Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Barselonos džiazo maestro Ignasis Terraza

Lankydamiesi Ispanijos sostinėje (kai atslūgs koronaviruso krizė, be abejo) pasistenkite išgirsti pianistą Ignasį Terrazą. Jis improvizuoja tradiciniu stiliumi, bet nuostabiai įtaigiai. Minkštai, tarsi klasikos virtuozas, užgaudamas klavišus atskleidžia kerintį baladžių švelnumą, pašėlusiai svinguoja, kuria unikalius garsinius pasakojimus, pilnus vaizduotės ir jausmo. Tiesa, aptikti jį koncertuojantį gimtajame mieste nėra taip jau paprasta: Terraza groja 140 koncertų per metus, ypač daug dėmesio skirdamas savo trio, lygia greta dalyvaudamas naujosios katalonų žvaigždės trimitininkės-vokalistės Andrea’os Motis kvintete ir priimdamas kvietimus groti kituose įvairaus pobūdžio projektuose. Taip pat jis dėsto aukštesniojoje Katalonijos muzikos mokykloje ir daug keliauja (kartais vienas). 

Ignasis prarado regėjimą būdamas dešimties metų. Ir tuomet pamažu jį įtraukė muzika. Parinkinėdamas iš klausos melodijas elektriniais vargonėliais jis patraukė savo močiutės dėmesį ir ji pradėjo berniuką mokyti. Iš pradžių, be abejo, jam teko susipažinti su klasikiniu repertuaru, į džiazo improvizacijos platybes jis nuklydo savarankiškai, jausdamasis kur kas labiau užtikrintas ir nuoširdus savo paties kūryboje. Ilgą laiką tai buvo tiesiog hobis. Terraza įgijo programuotojo specialybę ir trejus metus sąžiningai bandė suderinti abi veiklas. Galiausiai programavimui nebepavyko rasti laiko, tačiau skaičių harmonijai jis išliko ištikimas: pianisto manymu, muzikoje gausu ne tik poezijos, bet ir racionalios matematikos, o improvizacija juos nuspalvina nenuspėjama žaisme. 

Dėl jo apsikrėtimo spontaniškos kūrybos aistra iš dalies atsakingas Tete Montoliu – kitas didis Ispanijos muzikas, tarptautinės reikšmės, įtakingas pianistas (beje, taip pat neregys). Apie jį Ignasis sužinojo iš derintojo, kuris ateidavo sutvarkyti instrumentą jo namuose. Jiedu buvo susitikę. Tai buvo pagarbus ir įkvepiantis skirtingų kartų muzikantų bendravimas, kai Montoliu dalijosi žiniomis, o Terraza netgi suteikė keletą fortepijono pamokų vienam iš jo anūkų. 

Savo negalią I. Terraza priima visiškai ramiai ir nebijo gyventi aktyvaus gyvenimo, lipti į nepažįstamas scenas, ieškoti kelio nuo viešbučio iki koncertų salės ar klubo. Jau pati improvizacija yra rimtas išėjimas iš komforto zonos ir sąmoningas saugaus užtikrintumo atsisakymas. 

Kartą jis susitiko su Ricku Hansenu – kanadiečių neįgaliųjų paramos fondo įkūrėju, keliautoju, kuris turi judėjimo negalią ir naudojasi vežimėliu. Susitikimas vyko Šv. Pauliaus ligoninės istoriniame pastate įsikūrusiame muziejuje. Hansenas buvo nustebintas ir sužavėtas, kaip pianistas mąsto apie gyvenimą, kaip traktuoja jam duotąją realybę ir kaip semiasi įkvėpimo meno kūriniuose juos liesdamas, klausydamasis jų aprašymų ir kaip sėdęs prie fortepijono patirtus įspūdžius paverčia garsais. „Galbūt, visiems mums, kurie gali matyti, reikėtų kartais atsitraukti, įsiklausyti, interpretuoti ir suprasti, – vėliau rašė jis. – Mūsų įspūdžiai ne tokie gilūs, kaip manome. Mes galime daug išmokti iš Ignasio. Aš žinau, kad mano gyvenimas pasikeitė po trumpos pažinties su juo.“ 

Šiuo metu maestro yra 57-erių, savo kūrybinių galių viršūnėje, yra populiariausio ir įdomiausio visoje Katalonijoje Andrea’os Motis kvinteto narys. Tarp jo scenos partnerių – tokios asmenybės kaip Stacey Kent, Frankas Wessas, Tedas Cursonas ir Teddy’is Edwardsas. Jis yra Džeksonvilio didžiojo džiazo pianistų konkurso nugalėtojas ir jo vardas minimas vienas pirmųjų, vardijant iškiliausius ispanų džiazo pianistus. Tad jeigu tik keliai kada nuves į Barseloną – nepraleiskite progos jį išgirsti. 

Paspaudę nuorodą paklausykite puikaus „Ignasi Terraza trio“ atlikimo (Ignasis groja pianinu) džiazo festivalyje Barselonoje 2019 m. 

Nuotrauka: I. Terraza 

I. Terrazos portretas. Vidutinio amžiaus vyras matomas nuo pečių iki viršugalvio, šiek tiek pasisukęs kairiuoju profiliu. Jis šviesių plaukų, pliktelėjęs, užsiauginęs trumpą barzdą ir ūsus. Vyras prisimerkęs, tačiau žvilgsnis nukreiptas į skaitytoją, Ignasis švelniai šypsosi. Vyras vilki tamsius marškinius su apykakle, užsegta iki pat kaklo.