Ir kūnui, ir sielai

Autoriaus nuotraukaAlvydas Valenta, [email protected]

Mūsų ištikimieji draugai - delfinai

 

Kas yra bendra tarp senovės Graikijos šventvietės Delfų, naujienų portalo "Delfi" ir delfinų? Geriausiai į šį klausimą, matyt, galėtų atsakyti kalbininkai, mitologai, kultūros istorikai. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu aiškių sąsajų nėra, žmogaus ir delfino draugystės ženklų žmonijos istorijoje apstu. Senovės graikai tikėjo, kad į delfinus įsikūnija žuvusių jūreivių sielos, todėl jų nevalia medžioti ar kaip kitaip nuskriausti. Romėnams šie gyvūnai irgi buvo šventi. Kelionių, nuotykių knygose pusiaujo platumose plaukiantį laivą būtinai lydi delfinai. Smalsūs, linksmi, žaismingi, ieškantys žmogaus draugystės ir jo dėmesio - delfinai visais laikais žadino ir tebežadina vaizduotę, kelia pačias geriausias emocijas. 

Parašas po straipsniu

Šis pasakojimas sudarytas tarsi iš dviejų balsų: asmeninio, priklausančio šių eilučių autoriui, ir objektyvaus, delfinų žinovės. Pradėsiu nuo asmeninio. Kaip ir daugelis vaikų, rijau knygas apie jūrų keliautojus, piratus ir jų laivus lydinčius delfinus... Tai nebuvo svarbiausia priežastis, kodėl panorau susitikti delfiną gyvai, bet perskaityta lektūra ir vaizduotė darė savo. Kaip tas legendomis apipintas gyvūnas atrodo, kaip bendrauja su žmogumi? Sužinojęs, kad galimybė pabendrauti su delfinu yra reali, ėmiau visais būdais jos ieškoti. 

Lietuvos jūrų muziejaus delfinų terapijos centro darbuotojų geranoriškumas leido šiai senai svajonei išsipildyti. Praėjusių metų pavasarį įlipau į vieną iš šio centro baseinų ir visą pusvalandį bendravau su tikrais gyvais delfinais! Iškart pasakysiu, kad visa, ką apie juos kada nors skaitėte ar girdėjote, yra tiesa arba labai arti tiesos. Delfinai iš tikrųjų yra nerealūs, o bendravimas su jais suteikia daugybę pačių geriausių emocijų! Pradėkime nuo pradžių: netikėtai maloniai nuteikia jau pats lietimasis prie delfino kūno. Delfinai - jūros gyventojai, bet šiltakraujai, jų kūnas neapaugęs nei žvynais, nei kitokiu "kailiu", kurį būtų nemalonu ar atgrasu liesti. Odos paviršius šiltas, lygus, šiek tiek primena gerai pripūstą, bet ne perpūstą guminį čiužinį, visą aptrauktą ne slidžia, bet ir ne šiurkščia, labai kokybiška klijuote. Žinoma, tai palyginimai, tik bendrais bruožais galintys nusakyti tą įspūdį, kurį pajunti pirmą kartą palietęs prie tavęs priplaukusio trimetrinio gyvūno nugarą. 

Kai įlipsite į baseiną, kuriame yra delfinas, šis anksčiau ar vėliau priplauks ir savo uodega smagiai jus aptaškys. Delfinų kalba tai reiškia: "Aš šalia, noriu su tavimi žaisti..." Taip nutiko ir man: delfinė Glorija priplaukė ir pareikalavo dėmesio. Mielai leidosi apžiūrima, liečiama, glostoma. Delfinų patelės užauga iki 2-2,5 m, patinai - iki 3 m ilgio. Delfinai turi vieną statmeną peleką ant nugaros (labai primenantį žmonių naudojamus guminius plaukmenis) ir du plaukmenis ant krūtinės. Delfinas turi neporinę kvėpuojamąją angą. Delfinų žandikauliai išilgėję, todėl primena paukščio snapą, kokių 30 cm ilgio. Dėl šios priežasties šnekamojoje kalboje galima sutikti pavadinimą rostrumas. Tuo "snapu" jis vikriai gaudo mėtomas į vandenį žuvis arba jums ką nors atneša, pavyzdžiui, baseine plaukiojantį kamuolį. Delfinams labai patinka žaisti, o kamuoliai turbūt yra vieni iš mėgstamiausių jų žaislų. Su Glorija irgi pažaidėme krepšinio kamuoliu, keletą kartų kamuolį ji man tiesiog metė - nesugavau. O tada, nepatikėsite, pati priplaukė ir įdėjo į laikomas priešais veidą rankas. Kamuolį mečiau atgal, tada vėl priplaukė ir vėl įdėjo. Nieko mistiško ar stebuklingo čia turbūt nėra, delfinai reaguoja į žmogaus gestus, draugiškai seka paskui priešais rostrumą laikomą delną jį švelniai stumdami. Vis dėlto, kai gyvūnas atneša kamuolį ir įdeda tau tiesiai į rankas - įspūdis nepakartojamas. 

"Žmogus ateina pas gyvūną į svečius, o ne gyvūnas pas žmogų, - sako Delfinų terapijos centro vadovė dr. Brigita Kreivinienė. - Todėl negalima jam primesti savo žaidimo taisyklių ir savo supratimo." Delfinai su žmogumi bendrauja tiek, kiek nori, nuplaukia, vėl atplaukia, aptaško vandeniu... Šalia esanti specialistė leidžia įsikibus į delfino nugaros peleką drauge su juo šiek tiek net paplaukti. Gaila tik, kad labai nedaug. Būtų didelis malonumas taip kartu perplaukti visą baseiną ar apiplaukti jo perimetrą, bet niekada nereikia norėti per daug. Saugumo taisyklės išimčių nepripažįsta. O Glorija tai atplaukia, tai nuplaukia. Specialistė guldo ant nugaros, liepia ištiesti kojas. Delfinė priplaukia ir savo nosimi masažuoja padus. Masažuoja kietai, kad norisi net šaukti. Po Glorijos priplaukia jaunas dar labiau išdykęs delfinukas. Mielas, nedidelis, sveriantis vos šimtą kilogramų, jauniklis. Atrodo, kad kaip kokį mielą šuniuką įsidėtum į krepšį ir parsivežtum namo, tik nelabai tilptų į vonią... 

Specialistė paprašo, kad delfinukas išsižiotų ir parodo jo dantis - labai smulkūs ir aštrūs. Suaugusio delfino ne tokie aštrūs. O delfinai ir toliau sau dūksta, leidžia žmogaus ausiai vos girdimus aukšto dažnio garsus. Kai kada net nelabai įmanoma suprasti, ar iš tikrųjų kažką girdi, ar prasidėjo "garsinės haliucinacijos". Nežinau, kaip delfinai išreiškia savo nepasitenkinimą, bet patenkintas gyvūnas tiesiog "spragsi". Glostoma Glorija irgi pradėjo spragsėti. O po jos priplaukęs mažylis delfinas vis sukinėjasi, glaustosi apie šonus, išdykauja. Į šalis tyška purslai. Daugelis žmonių, trumpiau ar ilgiau bendravusių su delfinais, kalba labai panašiai: jie pažadina mumyse miegantį vaikiškumą ir pasaulis tampa gražesnis. 

Lietuvos jūrų muziejaus Delfinariumas veikia nuo 1994-ųjų. Jame vykstantys delfinų, Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai tapo muziejaus vizitine kortele. 2002 m. Delfinariume pradėta vykdyti nauja veikla - delfinų terapijos seansai vaikams ir suaugusiesiems, turintiems fizinę ar proto negalią, sergantiems neurologinėmis ligomis. 2015 m. po Delfinariumo renovacijos duris atvėrė trijų aukštų Delfinų terapijos centras. Šiuo metu jame gyvena 16 delfinų, yra trys skirtingo gylio terapijos baseinai. Patiems mažiausiems - sekliausias, nuo 40 cm iki metro gylio. Delfinams gyventi skirtas 6 m gylio baseinas. Įrengtas baseinas pakeliamu dugnu, kad gyvūną be streso būtų galima iškelti į paviršių, apžiūrėti, jeigu reikia, gydyti. 

"Delfinas sugeba jausti žmogaus nuotaikas, supranta gestus, pats prašo dėmesio lankytojui mesdamas kamuoliuką ar aptaškydamas jį vandeniu, - prieš kelerius metus šių eilučių autoriui pasakojo dr. B. Kreivinienė. - Ši bendravimo forma yra itin veiksminga ne tik vaikams, kurie dėl negalios yra uždari, nelinkę bendrauti, bet ir tėveliams, matantiems, kaip bendraudamas su gyvūnu jų vaikas keičiasi, tampa drąsesnis ir atviriau priima jį supantį pasaulį." 

Pastarąjį pokalbį su B. Kreiviniene pradedame nuo svarbiausios aktualijos - karantino. "Karantino metu Delfinariumas buvo sustabdęs veiklą, tačiau delfinai yra aktyvūs, socialūs gyvūnai. Jiems reikia nuolat bendrauti, - sako B. Kreivinienė. - Treneriams teko sugalvoti naujų užduočių, naujų veiklų ir šitaip paįvairinti savo globotinių dienotvarkę. Karantinas buvo įdomus laikas abiem pusėms - ir žmonėms, ir delfinams." 

Paprašyta pasidalyti asmenine bendravimo su delfinais patirtimi, B. Kreivinienė papasakoja apie pirmąją darbo dieną sušvelninus karantiną: "Viena mano kabineto siena yra stiklinė ir išeina į baseiną. Sėdėjau į ją atsisukusi nugara. Delfinai, norėdami į save atkreipti dėmesį, pradėjo mėtyti į sieną kamuolius. Smulkmena, bet daug sakanti: gyvūnai aktyvūs, socialūs, jeigu mato, kad partneris nebendrauja, jie siekia atkreipti dėmesį. Sveiko delfino požymis, kad priėjus prie baseino jis rodo norą bendrauti, siekia dėmesio ir pats siūlo įvairius būdus, kaip jo galėtų gauti." 

Veiklos pradžioje Delfinų terapijos centras didžiausią dėmesį skyrė vaikams, dabar vis daugiau to dėmesio sulaukia ir suaugusieji - sergantys depresija, nervų ligomis, patyrę insultą. Kuriamos suaugusiems skirtos programos, įsigyta rekreacijai reikalinga lauko įranga. Šiais metais centre atidaryta sensorinės integracijos laboratorija. Numatyta dviejų savaičių trukmės programa suaugusiems: 10 seansų su delfinais ir ne mažiau kaip 6 papildomos veiklos. 

"Per vandenį žmogus gauna daug reikalingų multisensorinių stimulų. 95 proc. žmonių, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, turi ir sensorikos - pusiausvyros, kūno padėties erdvėje suvokimo, taktilikos - poreikių. Vandens, gyvūnų terapija veikia visą jų organizmą, gerina psichologinę būklę. Karantinas pakoregavo planus, tačiau laboratorija jau veikia", - pasakoja B. Kreivinienė. 

Centro vadovė atkreipia dėmesį, kad po karantino žmonių, patiriančių įtampą, nežinią ir nerimą dėl ateities, daugės. Todėl paslaugos, kurias teiks sensorinės integracijos laboratorija, tampa dar reikalingesnės. 

Tiek Delfinų terapijos centre, tiek visame Jūrų muziejuje laukia daug kitų atradimų ir netikėtumų. Apie visus juos papasakoti viename neilgame rašinyje - neįmanoma. Atkreipsime dėmesį tik į terapijos centro erdvę, vadinamą "Jūros sala". Vos atėjusį į "Jūros salą" lankytoją pasitinka tiksli ką tik gimusio delfinuko silikoninė kopija - mažylio ūgis vos 1 m 20 cm! Yra speciali liniuotė, kurioje pažymėtas delfino patelės ir patino ūgis - galite pasimatuoti, kiek esate žemesnis už vidutinę delfino patelę. Už kelių žingsnių lankytojo laukia "stebuklingas" stalčius. Jame - nedidelės, telpančios į delną, jūros gyventojų - delfinų, ruonių, banginių, ryklių - silikoninės atliejos. Nesivaikant skambių žodžių, neregiui "Jūros sala" yra tikriausias "jūros rojus". 

 

Nuotrauka: Pabendrauti su delfinu - vienas įspūdingiausių gyvenimo potyrių. Nuotraukoje - A. Valenta su delfine Glorija ir jos trenere / A. Mažūno nuotr. 

Alvydo Valentos, delfinės Glorijos ir jos trenerės nuotrauka iš Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo baseino. Nuotraukos centre matoma vandenyje plūduriuojanti delfinė, už jos, ją apsikabinęs kairiąja ranka stovi Alvydas, o jam iš dešinės, priešais delfinę, stovi trenerė. Ji padeda Alvydui susipažinti su delfine. Ji nuotraukoje matoma maždaug puse savo ilgio, nuo peleko iki pat snapo galo. Jos šlapia oda tamsios spalvos, blizgi. Delfinę apsikabinęs Alvydas - vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų vyras. Jis apsivilkęs tamsų aptemptą plaukimo kostiumą, dengiantį visą kūną. Vyras, pasilenkęs prie delfinės, nuoširdžiai, kiek pravėręs burną šypsosi ir atrodo labai laimingas. Šalia esanti trenerė - jauna, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, surištų į kuodą. Ji taip pat vilki tokį patį plaukimo kostiumą ir, žiūrėdama žemyn į delfinę, plačiai, visa burna šypsosi. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]