įstabios gamtos kampelyje, vadinamojoje Lietuvos „Mažojoje Šveicarijoje“, trijų vaikų darbininkų šeimoje. Deja, mergaitė jau vaikystėje stokojo sveikatos – vis silpo rega, net po atliktos operacijos regėjimo neužteko, kad lankytų įprastą bendrojo lavinimo mokyklą. Tačiau atkaklūs tėvai vos septynerių sulaukusią mergaitę nuvežė mokytis į Kauno aklųjų mokyklą. I. Karsokaitė vaikystėje, pamokyta tėvo, pradėjo žaisti šaškėmis, vėliau šiek tiek šachmatais kartu su broliu, o jau mokykloje šį sportą pramoko įvaldyti profesionaliu lygmeniu. Mergaitės talentą intelektualiems žaidimams pastebėjo mokytojas Bronius Ibenskas, kuris padėjo lavintis šachmatų labirintuose, o išvykas į įvairias varžybas bei olimpiadas po Sovietų Sąjungą organizavo kitas mokytojas, Simonas Besigirskas. Sulaukusi palaikymo ir visapusio ugdymo (mat mokytojai anuomet stengėsi auklėtiniams įdiegti ne tik mokslo žinių, bet ir socialinių įgūdžių pagrindus) Irena žaidimą šachmatais pavertė gyvenimo būdu: „Smagiausia būdavo išvykti ir susitikti su kitais. Esu dalyvavusi šachmatų olimpiadoje, kurios yra atskirtos nuo olimpinių žaidynių ir vyksta kas 2 metus. Kaip ten patekau? Kas ketverius metus vykstančiose regos neįgaliųjų moterų pasaulio šachmatų čempionatuose 2009 metais laimėjau ketvirtąją vietą ir užsitikrinau galimybę dvejus metus atstovauti pasaulio aklųjų moterų šachmatų komandai pasaulio šachmatų olimpiadoje. Kaip lygi su lygiais varžiausi su reginčiomis šachmatininkėmis. Šiandien šachmatų sportas itin populiarus, todėl vyksta daug varžybų. Dalyvauti pavyksta toli gražu ne visose, kuriose norėčiau, bet džiaugiuosi, kad pavyksta žaisti tose varžybose, kur galima pademonstruoti ir pasižiūrėti išties puikių partijų ir įdomių taktikų“, – besišypsodama sako I. Karsokaitė. 

Šachmatai ją lydi iki šiol, dar šiais metais laimėjo pirmąją vietą LASS moterų šachmatų čempionate. Aklųjų ir reginčiųjų šachmatus skiria tik vienas ypatumas – aklųjų šachmatų lentoje padarytos skylutės, į kurias įsistatomos figūros. „Šachmatai – kaip karo laukas. Kai žaidžiu šachmatų partiją, visada norisi laimėti, bet reikia stengtis sužaisti gražią partiją, o laimėjimas ateis savaime, – sako Irena Karsokaitė. – Daugelis galvoja, jei žaidi šachmatais, tai sugebi strateguoti ir viską gyvenime numatyti. Man šachmatai daugiausia davė organizuotumo ir konkretumo patirties. Nuo mažumės turėjau savybę veikti ir bendrauti nepilstant iš tuščio į kiaurą. Taigi šachmatai tik dar labiau sustiprino ir išugdė šias mano savybes.“ Tačiau konkretumas ir racionalumas netrukdo Irenai būti nuotaikingai ir linksmai: „Nors aš galiu pasirodyti labai rimta ir susikaupusi renginių metu, iš tikrųjų visose gyvenimo situacijose labiausiai man padeda optimizmas.“ 

Prasminga veikla gimtinėje 

Minėtą optimizmą I. Karsokaitė dalija ir kitiems. Ji labai atidi kitų žmonių savijautai, atjaučia net tuos, kurių mąstysena nėra artima jos vertybėms: „Žaviuosi atvirumu, sąžiningumu, pozityviu nusiteikimu. Erzina pavydūs, godūs, arogantiški, besipuikuojantys savo išmintimi, nors kartais tos išminties nė su žiburiu nerasi. Kai žmogus yra piktas, nematantis aplink nieko gero, jam atrodo, kad visi esantys aplink linki tik blogo. Žinau, kad jo nepakeisiu, todėl nebandau – tiesiog išklausau. Kartais tiek ir tereikia. Smagu matyti spindinčias žmogaus akis, kai jį pagiri, mielą dovanėlę atneši, šiltesnį žodį pasakai.“ Kiekvieną vienišą LASS organizacijos narį Irena stengiasi aplankyti ir pradžiuginti. Moteris nuo vaikystės sunkiai dirbusi ir nieko lengvai negavusi ne tik atjaučia kiekvieną morališkai, bet ir stengiasi pagerinti likimo draugų būtį ir buitį. Rūpinasi LASS Prienų rajono filialo patalpomis bei aklųjų ir silpnaregių užimtumu Prienuose. 

Kelionę į kultūros renginių ir laisvalaikio užimtumo organizavimą Irena pradėjo iškart po mokyklos – teko prisijaukinti valtorną! Nuo 1985 iki 1991 metų Kaune gyvavo ir koncertinę veiklą plėtojo profesionalus aklųjų ir silpnaregių pučiamųjų instrumentų orkestras, kuriame Irena grojo minėtu instrumentu. Nors tuomet reikėjo įdėti daug pastangų, kad „susigrotų“ su kolektyvu ir instrumentu, šiandien Irenos atmintyje liko tik geriausi prisiminimai. Per tuos pačius metus ji baigė aukštesniąją Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklą (dabar konservatoriją). Vėliau, dėl lėšų stygiaus sustabdžius orkestro veiklą, I. Karsokaitė dirbo Kauno aklųjų kultūros namuose renginių organizatore, o nuo 2007 m. atsidūrė Prienuose (savo gimtajame mieste) ir pradėjo žmones burti kultūrinei ir socialinei veiklai, užimdama VšĮ LASS Pietvakarių centro Prienų rajono filialo bendruomenės pirmininkės pareigas. Tai moteris daro iki šiol: „Žmonės mielai mane priėmė, ypač tie, kurie pažinojo mano tėvelius. Žmonės aktyvūs, visur nori dalyvauti. Mes koncertuojame visoje Lietuvoje ir turime draugų, kitų bendraminčių kolektyvų net Lenkijoje iš Seinų lietuvių namų, Žagarių gyvenvietės ir Suvalkų! Turime įvairiausių užsiėmimų: mišrų vokalinį ansamblį „Puriena“ (vadovė Onutė Matusevičiūtė); knygos mylėtojų klubą „Gyvenimo spalvos“, kuriame renkasi įgarsintų knygų skaitytojai; sporto būrelį „Mintis“, kur renkasi norintys pažaisti šaškėmis ir kartais – šachmatais; pažintines išvykas po įdomias Lietuvos vietas. Muzika ir daina – tai viena svarbių neregiui saviraiškos formų, per kurią žmonės labiau atsiskleidžia, tobulėja, ugdomas gražus bendravimas. O knygos, kurių gali klausytis kiekvienas blogai matantis, didelė dovana knygos mylėtojams. Vienais metais mūsų moterų rankdarbiai net puošė Prienų miestelio kalėdinę eglę!“ – džiaugiasi Irena. Moteris taip pat organizuoja susitikimus su psichologais, teisininkais ir visuomenės sveikatos biuru. Irena yra pastebėjusi, kad minėti užsiėmimai, nors nekuria parodomojo rezultato, yra labai reikalingi žmonėms su regėjimo negalia, ypač neseniai apakusiems, kurie ne tik nenori bendrauti, bet ir gyvenimas jiems nemielas. „Tai padeda išspręsti problemas ir palengvinti gyvenimą, atrasti šį tą naujo ar tiesiog pasijusti geriau. Ko gali žmogui daugiau reikėti? Kai jaučiamės gerai, imame skleisti aplink save optimizmą, kuris ilgainiui gerina mūsų visų gyvenimo kokybę“, – teigia nuolat besišypsanti I. Karsokaitė. 

Pastebima ir matoma už LASS organizacijos ribų 

2014 m. kovo 8-osios proga Irena išrinkta metų moterimi Socialdemokratų partijos Prienų skyriaus inicijuojamuose rinkimuose, kuriais siekiama paskatinti aktyvias šviesuoles ir toliau tęsti savo bendruomenišką veiklą. Pernai, 2019 metais, tradiciniuose kasmečiuose laikraščio „Gyvenimas“ padėkos apdovanojimuose I. Karsokaitė pelnė Prienų miesto savivaldybės padėką už aktyvią veiklą visuomenėje, šaškių ir šachmatų sporto puoselėjimą bei Prienų miesto vardo garsinimą visoje Lietuvoje! Taigi, I. Karsokaitė ne tik padeda savo likimo draugams matyti šviesiąją gyvenimo pusę, bet visiems aplinkiniams rodo pavyzdį, kokią galią turi nuoširdus darbas ir optimizmas. Kaip sako pati Irena, ji atiduoda šimtą procentų savęs anksčiau minėtoms prasmingoms veikloms, o jei pristinga jėgų, semiasi jų iš muzikos ir gamtos. Tikriausiai todėl stengiasi ir kitiems parodyti, kiek daug gali mums duoti žemiški bei pasiekiami dalykai: draugystė, buvimas kartu – ar kuriant prasmingą laisvalaikį, bendraujant išvykose, gamtoje, ar tiesiog paprasčiausiai drauge geriant arbatą. Šitoks laikas moko vertinti tai, ką šiandien turi. Galbūt tuomet įgaunama dvigubai daugiau energijos ir yra šansų daug suspėti, kaip tai pavyksta Irenai? Nepabandę patys, ko gero, nesužinosime! 

Nuotrauka: I. Karsokaitė neskaičiuoja laimėtų šachmatų partijų, bet stengiasi sužaisti gražiai, – tuomet laimėjimas ateina savaime. Po šiemet laimėto LASS moterų šachmatų turnyro / asmeninio archyvo nuotr. 

Vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo moteris matoma nuo klubų iki viršugalvio, žvelgianti tiesiai į skaitytoją. Jos plaukai šviesūs, trumpi, moteris švelniai šypsosi. Ant kaklo ji pasikabinusi apvalų, medalioną primenantį pakabuką, kurį beveik dengia dar didesnis, taip pat ant kaklo kabantis, medalis. Moteris demonstruoja apvalų medalį, jį laiko abiejomis rankomis, šiek tiek ištiesusi pirmyn, kad matytųsi užrašas. Irena vilki tamsią suknelę ilgomis rankovėmis, kuri, ties krūtine, marginta šviesiais atspalviais.