Sveikatos kodas

Autoriaus nuotraukaDovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Odos apsauga vasarą

 

Parašas po straipsniuŠiltasis metų laikas dažną iš mūsų kviečia pasilepinti maloniais saulės spinduliais, kurių esame išsiilgę po vėsaus periodo. Saulė jau 4,6 mlrd. metų yra itin reikšmingas energijos, šviesos, gyvybės šaltinis net mažiausiems gyviems organizmams, o ką jau kalbėti apie poveikį žmogui, jo fizinei ir psichinei sveikatai. Tačiau gaudydami saulės spindulius visuomet turime išlikti budrūs, kad visa tai nepavirstų į nepataisomą žalą sveikatai. 

Saulė skleidžia infraraudonuosius spindulius - mūsų juntamą šilumą, ultravioletinius spindulius bei matomąją šviesą, kuri stimuliuoja galvos smegenų veiklą, fotochemines reakcijas, medžiagų apykaitą, gerina psichinę sveikatą, veikia hormoninius procesus. 

Žalingiausias poveikis žmogui siejamas su ultravioletiniais spinduliais, kurie skirstomi į UVA, UVB ir UVC bangas. Trumpiausios, UVC, nepasiekia žemės ir yra sugeriamos ozono sluoksnio. Vidutinio ilgumo, UVB bangos, pasiekusios mus veikia odos paviršiuje esantį epidermio sluoksnį, lemia odos rudą įdegį, taip pat ir nudegimus. Ilgiausios - UVA - skverbiasi giliausiai į odą, pasiekia dermos sluoksnį. Nors ir yra svarbios vitamino D gamybai, tačiau per didelis kiekis lemia odos senėjimo procesus, imuniteto silpnėjimą, kraujagyslių, kapiliarų išsiplėtimą, rožinę ir kt. 

Norint išvengti neigiamo saulės poveikio, svarbiausia yra tinkamas mūsų pačių elgesys. Tačiau kaip nepasiklysti informacijos sraute, kuriame vis dar gausu klaidinančių mitų? Todėl pasidalyti profesionaliais patarimais paprašėme "Baltic Dermatology" klinikos onkodermatologės Dailės Malinauskaitės. 

Specialistės teigimu, saulė žmogui gali pakenkti labai stipriai. Ji lemia net apie 90 proc. odos senėjimo procesų, nes spinduliai lėtina odos regeneraciją. Nors mažas spindulių kiekis turi antibakterinį poveikį, tačiau didesnės dozės skatina uždegimines reakcijas, pigmentacijos ir randėjimo procesus, todėl palaipsniui oda pasidaro storesnė, raukšlėta, keičia spalvą ir praranda elastingumą. "Šie procesai vyksta palaipsniui, o štai nudegimus pastebime iš karto. Švelniausia pažeidimo forma yra odos paraudimas, kuris praeina per kelias dienas. O stipriau nudegus atsiranda pūslės, oda pradeda luptis. Tai skausminga, ilgainiui net lieka balti odos lopinėliai, kurie jautresni UV spinduliuotei visam laikui", - aiškino D. Malinauskaitė. 

Saulės poveikis odai yra kaupiamasis. Jis kartais gali "išlįsti" tik vyresniame amžiuje, o kai kada užtenka iki 25 m. amžiaus patirto stipraus spindulių kiekio ir tai jau gali sukelti bėdų netolimoje ateityje. "Todėl kuo mažiau leiskime saulėje būti savo mažiesiems, kurių oda visiškai neapsaugota, nes yra itin plona. Ir jei mažas vaikas nudega iki pūslių, po 40-50 metų tikimybė, kad tose vietose gali atsirasti vėžys, gana nemaža", - perspėja dermatologė. 

Suaugusiojo oda pati turi savybę apsisaugoti nuo saulės 10-15 min. Tokio laiko užtenka ir vitamino D gamybai, tik reikia, kad būtų atidengta pusė kūno. Ilgesniam buvimui lauke būtina pasitelkti apsaugos nuo saulės būdus, kurių yra gausu. Tačiau medikė pabrėžia, kad geriausia apsauga vis tik yra saikas. Jei nepavysta jo laikytis, kai tenka dirbti lauke ar keliaujant, tuomet būtina pasirūpinti tinkamais drabužiais, plačiakraščiu galvos apdangalu ir apsauginiais kremais. 

Ypač atidžiai elgtis turi $I ir $II odos tipo žmonės, šviesiaodžiai, mėlynų akių, šviesių plaukų. Tokių Lietuvoje yra apie 70 proc., tokių žmonių oda iškart nudega, o ne įdega rudai, kaip yra $III ir $IV odos tipo žmonėms. "Šiek tiek odos jautrumą lemia ir fiziologinės ypatybės, kaip lytis, nes vyrų oda storesnė, o tai labiau apsaugo nuo UV, taip pat plaukuotumas, riebalų liaukos, nes jei oda labiau riebaluojasi, ji saulėje ne taip išsausėja", - aiškino gydytoja D. Malinauskaitė. 

Nors daugelis žino, kad stipriausias spindulių poveikis vasaros dieną 10-17 val., tačiau dar didesnis saulės aktyvumas mus pasiekia prie vandens, snieguotose vietovėse, esant vėjui. Net ir betonas ar smėlis atspindi 85 proc. spindulių. "Mus saulė veikia visais metų laikais, prasiskverbdama net pro debesis ar automobilio stiklą. Nors pastarasis poveikis mažesnis, atsipalaiduoti nereikėtų ištisus metus", - pasakojo dermatologė. 

Itin efektyvi priemonė - apsauginiai kremai, losjonai. Tačiau net ir juos naudojant nereiškia, kad lepintis saule galėsime neribotai, nes dar nėra tokio kremo, kuris apsaugo 100 proc. Kaip teigia gydytoja, saugų buvimo saulėje laiką žymi SPF - "saulės apsaugos faktorius". "Moksliniais tyrimais kaip veiksmingi yra patvirtinti tik SPF30 ir SPF50 kremai. Visi kiti žymėjimai, kai tarkim kreminėje pudroje nurodoma SPF15, yra mediciniškai neparemta apsauga. SPF30 kremas veikia 1,5 val., o SPF50 - 2 val. Todėl šiais intervalais ir rekomenduojama pakartotinai vis pasitepti", - patarė D. Malinauskaitė. 

Apsauginio kremo poveikį užtikrins ir tinkamas jo naudojimas. Pasitepti juo tolygiai vienodai reikia dar prieš būnant saulėje 20-30 min., nes tik po tiek laiko pradeda veikti kremas. Nusimaudžius, nusišluosčius rankšluosčiu ar išprakaitavus, reikia vėl panaudoti tokį pati priemonės kiekį. O jei ant odos naudojami ir kiti produktai, apsauginis kremas turi būti tepamas paskutinis, kitu atveju gali sumažėti veiksmingumas. 

Parašas po straipsniuKadangi ūminė saulės dozė kaupiasi, sureaguoja kraujagyslės ir pažeidimai vystosi daug greičiau, didžiausia nesaikingų saulės vonių rizika - vėžiniai susirgimai, kurių atsiradimui UV poveikis yra didžiausias. Dermatologė teigia, kad agresyviausia vėžio forma - melanoma. Ji gali atsirasti ir apgamo vietoje, ir ne, tačiau dažniausiai, apie 80-85 proc., susiformuoja naujas darinys. Nors tai retesnė forma, tačiau piktybinės melanomos mirtingumas yra didesnis. "Kiti vėžio tipai - nemelanominiai. Pirmasis jų - bazinių ląstelių karcinoma. Ji pradžioje atrodo panaši į bėrimą, rausvą dėmelę ar spuogelį, kurį gali paniežėti. Ir jei jis mėnesį ar pusantro negyja savaime ar taikant priemones, reikia kreiptis pas onkodermatologą. Antrasis tipas - plokščialąstelinė karcinoma, kuri atrodo kaip sukietėjęs spuogelis ar žaizdelė, kuri plečiasi, negyja", - aiškino specialistė. 

Dažniausios piktybinių odos ligų vietos tos, kurios daugiausia gauna kaupiamojo saulės poveikio. Tai veidas ir kaklas. Tačiau natūralu, kad reikalinga ir viso kūno apžiūros profilaktika. Gydytoja pataria, kad kreiptis į medikus rekomenduojama, jei gimus kūdikiui pastebimos kokios nors pigmentinės dėmės, apgamai. Taip pat ir prieš mokyklą, paauglystėje ir po jos. Kartą per metus gydytojui dermatologui reikia pasirodyti tiems, kas turi daug apgamų, tai yra virš 100, kieno giminėje yra sergančiųjų odos vėžiu, kam virš 50 metų, taip pat $I ir $II odos tipo žmonėms, bei tiems, kas bent kartą yra patyrę stiprų nudegimą saulėje iki pūslių. 

Kad profilaktinė priežiūra būtų efektyvi, ir patiems būtina atlikti "namų darbus" - kas mėnesį savo odą apsižiūrėti vonioje prieš veidrodį. Sutrikusio regėjimo žmonėms ar visai nematantiems tai sudėtinga padaryti, o vien apčiuopa nėra tiksli, tad geriausia pasitelkti artimuosius. D. Malinauskaitė pataria: "Tokios apžiūros metu svarbu pasikliauti A, B, C, D, E taisyklėmis, padėsiančiomis nustatyti, kada reikia kreiptis į specialistus. A reiškia asimetriją. Kada apgamą suskirstome į $X ir Y ašis, visos dalys turi būti simetriškos. B - kraštai. Jei jie lygūs, viskas tvarkoje, jei karpyti, tarkim, kaip klevo lapas, būtina stebėti, ar neatsiranda kitų pokyčių. C - spalva. Jei vienoje dėmėje jos yra skirtingos, tarkim ruda, juoda, rausva, jau negerai. D - diametras. Pavojinga, kai jis būna virš 6 mm arba kaip tušinuko taškas ir per kelis mėnesius padidėja iki 5-6 mm. E - staigus pokytis, kai per 2-3 mėn. apgamui tampa būdingi visi išvardyti pokyčiai." 

Vertindama žmonių atsakingo elgesio saulėje tendencijas, gydytoja pastebi, kad vis mažiau renkamasi šokoladinio įdegio efektą, kad besaikį skrudinimąsi prilėtina medikų perspėjimai, informavimo priemonės ir, deja, skaudžios žmonių patirtys. O tiems, kas vis dar yra dideli įdegio mėgėjai, gal pravers dar ir keletas įdomių istorinių faktų. Karalienės Elžbietos laikais balta, pablyškusi oda buvo ne tik siekiamybė, bet ir turto simbolis, kai laukuose dirbdavo ir įdegdavo tik nepasiturintieji. Todėl ypač moterys, norinčios turėti baltą odą, trindavo ją su kiaušinio baltymu, alūnu, gyvūnų šlapimu ir net švinu ar gyvybei pavojingu švino ir acto mišiniu, kai kurios ryždavosi ir kraujo nuleidimui. Dar net senovės Graikijoje bei Romoje moterys įžvelgė šviesios odos privalumus, suteikiančius spindėjimo, lygumo ir skaistumo efektą. Šis požiūris po truputį įsivyrauja ir šiandien, kai jaunystę saugančioms moterims odos šviesumas reiškia grožį ir sveikatą. 

 

Nuotrauka: Gydytoja Dailė Malinauskaitė / "Baltic Dermatology" klinikos nuotr. 

Jauna moteris matoma nuo krūtinės iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos plaukai šviesūs, tiesūs, ilgi, ji žiūri tiesiai į skaitytoją ir šypsosi. Moteris vilki baltą gydytojo chalatą. 

 

Nuotrauka: Gydytojai perspėja, kad ne visi saulės spinduliai yra naudingi odai / asociatyvi www.pexels.com nuotr. 

Mažos mergaitės, pozuojančios baltų ramunių pievoje, nuotrauka. Mergaitė matoma dešiniuoju profiliu, pasilenkusi žemyn link žydinčių gėlių. Jos plaukai ilgi, garbanoti, ant galvos ji dėvi šviesią nertą skrybėlę, papuoštą didele dirbtine gėle. Mergaitė vilki šviesią ilgą gėlėtą suknelę. Dešine ranka ji skina gėles. Tolumoje plyti žaliuojanti pieva, o pro medžių šakas skverbiasi ryški saulės šviesa. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]