Specialisto komentaras

Giedrius Stoškus, teisininkas, [email protected]

Įstatymo pokyčiai nevyriausybinėms organizacijoms

Šių metų kovo 1 d. įsigaliojo nauja LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo redakcija. Ją patvirtinantis įstatymas priimtas 2019 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. XIII-2626. Ankstesnė įstatymo redakcija galiojo nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. 

Įstatymas nustato nevyriausybinių organizacijų (NVO) plėtros valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, NVO plėtros valstybės politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus, NVO tarybos ir savivaldybių NVO tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, NVO finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis tikslus ir tvarką, NVO duomenų tvarkymą. 

NVO įstatymas apibrėžia taip: nevyriausybinė organizacija – tai nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. 

NVO nelaikoma: 1. politinės partijos; 2. profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai; 3. organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams; 4. sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys; 5. šeimynos; 6. nuolatinės arbitražo institucijos. 

Taigi NVO iš esmės galės vadintis asociacijos, viešosios įstaigos bei labdaros ir paramos fondai, kurie atitinka įstatymo reikalavimus. NVO yra ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), jos įsteigtos viešosios įstaigos (išskyrus tas, kurios steigtos kartu su savivaldybėmis), Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), aklųjų ir silpnaregių sporto klubai, kitos neįgaliųjų organizacijos ir pan. 

Įstatymas visas NVO pagal jų naudingumą visuomenei suskirsto į: 1. grupinės naudos NVO – tai tos, kurių veikla teikia naudą tik jų dalyviams; 2. viešosios naudos NVO – tai tokios, kurių veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visai visuomenei. Į šį NVO rūšiavimą turės būti atsižvelgiama skirstant valstybės ar savivaldybių lėšas NVO veiklai finansuoti. 

Įstatymas dar numato du NVO porūšius, tai: 1. nacionalinė NVO – tai NVO, veikianti vienoje ar keliose viešosios politikos srityse ir veiklą vykdanti Lietuvos Respublikos mastu; 2. skėtinė nacionalinė NVO – tai nacionalinė NVO, įsteigta vadovaujantis Asociacijų įstatymu ir vienijanti nacionalines ir kitas bendrų tikslų siekiančias NVO. 

Pagal šį skirstymą LASS yra nacionalinė, skėtinė, viešosios naudos nevyriausybinė organizacija. Nacionalinė todėl, kad veikia tam tikroje viešosios politikos srityje ir veiklą vysto visos valstybės mastu. Skėtinė, todėl, kad vienija kitas nevyriausybines organizacijas. Šiuo metu LASS vienija dvi nacionalines nevyriausybines organizacijas, t. y. jos narėmis yra LASF ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugija LASMEDA. Galiausiai, LASS yra viešosios naudos NVO, todėl, kad teikia pagalbą ne vien savo nariams, bet visiems Lietuvos akliesiems ir silpnaregiams. Toms pačioms nevyriausybinių organizacijų rūšims priskirtina ir LASF, nes veiklą vykdo visos šalies mastu ir vienija kitas NVO, jos narėmis yra aklųjų ir silpnaregių sporto klubai, kurie taip pat yra NVO. 

Įstatymas numato tokius NVO plėtros valstybės politikos principus: 

1. pariteto – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir NVO yra atstovaujamos po lygiai; 

2. dalyvavimo ir įtraukimo – klausimai, susiję su NVO ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su NVO ir dalyvaujant jų atstovams; 

3. tarpinstitucinio bendradarbiavimo – spręsdamos su NVO plėtros valstybės politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja; 

4. informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir NVO keičiasi informacija, susijusia su NVO ar jų veikla, ir teikia ją visuomenei; 

5. savanoriškumo – asmuo NVO veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas; 

6. lygybės – NVO pagal kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones. 

Įstatymo 12 str. nustato, kad NVO registruojamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ tvarkomame juridinių asmenų registre. Pareiga įregistruoti NVO priskirta jų vadovams. Įregistruoti NVO galima interneto svetainės www.registrucentras.lt savitarnoje užpildant formą arba nuvykus į NVO buveinės teritorijoje veikiantį VĮ „Registrų centras“ filialą. 

NVO savo interneto svetainėse privalo skelbti informaciją apie įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus ir nurodyti jų finansavimo šaltinius. Jei NVO turi interneto svetainę, tačiau šios informacijos joje neskelbia, ar VĮ „Registrų centrui“ įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikia veiklos ataskaitos ar finansinių ataskaitų rinkinio, Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos NVO negali būti skiriamos. 

Pagal įstatymą sudaroma viena visos šalies mastu veikianti NVO taryba, o kiekvienos savivaldybės teritorijoje – tos savivaldybės NVO taryba. Šalies mastu veikianti NVO taryba yra visuomeninė patariamoji institucija prie LR Vyriausybės, o ją techniškai aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nacionalinę NVO tarybą sudaro 20 narių: 9 valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, 1 Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir 10 nacionalinių skėtinių NVO pasiūlytų atstovų. NVO tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė, o personalinę sudėtį 2 metų kadencijai – socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją vienų metų kadencijai slaptu balsavimu išsirenka pati taryba, tačiau taip, kad tais atvejais, kai pirmininku išrenkamas valstybės institucijos, įstaigos ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas, jo pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas ir atvirkščiai. 

Savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybos dvejų metų laikotarpiui sudaromos savivaldybių tarybų sprendimu taip, kad ne daugiau kaip pusė narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip pusė tarybos narių būtų NVO, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybas techniškai aptarnauja savivaldybių administracijos. LASS miestų ar rajonų filialai į šias tarybas savo atstovų deleguoti negalės, nes filialai nėra juridiniai asmenys, todėl jie nebus laikomi savivaldybės teritorijoje veikiančiomis NVO. Galbūt į tokias tarybas atstovus galės siųsti VšĮ atitinkamų regionų aklųjų centrai, nors tai iki galo dar neaišku, nes jie veikia ne vien tos savivaldybės, o pusės Lietuvos teritorijoje. 

Pagrindinės šalies mastu veikiančios NVO tarybos funkcijos: nagrinėti NVO plėtros klausimus ir teikti Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl NVO plėtros valstybės politikos, jos įgyvendinimo, NVO programų ir projektų finansavimo prioritetų, kas dveji metai atlikti NVO veiklos Lietuvoje vertinimą ir paskelbti vertinimo rezultatus. 

Vyriausybei pavedama planavimo dokumentuose nustatyti NVO plėtros valstybės politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus. Daugiausia funkcijų įstatymas numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri: 

1. formuoja NVO plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą; 

2. rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei NVO plėtros srityje; 

3. renka ir analizuoja duomenis apie NVO valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamą finansavimą; 

4. analizuoja NVO būklę Lietuvos Respublikoje, inicijuoja su NVO ir jų veikla susijusius tyrimus; 

5. užtikrina NVO konsultavimą Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo įgyvendinimo klausimais. 

Be to, visos valstybės institucijos ir įstaigos privalo konsultuotis su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis NVO ir NVO taryba, o savivaldybės – su jų teritorijoje veikiančiomis NVO ir savivaldybės NVO taryba dėl rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su NVO veikla ir planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami NVO projektai.