Sveikatos kodas

Autoriaus nuotraukaTomas Slomskis, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas

Pavasarinės alergijos: kas, kaip ir kodėl?

 

Įsibėgėjęs pavasaris ne visiems asocijuojasi su geromis emocijomis. Prasiskleidę pirmieji žiedai ir prasidėjęs žydėjimo sezonas daliai žmonių sukelia nemalonius pojūčius. Statistika teigia, kad šienlige serga apie 15–20 proc. visos populiacijos. Daugiausia apie šią ligą kalbama pavasarį, kai prasideda žydėjimo sezonas, tačiau liga gali prasidėti ir vasarą ar rudenį. Šienlige gydytojai vadina ligą, kai žmogus yra alergiškas ir jaučia alerginės slogos simptomus nuo kontakto su augalų ar medžių žiedadulkėmis. Tokie pacientai blogai jaučiasi pavasarį, vasarą, rudenį. Žiema jiems – nuostabiausias laikas, nes tuomet jie gali gyventi be ligos simptomų. Labai dažnai pirmus metus susirgęs šia liga pacientas net neįtaria, kad jo pablogėjusią savijautą sukėlė alergija. Taip nutinka, nes alerginės slogos ir slogos dėl peršalimo simptomai yra panašūs. Kai nusiskundimai ima kartotis, pacientas dažniausiai nusprendžia vykti pas gydytoją aiškintis jų priežasties. 

 

Kas kaltas, kad sergame? 

 

Šienligė populiarėja ir sparčiai plinta visame pasaulyje. Ja labai dažnai serga jauni žmonės. Vyresniame amžiuje šia liga sergančiųjų mažėja, tačiau klystume sakydami, kad tai tik jaunų žmonių liga. Mokslininkai sergamumo didėjimą visomis alerginėmis ligomis aiškina teigdami, kad tai išsivysčiusių šalių problema: kuo geriau gyvename, tuo daugiau sergančiųjų alerginėmis ligomis. Manoma, kad esant didesniam aplinkos užterštumui azoto, sieros, azoto oksidų junginiais, šios medžiagos pažeidžia žmogaus įvairių gleivinių apsauginius barjerus, todėl alergenai lengviau patenka į žmogaus organizmą. Kita mokslinė teorija teigia, kad didėjant CO2 kiekiui aplinkoje, nes daug jo išmeta fabrikai, apie 60 proc. augalų ėmė išskirti daugiau žiedadulkių, dėl to šienligės sezonas pailgėjo apie 27 dienas. Negalima paneigti ir paveldimumo faktoriaus. Nustatyta, kad labai dažnai šia liga suserga tie, kurių šeimoje jau buvo ar yra sergančių šia ar kitomis alerginėmis ligomis. Pastebėta, kad gyvenantys kaime serga rečiau, nes dažniau susiduria su žiedadulkėmis, o kontaktas su alergenu taip pat yra svarbus ligos išsivystymo veiksnys. Vieno atsakymo į klausimą, kodėl ir kuris veiksnys šienligei išsivystyti svarbiausias, nėra. Manoma, kad veiksnių visuma veikia kartu. 

 

Populiariausi alergenai 

 

Nustatyta, kad simptomus sukeliantys alergenai priklauso nuo žydėjimo sezono. Lietuvoje dažniausiai pavasario žydėjimo sezoną atidaro alksnio, beržo ir lazdyno žiedadulkės. Vėliau eina antrasis etapas, kurio metu sužydi žolės. Populiariausios mūsų klimato zonoje yra motiejukas, šunažolė, miglė, varputis. Simptomų pradžia birželio–liepos mėnesiais leidžia įtarti alergiją šių augalų žiedadulkėms. Paskutinis žydėjimo etapas – ruduo. Jo metu ore pasklinda piktžolių žiedadulkės: balandos, kiečio. Nereiktų pamiršti ir pelėsio grybelio sporų, jų pasklidimas ore taip pat gali būti sezoninės alergijos priežastis. Įprastai, pasibaigus šiam laikui, sezoninę alergiją turintys pacientai jau gali lengviau atsikvėpti. 

 

Būdingiausi simptomai 

 

Pacientai skundžiasi nosies užgulimu, tekėjimu, čiaudulio priepuoliais, akių ašarojimu, perštėjimu, niežuliu. Simptomai priklauso nuo to, kurios gleivinės vietos pažeidžiamos. Dalis pacientų jaučia simptomus tik akių arba nosies srityje, dalis kenčia dėl abiejų organų susirgimo. Vis daugiau atsiranda pacientų, kuriems pavasario alergija pasireiškia ir dusulio, sunkumo įkvėpti ir / ar iškvėpti simptomais. Šiems pacientams alergologas įtars astmą. Deja, pastebėta, kad astma ir alerginė sloga glaudžiai tarpusavyje susijusios ligos. Pacientas, sergantis alergine sloga, turi didesnę rizika susirgti alergine astma ir atvirkščiai. 

 

Pas gydytoją alergologą... 

 

Pacientai pas gydytoją alergologą dažniausiai apsilanko, kai juos atsiunčia šeimos gydytojas arba patys įtarę, kad panašiu laiku besikartojantys simptomai gali būti siejami su alergija. Dalis atvyksta, nes pablogėja jų miegas, krenta darbo našumas, vaikai – ima blogiau mokytis, negali susikaupti, tampa irzlūs, dirglūs, nervingi. Dauguma juokauja, kad nuo alerginio rinito niekas nenumirė, „bet gyventi irgi neišeina“ – tai gyvenimo kokybę bloginanti liga. Kadangi šiomis ligomis dažniausiai serga jauno ir darbingo amžiaus žmonės, yra paskaičiuota, kad negydant šios ligos prarandama darbo jėga, todėl galima žala ekonomikai. 

Pacientui apsilankius pas gydytoją alergologą, jis aiškinsis, kokius simptomus pacientas jaučia, taip supras, kokie organai pažeisti ir koks ligos išplitimas. Vėliau gydytojas aiškinsis simptomų pasireiškimo laiką, trukmę, gali klausti, ar šeimoje daugiau niekas nesiskundžia panašiais simptomais. Jau apklausos metu gydytojas pagal surinktus duomenis gali įtarti alerginę ligą ir kas ją sukėlė. Vėliau atliekami tyrimai, kurie padeda diagnozę patvirtinti. 

Alerginių ligų diagnostika šiais laikais labai sparčiai žengia į priekį. Galime ne tik įvardyti alergenus, bet juos išskaidyti į komponentus, kurie padeda dar išsamiau atsakyti į paciento klausimus, susijusius su jo gyvenimo kokybe. Pavyzdžiui, ar tai, kad valgant obuolį peršti gerklę ir patinsta lūpos, yra alergija obuoliui ar dar vienas šienligės simptomas? Taip, alerginė sloga nėra toks nekaltas dalykas, kaip gali atrodyti... 

Paprastai paciento ištyrimas pradedamas nuo odos dūrio mėginių. Ant rankos riešo vidinio paviršiaus yra užlašinami alergenų ekstraktai, lengvai įduriama specialia adatėle ir po 15–20 min. vertinama odos reakcija. Esant teigiamam rezultatui atsiranda reakcija – specialus odos su alergenu iškilimas, jis vertinamas lyginant su kontroliniu. Tai paprastas, neskausmingas ir greitas diagnostikos metodas. Tačiau jis neinformatyvus, jeigu pacientas naudoja antialerginius vaistus. Tokiu atveju gydytojas pasirenka atlikti alergenų kraujo tyrimą. Alergenų kraujo tyrime yra ieškoma specialių baltymų, kurie susidaro organizmui kovojant su žiedadulkėmis. Šiuolaikinės technologijos geba juos identifikuoti ir išmatuoti. Tokio tyrimo atsakymą gavęs ir vertindamas gydytojas gali pasakyti, koks alergenas sukelia simptomus ir koks jo kiekis aptinkamas. Tyrimų esmė – nustatyti alergeną, nes tik identifikavus galima pasirinkti gydymo metodą. 

Šiuolaikinis alergologijos mokslas siūlo ir molekulinius tyrimus, kuriuos vertindamas gydytojas gali pasakyti, ar veiksmingas bus gydymas specifine alergenų imunoterapija, ar pacientas alergiškas tik augalų žiedadulkėms, ar galima alergija ir maisto produktams. 

 

Gydymas 

 

Šienligės gydymą galima suskirstyti į tris pagrindines dalis: alergeno vengimas, medikamentinis gydymas, specifinė alergenų imunoterapija. 

Svarbiausia gydant alergines ligas – vengti ir nutraukti kontaktą su alergenu. Taip skamba teorinės rekomendacijos, bet ar praktiškai galime tai įgyvendinti? Šienlige sergančiam pacientui tai prilygtų bausmei sėdėti namuose užsivėrus langus, būti visiškai izoliuotam. Visiškai išvengti kontakto su alergenu vargiai įmanoma, tačiau sumažinti jo kiekį galima. Rekomenduojama nevėdinti patalpų dienos metu, tą daryti anksti ryte ir vėlai vakare. Nedžiovinti skalbinių lauke. Vengti lankytis parkuose, pievose aktyviu augalų žydėjimo laikotarpiu. Geriausias laikas būti lauke – po lietaus arba vakare, kai žiedadulkių koncentracija yra mažiausia. 

Išmaniosios technologijos taip pat ateina pacientams į pagalbą. Turime sukurtą išmaniąją aplikaciją mobiliesiems telefonams, kuri parodo, kokie Lietuvos teritorijoje medžiai arba žolės žydi, kokia žiedadulkių koncentracija ore ir koks pavojus gali grėsti pacientui (kam aktualu, aplikacija vadinasi PASYFO). Tai labai padeda alergiškiems žmonėms planuoti gydymą ir gyvenimo būdą. 

Jeigu nemedikamentinių priemonių nepakanka, dažniausiai skiriami antros kartos antialerginiai vaistai, kurie, skirtingai nuo pirmos kartos, neturi neigiamo centrinę nervų sistemą slopinančio poveikio, kitaip tariant nesukelia mieguistumo. Kadangi vaistai veikia apie 24 val., įprastai pacientui užtenka išgerti vieną tabletę tuo pačiu metu. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti prieš 1–2 savaites iki žydėjimo sezono ir tęsti jo metu iki pabaigos. 

Jeigu ligos simptomai stiprūs, ne visuomet pacientas jaučiasi gerai išgėręs tabletę. Gydytojas gali reguliuoti dozę arba pakeisti gydymą, skirdamas purškiamą vaistą į nosį. Vienas iš pasirinkimų – gliukokortikosteroidas, paprastai žmonių vadinamas hormonu. Dažnai pacientai vos išgirdę šį žodį skuba iš anksto atsisakyti gydymosi, tačiau visame pasaulyje ši vaistų grupė naudojama labai seniai, ne kartą įrodytas jų saugumas ir efektyvumas, todėl laikantis gydytojo rekomendacijų negresia ne tik joks pavojus, bet pacientai džiaugiasi efektyviu savos ligos valdymu ir pagerėjusia gyvenimo kokybe. 

Pats naujausias alerginių ligų gydymo metodas vadinamas specifine alergenų imunoterapija. Tai alerginių ligų gydymo metodas, kai pacientui duodamas gerti arba leidžiamas į poodį alergenas arba alergenų mišiniai, kurie ir sukelia alerginės ligos simptomus. Pradedama nuo mažų dozių, kurios tam tikrais intervalais didinamos, kol pasiekiama maksimali dozė. Tokio gydymo trukmė – nuo trejų iki penkerių metų. Didžiausias šio gydymo pliusas yra tai, kad pabaigus gydymą simptomai išnyksta arba sumažėja. Gydymo tikslas – pripratinti paciento organizmą prie alergeno, kad šis taptų nepavojingas ir organizmas jį toleruotų. Specifinės alergenų imunoterapijos efektas pabaigus gydymą tęsiasi apie 10–15 metų, o kai kuriems pacientams ligos simptomai visai neatsinaujina. Anksčiau šis gydymo būdas buvo taikomas tik pacientams, kuriems nepadėdavo medikamentinis gydymas, tačiau pastebėta, kad kuo labiau pažengusi alerginė liga, tuo prastesni gydymo rezultatai. Šiuo metu specifinę alergenų imunoterapiją rekomenduojama pradėti kiek įmanoma anksčiau, siekiant užkirsti kelią kitų alerginių ligų, tokių kaip alerginė astma, vystymuisi. Nustatyta ir įrodyta, kad šis metodas ne tik slopina simptomus, bet apsaugo nuo alerginės ligos vystymosi, o efektyvumas siekia apie 70–80 proc. 

Nors alerginių ligų daugėja, tačiau šiuolaikinis alergologijos mokslas taip pat žengia į priekį. Gydytojai nuolat gauna informacijos apie naujas diagnostikos galimybes ir gydymo metodus. Nepaisant didėjančio informacijos srauto, vis dažniau tenka susidurti ir su pacientais, kurie kenkia sau užsiimdami savigyda, pavyzdžiui, naudoja parduodamus be recepto purškiamus vaistus nuo slogos ilgą laiką, taip pakenkdami savo nosies gleivinei. Užsuka ir tokių, kurie pajutę simptomus skolinasi kaimyno naudojamą vaistą arba konsultuojasi su juo, ir gydymą, kurį reikia tęsti, nutraukia ne laiku. Norisi paraginti visus, kurie pavasario metu vis dėlto pajuto straipsnyje aprašytus simptomus, nedelsti, konsultuotis su šeimos gydytoju ir prireikus atvykti alergologo konsultacijai. Tik visi kartu dirbdami ir pasitikėdami vieni kitais galime pasiekti, kad alerginės ligos diagnozė netrukdytų džiaugtis pavasariu. 

 

Autoriaus nuotrauka. Tomas Slomskis. Jaunas vyras nuotraukoje vaizduojamas nuo pečių iki viršugalvio, šiek tiek pasisukęs kairiuoju profiliu. Vyro galva plika, jo žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją, švelniai šypsosi. Gydytojas vilki baltą chalatą, po kuriuo matosi šviesių marškinių apykaklė. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]